Dar prieš mėnesį Kremlius aiškino, kad pandemija bus įveikta iki rudens. Dabar V. Putinui teks pripažinti pralaimėjimą prieš realybę: naujų susirgimų atvejų ir mirčių nuo koronaviruso skaičius auga su kiekviena diena, pasiekiant naujus, per visą pandemijos laikotarpį neregėtus rekordus, rašoma „Handelsblatt“.
Lyg to būtų maža, kasdien skelbiama apie vis didesnes nesėkmes: štai praėjusią savaitę Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas turėjo pripažinti, kad 60 proc. suaugusių vakcinavimo planas iki rudens nebus įvykdytas.
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų išvis nenori skiepytis
Neseniai atliktoje „Levada centr“ apklausoje net 54 proc. vyresnių nei 18 metų rusų pareiškė esantys „nepasirengę skiepytis“ nuo koronaviruso.
Birželio 24-30 dienomis apklausus 1630 žmonių paaiškėjo, kad vos 19 proc. jų yra jau pasiskiepiję. 41 proc. respondentų pareiškė, kad nesiskiepys „jokiomis aplinkybėmis“. Dar 24 proc. pareiškė, kad skiepytųsi „po visų vakcinos tyrimų“, o 7 proc. – tik gresiant atleidimui iš darbo.
Sociologai pažymi, kad daugiausia nenorinčių skiepytis – 18-24 metų amžiaus grupėje. Ekspertų teigimu, jie yra įsitikinę, kad nesusirgs.
39 proc. apklaustųjų pareiškė, kad nepalaiko visuotinės privalomos vakcinacijos, 19 proc. „labiau nepalaiko“. Privalomą vakcinaciją palaiko 20 proc. apklaustųjų, o „labiau palaiko negu nepalaiko“ – 18 proc.
52 proc. apklaustųjų nepalaiko visuotinos privalomosios vakcinacijos, nes „kiekvienas turėtų pats spręsti, ar jam skiepytis“. 18 proc. įsitikinę, kad vakcina nėra pakankamai ištirta, 12 proc. „nemato prasmės vakcinuotis“, 10 proc. apklaustųjų apskritai netiki vakcina. Tik 9 proc. žmonių atsisakymą skiepytis teisino savo sveikatos būkle.
Mestos milžiniškos pajėgos
Jeigu faktiškai visos pandemijos metu Rusijos valdžia gana ramiai žiūrėjo į viruso plėtrą, tai birželį smogusi delta atmaina privertė gerokai keisti komunikaciją.
Staiga visos valstybinės žiniasklaidos priemonės puolė girti vakcinavimo naudą, o į „kovą prieš pandemiją“ įsitraukė žinomi asmenys, net ir pats V. Putinas nusprendė „išeiti iš spintos“ ir papasakojo apie savo skiepijimąsi. Kremlius nuo pat šių metų pradžios buvo kritikuojamas dėl savo lyderio nenoro viešintis savo skiepijimo, kaip tai darė daugelis Vakarų šalių lyderių.
Tačiau per kelias pastarąsias savaites viskas pasikeitė. Rusijos prezidentas ne tik pats pripažino (iki tol apie jo vakcinavimą kalbėjo tik D. Peskovas ir tai gana santūriai – tiesiog konstatavo faktą, kad V. Putinas buvo paskiepytas pirmąja doze), kad pasiskiepijo antrąja doze ir papasakojo apie vakcinos poveikį, bet ir atskleidė, kad jo dukra taip pat pasiskiepijo. Žinant V. Putino nenorą kalbėti apie savo atžalas, galima daryti išvadą, kad Kremlius meta „sunkiąją artileriją“ siekiant pakeisti savo šalies gyventojų požiūrį į vakcinavimą.
O žmonių požiūrį keisti yra dėl rimtas pagrindas: šiuo metu Rusijoje abiem dozėmis paskiepytų žmonių tėra 12 proc. Lyginant su Didžiąja Britanija (50 proc.), Izraeliu (57 proc.), JAV (47 proc.) ar Lietuva (38 proc.), tai yra labai kuklus skaičius. Pastarosios savaitės mirčių nuo koronaviruso skaičius visoje Europoje siekia 6,2 tūkst., o iš jų vien Rusijoje mirė net 4,7 tūkst. žmonių. Antroje vietoje esančioje Vokietijoje tuo pačiu laikotarpiu mirė vos 292 asmenys.
Vasarą Rusija, o ypač sostinė Maskva, pradėjo perpildytomis ligoninėmis ir rekordiniu mirtingumo nuo koronaviruso skaičiais. Pastaruoju metu per parą miršta beveik po 700 žmonių ir tai, anot vietos elitinių medikų, nėra pabaiga. Prognozuojama, kad naujų užkrėstųjų skaičius nuo dabartinių 22-25 tūkst. per parą netrukus pasieks 30 tūkst. Absoliuti dauguma šių žmonių yra neskiepyti asmenys, kurių ligos eiga būna itin sunki. Pasak medikų, dalis pacientų „užgęsta“ vos per 3-4 dienas. Neretai pasitaiko atvejai, kuomet į ligoninę patekę su 15 proc. pažeistais plaučiais pacientai vos po 3-4 dienų jau vaduojasi mirtimi su 70-80 proc. plaučių pažeidimu.
Tai, kad siekis vakcinuoti kuo daugiau žmonių šalyje rodo ne tik valdžios sprendimas įvesti privalomą bent 60 proc. vakcinaciją tiesiogiai su dideliu žmonių srautu kontaktuojančiose gyventojų aptarnavimo srityse, bet ir masinė informacinė kampanija šalyje. Jeigu iki tol Rusijos propagandinė žiniasklaidai daugiau dėmesio skyrė pagyromis „Sputnik V“ vakcinai ir Vakarų šalių tariamoms ar tikroms bėdoms kovoje su koronavirusu, tai dabar visos pajėgos mestos į savo pačių gyventojų įtikinimą skiepytis nuo koronaviruso.
Praėjusią savaitę pasirodė netgi specialiai tam skirta Andrejaus Malachovo laida, formaliai skirta šiuo metu ligoninėje itin sunkios būklės gydomai atlikėjai Maksim, tačiau realiai visos laidos metu buvo akcentuojama būtinybė vakcinuotis. Laidos metu svečiams ne tik buvo leidžiama atsisakančius vakcinuotis vadinti „idiotais“, ar lyginti vakcinavimą su Antrojo pasaulinio karo mobilizacija (su siekiu „ginti tėvynę“), bet ir rodomi reportažai iš Izraelio ar kitų Vakarų šalių, kuriose buvo giriama epidemiologinė situacija šiose valstybėse ir akcentuojama, kad „dabar čia laukia sveikų rusų turistų, o verslai gali laisvai dirbti“. Tokios pagyros yra neregėtas reiškinys Rusijos televizijos laidose, kuriose yra įprasta situaciją Vakaruose vaizduoti neigiamame kontekste.
Kalta valdžia ir sovietų laikais įskiepyta tvarka
„Valdžia pernelyg dažnai mus apgaudinėjo“, – taip rusų nenorą skiepytis „Hasenblat“ aiškino Maskvos brokerių bendrovės vadovas Olegas Lysenka. Jo darbovietėje iš 20 žmonių pasiskiepijo tik jis pats. Vyro teigimu, „valdžia yra labai nepasitikima“.
Tai neturėtų kelti nuostabos: pats V. Putinas pasiskiepijo labai vėlai, tik kovą (jeigu tikėti oficialia Kremliaus informacija), ir tai ne viešai. Tuo metu netgi nepranešė, kokia jis vakcina skiepijosi, kas dar labiau paskatino gandus, kad Rusijos prezidentas, kaip ir visa „politikų grietinėlė“, skiepijosi Vakaruose pagamintomis vakcinomis, o „Sputnik V“ ir kitas rusų gamybos vakcinas paliko paprastiems rusams.
Maža to, nuo pat pandemijos pradžios ji buvo pateikiama kaip Vakarų sukurta baidyklė. Vėliau buvo pradėta aktyvi Vakaruose pagamintų vakcinų juodinimo kampanija. Vokietijoje netgi buvo bandoma papirkinėti tinklaraštininkus, kad šie diskredituotų „BionTech“ vakciną.
Visa tai tik dar labiau sumažino rusų norą vakcinuotis, kuris per daugelį metų ir taip buvo itin žemo lygio (dėl tos pačios propagandos prieš vakcinas skleidimo). Anot vienos iš apklausų, tik 27 proc. rusų norėtų vakcinuotis, 22 proc. mano, kad vakcina yra neefektyvi, o net 27 proc. mano, kad vakcina yra pavojinga. Tai įvaizdžio smūgis V. Putinui, pasitikėjimas kuriuo apklausose siekia bent dvigubai didesnius skaičius.
„Žmonės nepasitiki rusų vakcina“, – aiškina gydytojas iš Dagestano Salimas Chalitovas. Jis turėjo išeiti iš klinikos, kurioje dirbo ir kurioje dabar vėl tenka sunkiai kovoti su išaugusiu užsikrėtimų skaičiumi, ir net paskelbti bado akciją – dėl masinių nusižengimų sveikatos apsaugos sistemoje. „Rusai netiki, kad valstybė gali kažką duotų nemokai ir tame nebūtų klastos“, – aiškina jis.
„Rusai tradiciškai nepasitiki nei savo vadovybe, nei rusiška produkcija“, – aiškina profesorius epidemiologas Vasilijus Vlasovas.
Yra ir kita nuomonė: kaltas čia ne tiek nepasitikėjimas valdžia, kiek bujojantis profanizmas. „Mano manymu, siaubingas rusiškasis kovido skepticizmas ir antivakserizmas nėra susiję su „nepasitikėjimu valdžia“ ir „horizontalių ryšių nebuvimu“ (čia juk išvis viskas tik ant tų ryšių ir laikosi). Esmė yra kategoriškai žemame profesionalų ir profesionalių žinių autoritete Rusijoje. Tai sena istorija, kurią aprašė dar Šukšinas savo puikiame pasakojime „Nupjoviau“. Jeigu bet kuris žmogus, perskaitęs kažką kažkokiame tinklapyje, mano, kad žino geriau už istoriką, kaip ir kada buvo pastatytas Peterburgas – kokio velnio jis turėtų tikėti gydytojais ir jų klausytis?
Aš manau, kad tai yra sovietinio visų hierarchijų, išskyrus vieną – vadovas ir pavaldinys – pasekmė. Nėra paklusimo, kuris remtųsi pagarba ir autoritetu, praktikos. Paklusti moka tik prievartai. Aš tikiuosi, kad jaunimas kitoks išaugs. Tačiau jaunimas kol kas kas medicinos prasme yra lengvabūdiškas, ir aš pats toks buvau“, – „Svoboda“ rašo žymus Rusijos poetas, vertėjas ir literatūros kritikas Valerijus Šubinskis.
