„Mes vertiname, kad bus iki 10 tūkst. žmonių. Paėmėme tokį maksimumą ir tikrai jokiu būdu neplanuojame to šiais metais. Mes atliekame tokį viešąjį pirkimą – apgyvendinti iki 10 tūkst. Apgyvendinimui vertiname 3-4 vietas. Vienoje stovyklavietėje, mūsų vertinimu, gyventojų būtų nuo 1 iki 3 tūkst. žmonių. Bet nesinori dar taip aiškiai įvardinti, nes šeimas ar nepilnamečius asmenis imsis apgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o mes būtume atsakingi už kitą kontingentą“, – pasakojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Vidas Mačaitis.
Pašnekovas pažymėjo, kad stovyklavietes ketinama kurti iš konteinerinio tipo namelių – tokiuose paprastai gyvena ir kariai, atliekantys misijas teritorijose, kuriose nėra įkurdinta stacionarių karinių bazių.
„Vasarą veikia kondicionavimo sistema, žiemą – šildymas. Manome, jeigu kariai gali gyventi tokiomis sąlygomis, tai neteisėtiems migrantams tai turėtų būti puikios sąlygos“, – sakė V. Mačaitis.
Klausimas apie tikėtinas 3-4 vietas, kur galėtų būti įkurdintos migrantų stovyklavietės, VSAT vado pavaduotojas teigė, kad vietos nėra išrinktos, bet Švenčionių rajonas yra viena iš galimybių. Dieveniškėse artimiausiu metu planuojama apgyvendinti apie 500 asmenų, o konteinerinio tipo namukai pirmiausia atsiras Pasieniečių mokykloje Medininkuose – čia turi atsirasti virš 200 namukų. Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus skaičiavimais, Pasieniečių mokyklos konteineriniuose nameliuose galėtų būti apgyvendinta iki 900 asmenų su galimybe praplėsti iki 1700 vietų.
„Visa kita irgi turėsime pasirūpinti. Jeigu padarome stovyklavietes iš konteinerinių namukų, bus reikalinga apsauga, organizuojamas maitinimas, vanduo, elektra, kanalizacija, darbo vietos pareigūnams, pats personalas“, – aiškino V. Mačaitis.
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas taip pat patvirtino, kad šiuo metu Lietuva rengiasi daugiausiai iki 10 tūkst. asmenų apgyvendinimui, pirmuoju etapu – iki 5 tūkst. žmonių. Šiuo atveju turima galvoje, kad tai galėtų būti bendras migrantų skaičius.
Kalbėdamas apie stovyklavietes, vidaus reikalų viceministras paminėjo, kad vienoje vietoje sutelkti didelį kiekį migrantų būtų netikslinga ir sudėtinga, todėl geriau planuojama kurti daugiau stovyklaviečių.
Prieš keletą metų ruošiantis potencialiai migrantų krizei Lietuvoje buvo simuliuojamos pratybos ir jose numatytas blogiausias scenarijus – apie 40 tūkst. migrantų.
VSAT duomenimis, nuo sausio iki liepos 22 dienos, Lietuva sulaikė 2430 neteisėtų migrantų. Didžioji dauguma migrantų atvyksta iš Irako, dažnai tai Irako kurdai. Taip pat esama migrantų iš Kongo, Kamerūno, Gvinėjos, Afganistano.
Migrantų antplūdis į Lietuvą prasidėjo Baltarusijai nusprendus nestabdyti neteisėtos migracijos per savo sieną. Taip Aleksandro Lukašenkos režimas reagavo į Europos Sąjungos sankcijas Baltarusijai po priverstinio civilinio „Ryanair“ orlaivio nutupdymo Minske. Juo skrido Baltarusijos opozicijos žurnalistas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega – abu buvo sulaikyti ir apkaltinti veikimu prieš režimą.
Į Lietuvą iš trečiųjų šalių migrantai keliauja tikėdamiesi patekti į turtingesnes Europos Sąjungos valstybes, tačiau remiantis susitarimais Lietuva turi pareigą stabdyti migrantus prie savo sienų ir svarstyti jų prieglobsčio prašymus pas save. Jeigu prieglobsčio prašymai būna nepagrįsti, migrantai išsiunčiami į kilmės valstybę.
