Penktuoju sankcijų paketu Europos Sąjunga ketina drausti anglies importą iš Rusijos, o Europos Parlamentas ketvirtadienį pasisakė už tai, kad būtų nutrauktas ir naftos bei gamtinių dujų importas. Tiesa, šis balsavimas simbolinis, nes galutinį žodį dėl sankcijų taria valstybių narių vadovai.
Bet viskas ne taip paprasta. Portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Europos Komisijos atstovas Virginijus Sinkevičius ir energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas atskleidė pagrindinius sunkumus, su kuriais susiduria pernelyg Rusija pasitikėjusios Europos šalys.
Tik embargo rusiškai naftai neužteks
„Reikia atskirti du dalykus – naftą ir dujas. Jeigu kalbėtume apie naftą, tai tik Europos Sąjungos embargo nepakaks. Šiuo metu naftos kaina yra virš šimto dolerių už barelį, tai reiškia, kad Rusija pumpuos naftą ir greičiausiai su didele nuolaida pardavinės kitoms valstybėms, kurios nepalaiko sankcijų, kurios sėdi ant tvoros (vadinkime taip) ir gauna didžiausią ekonominę naudą iš to. Kaip pavyzdys, kai JAV ir Didžioji Britanija paskelbė apie naftos embargą, Kinija supirko Rusijos naftą su 78 proc. nuolaida. Tai reiškia, kad Rusijai apsimokėjo parduoti, jiems apsimoka pumpuoti ir parduoti netgi su didele nuolaida. Aš įsitikinęs, kad atsiras ir kitų šalių, kurios tą darys“, - teigė V. Sinkevičius.
„Todėl kas yra paraleliai svarbu, tai dirbti su OPEC šalimis ir didinti naftos išgavimą. Naftos išgavimas Rusijai yra pakankamai brangus, todėl sumažinus naftos kainą ir priėmus embargą, tai būtų itin efektyvu, nes greičiausiai Rusijai tektų pardavinėti naftą netgi su nuostoliu. Tai būtų tikrai efektyviausia priemonė“, - pridūrė eurokomisaras.
Energetikos ekspertas V. Jankauskas teigia, kad, remiantis įvairiais, skaičiavimais atsisakyti rusiškos naftos ir naftos produktų Europos Sąjunga galėtų nebent 2027 metais. Tarp sprendimų yra pastangos įtikinti partnerius didinti naftos gavybą pasaulyje, sugrąžinti į rinką Venesuelą ir Iraną. Pirmajai valstybei anksčiau buvo įvestos sankcijos dėl nelaisvų rinkimų, o antrajai – dėl branduolinės programos.
Šioje srityje karais kyla visai netikėtų problemų. Pavyzdžiui, V. Sinkevičius paminėjo, kad Rumunija pastaruoju metu negali tinkamai apsirūpinti nafta, nes dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Juodojoje jūroje laivyba tapo pavojinga.
Ar baisūs tie grasinimai nutraukti dujų tiekimą Europai?
Europos Sąjungai atsisakyti gamtinių dujų importo iš Rusijos dar sudėtingiau nei naftos. Taip yra dėl to, kad ne visos šalys turi galimybių importuoti suskystintas gamtines dujas, be to, reikia susirasti alternatyvius tiekėjus. Labiausiai tiktina, kad jais taptų JAV, Kataras, Azerbaidžanas.
„Čia situacija yra sudėtingesnė. Iš vienos pusės, mums atsisakius pirkti, Rusija taip pat neturėtų labai daug kur parduoti tų dujų, bet čia yra gausybė niuansų. Ta pati Ukraina: per ją eina dujų tranzitas, kuris taip pat įneša pakankamai daug į Ukrainos biudžetą. Mes turime šalių narių kaip Nyderlandai, kur labai didelis procentas (virš 90 proc. namų ūkių) yra šildomi dujomis. Todėl galvodami apie embargą mes privalome užsitikrinti, kad ateinančius bent du šildymo sezonus mes turėtume pakankamai dujų atsargų arba bent jau sudarę sutarčių su tuo pačiu Kataru, su JAV gauti suskystintų dujų krovinius“, - pasakojo eurokomisaras.
„Bet gauti jų nepakanka, nes kai kurios šalys, kaip kad Vokietija, susiduria su techniniais niuansais, kad suskystintos dujos patektų į jų dujotiekį. Šiuo atveju diskusija tikrai nėra paprasta, tačiau ji vyksta. Šalys narės rengia planus, kiek laiko tai užtruks, Komisija stengiasi padėti ir forsuoti, kad tie planai būtų maksimaliai ambicingi, rasti būdų ir mechanizmų, kad juos įgyvendintume kuo greičiau“, - pridūrė V. Sinkevičius.
Tačiau eurokomisaras atkreipia dėmesį, kad Rusija nemąsto taip, kaip Europa, todėl iš Kremliaus pusės gali būti visokių sprendimų, tarp jų ir gamtinių dujų tiekimo nutraukimas. Rusija pareikalavo už gamtinių dujų tiekimą mokėti rubliais, o to neįgyvendinus esą būtų laikoma, kad pirkėjas pažeidžia savo įsipareigojimus. Dauguma šalių tokią galimybę atmeta. Pavyzdžiui, Vokietija tokį Rusijos elgesį pavadino šantažu ir sakė, kad mokės eurais arba doleriais.
„Mes kalbame, kad mes atsisakytume, bet tai, kas vyksta, įrodė, jog Vladimiras Putinas nemąsto racionaliai, taip kaip mes. Kartais tai yra jo stiprybė prieš mus. Ir jis gali priimti labai neracionalų sprendimą tiesiog nutraukti dujų tiekimą. Mes privalome būti pasiruošę. Jie jau tą įrodė. Kaip pavyzdys, „Gazpromas“ nepardavinėjo didesnių dujų kiekių, įgyvendino tik minimalius reikalavimus šios žiemos pradžioje, kai dujų kaina šoko į nematytas aukštumas. Atrodytų įmonei tai yra visiškai nelogiška, nes tuo metu jie galėjo uždirbti didžiausią pelną, bet jie to nedarė. Tiekimas buvo nustatytas ties minimaliais kiekiais tam, kad būtų galima tai išnaudoti tai, kaip derybinę ar papildomą spaudimo galią, kai prasidėjo karas prieš Ukrainą“, - pažymėjo politikas.
Tačiau V. Jankauskas teigia priešingai. Tai buvo labai racionalus ir apskaičiuotas sprendimas, nes padidinus dujų tiekimą Europai tuo metu kaina būtų kritusi labai stipriai. Tad kam didinti tiekimą, jeigu nemažai pinigų galima uždirbti ir tiekiant nedaug.
„Ne, „Gazpromas“ galvojo logiškai. Jūs pagalvokite, buvo paprastas paskaičiavimas, kad jeigu jie būtų padidinę praėjusį rudenį ir žiemą dujų tiekimą 20 proc., tai kainos būtų nukritusios 50 proc. Paprastas skaičiavimas sako, kad neapsimoka. Ir tuo labiau, kad spaudimas buvo didelis Europai. Tai jie skaičiuoja. Ir dar vienas dalykas: sustabdyti dujų tiekimą yra techniškai sunkus klausimas. Prisiminkime tokį vieną atvejį, kai dujos buvo tiekiamos į Ukrainą iš Turkmėnistano. Rusija buvo nepatenkinta ir staiga sustabdė, užsuko tas dujas. Na, ir paprasčiausiai sprogo vamzdžiai“, - pabrėžė energetikos ekspertas.
Pasak V. Jankausko, atsisakyti rusiškų gamtinių dujų Europai yra sunkiau, nes kai kurios valstybės yra itin įklimpusios ir pernelyg susisaisčiusios. Ekspertas pasakoja, kad tokia nuostata buvo pagrįsta Šaltojo karo meto patirtimi. Nors tuo metu Sovietų Sąjunga nebuvo laikoma patikima partnere, tačiau tuo metu dujų tiekimas niekad nebuvo nutrūkęs, todėl kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, savo priklausomybę nuo rusiškų dujų tik didino, o ne mažino.
„Dujų vartojimas pas juos augo labai sparčiai, nes pagal žaliąją politiką, kai uždaromos atominės elektrinės, per trumpą laiką planuojama uždaryti anglimi kūrenamas elektrines, viską turėjo pakeisti dujos. Dabar skaičiuojama, kad turbūt iki 2030 metų Europos Sąjungai teks daugiau ar mažiau naudoti rusiškas dujas“, - pabrėžė V. Jankauskas.
„Aišku, dabar visi variantai yra atviri, ta pati Vokietija gerokai pakeitė savo požiūrį. Anksčiau, prieš keletą metų, kai JAV prezidentu buvo Donaldas Trumpas, jis atvykęs siūlė: „Pirkite amerikietiškas dujas, kodėl jūs perkate rusiškas?“. Tai jie tada sakė, taip taip, bet, turbūt, rimtai negalvojo. Nes paskui, pasirodo, kad jie nerado, kur pastatyti tuos terminalus dujų importui. O dabar jau skubina, dabar numatė ir tikrai statys bent du suskystintų gamtinių dujų importo terminalus“, - teigė pašnekovas.
V. Sinkevičius taip pat pastebėjo, kad atsisakant dujų didelį vaidmenį vaidins ir energetinis efektyvumas, gamtinių dujų vartojimo mažinimas. Tačiau bet kuriuo atveju tai užtruks.
