Štai ir viskas – atšaukiama ekstremali situacija dėl COVID-19: įvardijo, kas keisis nuo gegužės

Nuo šiol COVID-19 ligos profilaktika ir gydymas bus perkelti į bendruosius imunoprofilaktikos ir gydymo algoritmus, nebeliks reikalavimo privalomai izoliuotis, dėl viso to spręs gydytojas. 

„Lietuvos žmonėms dabar galioja reikalavimai dėvėti kaukes viešajame transporte, slaugos ir gydymo įstaigose. Tai, manau, rekomendacijos tą daryti toliau išliks net ir atšaukus ekstremalią padėtį ar bus atskiri tvarkos dalykai atskirose įstaigose. Bet jokių kitų reikalavimų nuo gegužės 1 d., kada turėtų pasibaigti ekstremali padėtis, nebebūtų“, – žurnalistams kalbėjo ji.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šeimos gydytojas – atvirai apie tai, kokių pacientų sulaukia dabar: reikalauja priimti nuotoliu, nors liga užleista

Nauja gyventojus varginanti būklė: gydytojas įvardijo 3 postkovidinio sindromo etapus

Mato pavojaus signalą: dėl šių medikų didžiulio stygiaus imama rizikuoti paciento sveikata

Ekstremalioji situacija dėl COVID-19 paskelbta kilus koronaviruso pandemijai prieš dvejus metus, ir iki šiol galiojo be pertraukos.

Kokios priemonės liks toliau?

Pažymima, kad COVID-19 gali būti valdoma kaip kitos per orą plintančios užkrečiamosios ligos.

„Per orą plintančių užkrečiamųjų ligų valdymas pagrįstas kontaktų mažinimu, atstumų laikymųsi, tinkamų vėdinimu, rankų, kosėjimo ir čiaudėjimo higienos užtikrinimu, srautų atskyrimu asmens sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigose bei būdingų simptomų stebėsena ir savalaikiu tinkamų veiksmų užtikrinimu esant simptomams“, – dėstoma nutarime. 

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimuose numatyti aktualūs reikalavimai sveikatos ir kitiems sektoriams bus perkelti į atitinkamos valdymo srities ministro įsakymus arba rekomendacijas, pvz., testavimo, protrūkių. Skiepai nuo COVID-19 bus įtraukti į Nacionalinę imunoprofilaktikos programą.

„Testavimo ir vakcinacijos procesai, visos tos paslaugos išlieka, tik persikelia į gydymo įstaigas, jos bus finansuojamos iš PSDF biudžeto. <...> Ateityje integruosime į gripo ir ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės priežiūros sistemą. Sekoskaitą jau paminėjau ir apskritai tokiu būdu pasiruošime rudeniui. Nes, visiškai natūralu, kad tada gali būti kažkokie sergamumo padidėjimai.

Yra tokie raktiniai žodžiai kaip renginiai, maitinimas, kaukės, švietimas <...>, tai visiems dalykams bus rekomendacijos, noriu pabrėžti, kažkokie reikalavimai išnyksta – tokie dalykai kaip privalomos izoliacijos. Gyvenimas sugrįžta į rekomendacijas ir į tai, kaip mes elgiamės, ar tai būtų tuberkuliozė, ar gripas, ar kažkokie kiti dalykai“, – pokyčius komentavo A. Dulkys.

Jis nurodė, kad dėl testavimo spręs šeimos gydytojai, testuojami bus tik simptominiai asmenys, nebeliks 1808 registravimosi numerio testavimuisi.

„Nelabai gal kas pastebėjo, bet vakcinacijos centrai jau yra išnykę, mobilūs punktai dar vienas kitas bus, bet tai jau decentralizuota sistema. Vakcinacijai galima registruotis per e.sveikatą, koronastop tinklapį“, – vardijo jis.

Taip pat tariantis su specialistais bus numatyta, kad reikia 4 vakcinos dozės.

Taip pat įpareigojama toliau rinkti ir pateikti statistinius duomenis, atlikti COVID-19 statistinį tyrimą, kurio tikslas – rengti, teikti ir skelbti operatyvius ir detalius ligos paplitimo, testavimo, sekoskaitos, sergamumo, gydymo, mirtingumo, vakcinacijos, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir resursų rodiklius, leidžiančius priimti pagrįstus COVID-19 pandemijos valdymo sprendimus.

Imunizacijos lygis perkopė 80 proc.

Ekstremalią situaciją atšaukti nuspręsta pastarosiomis savaitėmis ženkliai gerėjant epidemiologinei situacijai Lietuvoje. 

Nurodoma, kad bendras imunizacijos lygis Lietuvoje yra didesnis nei 80 proc., o darbingo amžiaus grupėse apie 90 proc. Ypač po staigaus SARS-CoV-2 viruso omikron atmainos išplitimo populiacijoje imlių virusui asmenų skaičius yra nedidelis.

„Šiai dienai, didžioji dalis Lietuvos gyventojų (81,36 proc.) jau yra imunizuoti (persirgę ar vakcinuoti). Labiausiai pažeidžiamoje asmenų grupėje (vyresni nei 80 m. amžiaus) imunizuota 75,37 proc. asmenų. Tarp asmenų nuo 65 m. iki 80 m. imunizacijos apimtys sudaro apie 85 proc. 

Mažiausios imunizacijos apimtys (persirgus) yra tarp vaikų iki 4 m. amžiaus ir sudaro 17,85 proc., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokio amžiaus vaikai negali būti skiepijami šiuo metu turimomis COVID-19 vakcinomis. Tuo tarpu visiems vyresniems nei 5 m. amžiaus Lietuvos gyventojams sudaryta galimybė pasiskiepyti“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos teikiamame nutarime. 

Nauji atvejai ir lovų užimtumas stipriai krenta 

Taip pat pabrėžiama, kad nauji atvejai, mirštamumo rodikliai, hospitalizacijos ir reanimacijos lovų užimtumas sparčiai krenta. Šiuo metu dėl COVID-19 ligos hospitalizuoti 624 asmenys, iš jų RITS – 44. Nuo pandemijos pradžios, COVID-19 sergamumo pakilimo laikotarpiu didžiausias užimtų lovų skaičius buvo registruotas 2021 m. sausio 5–6 dienomis (2557 lovos), 2021 m. sausio 6 d. buvo užimtos 243 RITS lovos. Dabar cirkuliuojančios omikron atmainos bangos metu, didžiausias lovų užimtumas buvo 1912 lovos, RITS – 111 lovos. 

Taip pat mažėja mirčių tendencija – pastaruoju metu atvejai daugiausiai registruojami pažeidžiamose imliose grupėse, t. y., tarp neskiepytų ir nepersirgusių rizikos grupėms priklausančių asmenų.

Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, pagrindinė užduotis dabar yra sekti, vykdyti sekoskaitą, stebėti, ar neatsiras naujų mutacijų, atmainų, kas gali turėti daugiausiai reikšmės.

„[Reikia] toliau sekti kaip ir kitų virusinių ligų skaičius, duomenis, tada, jei reikės, rudenį priimti tam tikrus sprendimus. Šiandien tas įrankis, mano nuomone, jau yra nebereikalingas, nes kiekvienas įrankis turi būti efektyvus ir naudojamas pagal paskirti. Nes net ir nesant jokių išskirtinių epidemiologinių priemonių pas mus toliau mažėja sergamumas, mažėja sergamumas, gerėja situacija reanimacijoje, visi rodikliai rodo, kad galime pradėti galvoti apie kitų paslaugų sugrąžinimą ir ypač – kontaktinių paslaugų“, – komentavo jis dar prieš posėdį.

Po Velykų – daugiau atvejų

Praėjusią parą nustatyta 1110 naujų COVID-19 atvejų, septyni žmonės mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 1037, antrą – 73 žmonės.

Ligoninėse šiuo metu gydoma 690 COVID-19 sergančių pacientų – dešimčia mažiau nei praėjusią parą, 40 iš jų – reanimacijoje.

14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų sumažėjo ir siekia 550,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis irgi sumažėjo bei siekia 20 procentų.

Nuo praėjusių metų pabaigos sparčiai augęs naujų susirgimų skaičius po truputį mažėti pradėjo šių metų vasario pradžioje. Tuomet pasiektas naujų atvejų rekordas, kai per parą nustatyta daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,8 proc. gyventojų.

Du pastarąją parą mirę žmonės buvo vyresni nei 60-ies, kiti – sulaukę 80 ir vyresni. Keturi mirę asmenys buvo pilnai pasiskiepiję.