Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį pranešė, kad penktajame sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pakete atsirado ir draudimai šių šalių vežėjams.
Europos Sąjunga nusprendė, kad Rusijos ir Baltarusijos vilkikams draudžiama vežti krovinius keliais Bendrijos teritorijoje. Draudimas netaikomas tranzitui per ES tarp Kaliningrado srities ir Rusijos. Į ES teritoriją norintiems įvažiuoti Rusijos ir Baltarusijos vilkikams draudimas įsigalios nedelsiant po sankcijų paskelbimo (iš visų vilkikų, kertančių mūsų išorines sienas, tokių yra virš 70 proc.). Išvykti suteikiamas 7 dienų terminas.
Kokią įtaką turės šis sprendimas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas.
Rusijai svarbu išlaikyti tranzito apimtis
R. Austinskas teigė, kad jau kurį laiką dalis Rusijos vilkikų ir taip nevažiavo Lietuvos keliais, bent jau tie, kurie veždavo prekes į Europos Sąjungą. Anot „Linavos“ vadovo, kadangi didelė dalis rusiškų prekių yra sankcionuotos Bendrijoje, tad daug mažiau Kremliaus vilkikų judėdavo į Vakarus.
Ekonomisto A. Izgorodino tvirtinimu, Rusijai ir Baltarusijai vilkikų tranzitas per Lietuvą yra svarbus.
„Rusijos ekonomika šiuo metu yra labai priklausoma nuo eksportinių pinigų. Dėl sankcijų, dėl infliacijos ir dėl išaugusio neapibrėžtumo vartojimo apsukos Rusijoje labai stipriai sulėtės.
Akivaizdu, kad jiems, ekonomiškai žiūrint, būtų svarbu turėti priėjimą prie Europos rinkos, kur auga ekonomika, auga vartojimas ir mažėja nedarbas. Žiūrint iš ekonominės perspektyvos, Rusijai būtų svarbu išlaikyti bent jau dabartines tranzito apimtis“, – dėstė A. Izgorodinas.
A. Izgorodino teigimu, ilgalaikėje perspektyvoje importas iš Rusijos mažės pakankamai natūraliai dėl objektyvių priežasčių.
„Tai yra pakankamai didelė darbo su Rusija rizika ir Rusijos veiksmai prieš Ukrainą. Kiek aš matau komunikacijos iš Europos Sąjungos, tai akivaizdžiai matosi, kad Europos valstybės nori mažinti savo priklausomybę nuo energetinių išteklių importo iš Rusijos, tiek apskritai nuo prekybos su Rusija. Tai įvyks natūraliai“, – sakė pašnekovas.
„Įsivaizduoju, kad Europos Komisijos lygmeniu bus daromi kažkokie tokie didesni veiksmai. <...> Strateginiu lygmeniu yra priimami sprendimai, kurių tikslas ir esmė – mažinti prekybos priklausomybę nuo Rusijos. Aš manau, kad ilgainiui taip ir bus“, – samprotavo A. Izgorodinas.
Kas tiko važiuojant į Rusiją, netiks į Europą
Kalbėdamas apie Lietuvos vėžėjus, kurių verslai yra Rusijoje ir Baltarusijoje, R. Austinskas pažymėjo, kad jie patyrė nemenkų nuostolių.
„Dabartinės sankcijos, kurios yra pritaikytos Rusijai, jos kerta, atsiskaitymai stringa ir jų beveik nėra. Lietuvos vėžėjai, kurie dirbo Rusijos rinkoje, stengiasi važiuoti toliau, važiuoti į Kazachstaną, Uzbekistaną, Kirgiziją, į šitas valstybes“, – pasakojo „Linavos“ prezidentas.
R. Austinsko teigimu, dalis Lietuvos vežėjų, kurie veždavo krovinius į Rusiją, bando persiorientuoti į Vakarų rinkas, tačiau tai gali užtrukti laiko ir dėl techninių aspektų.
„Šiek tiek yra skirtumas transporto priemonių parko techniniai reikalavimų. Kurie tiko važiuoti į rytus, į Rusiją, į Europą važiuoti su jais daug sunkiau dėl automobilių amžiaus, dėl ekologiškumo ir panašiai“, – sakė vežėjų atstovas.
Persiorientuoti bus sunku
„Linavos“ prezidentas pasakojo, kad giliai šaknis į Rusijos rinką įleidusioms įmonėms sunku bus prisitaikyti prie pasikeitusios realybės.
„Tos įmonės, kurios dirbo daug metų, kur buvo atidirbta sistema vežimo, pervežimo, krovinių prakrovimo, iškrovimo, išmuitinimo, viskas vyko sklandžiai, dabar sustojo.
Suradimas naujos darbo vietos, naujos rinkos nėra paprastas, nes transporto ir tiekimo grandinės jos visada veikia pakankamai tiksliai, pakankamai nusistovėjusia tvarka.
Iškritus iš rinkos, tai tuščią vietą greitai užima kitas, tai iš jos iškristi yra skaudu, o įsiterpti į rinką ir atsirasti toje grandinėje yra pakankamai sudėtinga“, – dėstė R. Austinskas.
Tai, anot jo, reiškia ir sukrėtimus transporto sektoriuje.
„Mes jau jaučiame mažų įmonių atsiliepimus, mes tikrai matome mažas įmones, kurios stabdo savo veiklą“, – kalbėjo R. Austinskas.
Mato galimybių iškeisti Rytus į Vakarus
Visgi A. Izgorodinas buvo optimistiškesnis dėl Lietuvos vežėjų persiorientavo iš Rytų į Vakarus.
„Persirorientuoti į Europos rinką šiuo metu įmanoma, mūsų vežėjai tikrai turi daug patirties dirbant su Europos rinka, nes ji užima didžiausią dalį Lietuvos transporto paslaugų eksporto.
Vasarą ir pavasario viduryje gali būti šiokių tokių sunkumų, nes eurozonos vartotojų nuotaikos ėmė blogėti, žmonės gal mažiau bus linkę pirkti stambesnes, brangesnes prekes, tai galima vartojimo stagnacija. Bet iš esmės, iš ekonominės pusės žiūrint, persiorientuoti galima“, – sakė A. Izgorodinas.
Pasak jo, kartu sudėjus Rusiją ir Baltarusiją, šios rinkos generuoja trečdalį visų Lietuvos reeksporto apimčių, kurias aptarnauja vežėjai.
„Tų rizikų yra, bet šiuo metu yra galimybių persiorientuoti į Europos Sąjungos rinką“, – įsitikinęs ekonomistas.
Bijo prarasti kitas rinkas
Visgi ne Rusijos ir Baltarusijos rinkos Lietuvos vežėjams yra skaudžiausios. Jei Lietuva su kitomis valstybėmis uždraustų rusų ir baltarusių vilkikų tranzitą, neatmestina, kad tą patį padarytų Kremlius ir Minskas. Tuomet Lietuvos vežėjams būtų sunku pasiekti kai kurias tolimesnes rinkas.
„Mums labai gaila kitų rinkų, pavyzdžiui, Kazachstano, kur mes labai dirbome ir stengėmės didinti tas apyvartas. Kazachstanas yra Azijos perlas, ten labai auganti ekonomika. Požiūris į lietuvius yra labai pozityvus. Mums norisi šią valstybę išsaugoti“, – kalbėjo R. Austinskas.
Tai tik dalis pokalbio su Aleksandru Izgorodinu ir Romu Austinsku laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.
