Dalyje šalies savivaldybių apgyvendinti migrantai kelia nemažai rūpesčių ir gydymo įstaigoms. Nors laikinai apgyvendinti migrantai tiek skundžiasi įvairiomis lėtinėmis ligomis, tiek ir ūmiais negalavimais, merai apgailestauja, kad nemaža dalis iškvietimų apskritai yra melagingi. Be kita ko, išaugus greitosios medicinos pagalbos iškvietimų skaičiui be laiku teikiamų paslaugų gresia likti vietos gyventojams.
Greitoji pagalba „užkankinta“
Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas neslėpė, dėl sveikatos paslaugų migrantams kyla labai daug problemų.
„Greitoji pagalba „užkankinta“, vertėjų trūksta, nėra kaip iš prancūzų kalbos išsiversti, sudėtinga. Palyda strigo, kol policija atvyks, dvi valandas laukti teko, tada į ligoninę nuveži, reikia laukti, nėra, kas perima.
Darbo, ne tas žodis, kad pakanka – ir visa puokštė lėtinių ligų, ir melavimų. Problemų labai daug. Iškvietimų 30 papildomai teka, tai po to kiti gyventojai nukenčia, turėsime problemų“, – konstatavo jis.
Jam antrindamas Druskininkų rajono meras Ričardas Malinauskas patvirtino, kad visose tokiose savivaldybėse situacija panaši.
„Mums, kaip kurortui, nėra įskaičiuojami poilsiautojai, mūsų svečiai, tad visus turime aprūpinti su nepilnai finansuojamomis dviem greitosios brigadomis, patiems dar prisimokant. Taigi vos ne vos turime dvi brigadas, o dabar po 10 ir daugiau kartų per dieną jos yra kviečiamos ten“, – pasakojo jis.
Melagingais iškvietimais siekia prisigalvoti pramogų?
R. Malinausko pastebėjimu, pasienio tarnybos pareigūnai nėra medikai, tad jei į juos kreipiasi su skundais, iš karto eina lengvesniu keliu ir kviečia greitąją.
„O atvykus pasirodo, kad ten būna ir tik uodo įkandimas ir paniežėjimas ar kažkas panašaus. Yra daug simuliavimo ir norėjimo sau paįvairinti kasdienybę besėdint laikino apgyvendinimo namuose.
Taigi prisigalvoja pramogų, tarp jų – ir greitosios kvietimų, simuliavimo, vaidybos. O nuo to kenčia mūsų vietiniai žmonės, kurie nesulaukia greitųjų, nes jos būna išlėkusios dėl nerimtų reikalų“, – sakė jis.
Ruošiasi steigti mobilias komandas
Alytaus rajono meras pasakojo, kad minėtąsias problemas ketinama spręsti planų steigiant specialias mobilias komandas.
„Yra suformuotas sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektas, kad bus mobili komanda, kuri atsirinks pacientus ir kad dėl kiekvieno uodo įkandimo nevažinėtų. Tada budintis pareigūnas su saugumo tarnybos atstovu atrinks, kam greitąją kviesti. Ir bus brigada su šeimos gydytoju, bendrosios praktikos slaugytoju. Jie apžiūrės, nustatys, kam reikia antro lygio pagalbos“, – teigė jis.
Savo ruožtu R. Malinauskas dėl tokių planų išsakė kiek abejonių.
„Ligoninė išdėstė tokius planus, mes išsakėme abejonių, ar ne pigiau būtų kalbėti apie karo medikus, kurių, mūsų žinioms, yra nemažai Lietuvoje. Lyg žadėjo pasvarstyti, bet visada lengviau nueiti tokiu keliu, kad kažkam pavesti“, – pridūrė jis.
SAM numato paslaugų apmokėjimą
Ne mažesnis galvos skausmas – ir migrantams teikiamų sveikatos paslaugų finansavimo klausimas. Anot A. Vrubliausko, tikimasi, kad per dvi savaites viskas bus išspręsta. Tiesa, pinigai ateis ne vien per ligonių kasas, o bus skirti finansų ministerijos.
Kaip portalą tv3.lt informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nelegaliai Lietuvos sieną kirtę užsieniečiai sąlyginai gali būti priskiriami tiems, kurie prašo mūsų šalyje prieglobsčio – pateikia oficialų prašymą, ir tiems, kurie neprašo.
„Dėl sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo prieglobsčio prašytojams paaiškiname, kad ligonių kasos disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis prieglobsčio prašytojų sveikatos priežiūrai apmokėti, išskyrus atvejus, kai šios paslaugos teikiamos krašto apsaugos ministro ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose“, – teigiama atsiųstame atsakyme.
Nurodoma, kad prieglobsčio prašytojas turi teisę į nemokamą būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje.
„Tais atvejais, kai būtinoji medicinos pagalba negali būti suteikta apgyvendinimo vietoje, ji teikiama pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalį kitose Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose, kurios už prieglobsčio prašytojams suteiktą sveikatos priežiūrą pateikia sąskaitas teritorinei ligonių kasai“, – aiškino SAM spaudos tarnybos atstovas Julijanas Gališanskis.
Tuo metu dėl užsieniečių, kurie nėra pateikę prašymo suteikti jiems prieglobstį Lietuvoje, gydymo ir kurių sveikatos priežiūra nėra apmokama vadovaujantis minėtojo įstatymo dalimi, yra patvirtintas vidaus reikalų ministrės, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovės sprendimas.
„Šiems asmenims teikiama skubioji medicinos pagalba ir pagalba prasidėjus gimdymui. Minėta sveikatos priežiūra bus apmokama iš valstybės biudžeto lėšų“, – pridūrė jis.
Paklausta, kiek lėšų numatoma skirti migrantų sveikatos priežiūrai, Finansų ministerija teigė, kad dar vyksta derinimai ir tikslesnės sumos paaiškės vėliau: „Sveikatos apsaugos ministerija dar derina reikalavimus ir paslaugų teikimo schemą. Kai tik ji bus suderinta, vertinsime poveikį Valstybės biudžetui ir galėsime patikslinti skaičius.“
Dalis atsisako COVID-19 skiepų
Migrantų tema aktualizuojama ir kalbant apie COVID-19 plitimą. Vis pasigirdavo nuogąstavimų, kad nelegaliai sieną kertantys žmonės gali pasėti naujų ligos židinių.
Kaip informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, per liepos mėnesį iki 27 d. buvo nustatyta 51 COVID-19 atvejis ir 2839 sulaikytų migrantų. Tačiau dauguma šių atvejų buvo besimptomiai arba sirgo lengva infekcijos forma.
„Taigi bendrai susirgusiųjų gal net nebus 3 proc. Užkardoje visi sulaikytieji yra testuojami, izoliacija jiems visiems yra privaloma, ne tik sergantiems ar turėjusiems kontaktą“, – teigė jis.
Pašnekovas tvirtino, kad užsieniečių registracijos centre migrantai ir toliau periodiškai testuojami, o apgyvendintais savivaldybėse pabėgėliais jau rūpinasi jos pačios.
Paklaustas, ar migrantai noriai skiepijasi nuo COVID-19, G. Mišutis nurodė, kad bent gyvenantieji užsieniečių registracijos centre, padavusieji prašymą dėl prieglobsčio ir neteisėti migrantai vakcinų nenori.
„Jie skiepytis nenori, iki praėjusio penktadienio dviem dozėmis paskiepyti buvo 2 asmenys, vienas – viena doze, nors tenai jų gyvena keli šimtai. Kiek jie buvo įkalbinėjami, jei ir kartais lyg apsispręsdavo, kad skiepysis, atėjus laikui persigalvodavo. O tie, kurie gyvena savivaldybėse, ten jų daugiau suskiepyta“, – pridūrė jis.
Alytaus rajono meras tuo metu teigė, kad jau yra paskiepyta du trečdaliai migrantų.
„Iš 151 dabar liko suskiepyti apie 69 ir dar apie 20 turime, kurie nori skiepytis, jie tiesiog žiūrėjo, kas bus, kai pirmus suskiepys. Tad iš viso bus apie 100, tai trečdalis nepilnas liks neskiepytas, tai, sakyčiau, kad normaliai“, – pastebėjo jis.
R. Malinauskas taip pat pasakojo, kad bus dirbama dėl raginimų pasiskiepyti. Tiesa, jis pridūrė, jog būta problemų su medicininiais kodais tam, kad galėtų gauti medicinos paslaugas: „Dar prieš savaitę iš 200 tik vienas ar trys turėjo.“
