Tokie duomenys paaiškėjo Valstybės saugumo departamentui ir Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui paskelbus Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą už praėjusius metus. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje civilinė ir karinė žvalgybos nusprendė neorganizuoti viešo dokumento pristatymo, tačiau atkreipia dėmesį į pagrindinius saugumo iššūkius.
„Baltarusijos žvalgyba taip pat renka informaciją apie Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbią infrastruktūrą, Lietuvos pasienio ruožą, sienos apsaugos sistemas ir apskritai sienos pažeidžiamumą. Tikėtina, kad tokie duomenys naudojami ne tik nelegaliems migrantams nukreipti, bet ir Baltarusijos ir Rusijos kariniam planavimui“, – rašoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime už praėjusius metus.
Pastaruoju metu migracijos krizė yra apslopusi, nors Valstybės sienos apsaugos tarnyba vis dar fiksuoja ir apgręžia asmenis iš Vidurio Rytų, kurie bando peržengti sieną ir patekti į Europos Sąjungą. Iš dalies taip yra dėl to, kad Lietuva savo sieną juosia koncertina ir atsitveria fiziniu barjeru. Šių metų balandžio 22 dienos duomenimis, nutiesta 319 kilometrų koncertinos ir 252 kilometrai fizinio barjero.
Tačiau nuo to laiko saugumo situacija regione dar labiau pablogėjo, nes Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, o Baltarusija tapo Rusijos sąjungininke. Iš Baltarusijos teritorijos Rusijos pajėgos puolė Ukrainos sostinę Kyjivą ir apšaudė kitus miestus.
Žvalgybos vertinimu, Baltarusija yra pilnai atsakinga už Ukrainos puolimą kaip ir Rusija, nors Baltarusijos ginkluotosios pajėgos tiesiogiai į kovinius veiksmus Ukrainoje neįsitraukė. Greičiausiai to išvengta dėl to, kad kovinė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų parengtis nėra gera, taip pat galėjo būti baiminamasi reakcijų visuomenėje, o ir Rusija tuo metu savo pajėgumus bei gebėjimus mūšio lauke dar vertino geriau.
Neoficialiais duomenimis, žvalgyba neįžvelgia itin didelės grėsmės, kad kokie nors agresyvūs kariniai veiksmai galėtų būti nukreipti prieš Lietuvą ar kitas NATO valstybes, bet kitų grėsmių regima pakankamai nemažai, o kai kurios jų gana naujos.
Rusų ir baltarusių žvalgybininkai savo teritorijoje dirba stačiokiškai
Praėjusiais metais Lietuvoje buvo nustatyta daugiau nei 100 mūsų šalies piliečių, su kuriais ryšį bandė užmegzti užsienio valstybių žvalgybų tarnybos. Kai kurie iš šių ryšių peraugo į bandymus verbuoti, rašo Valstybės saugumo departamentas savo metinėje veiklos ataskaitoje. Nedeklaruota žvalgybine veikla pernai mūsų šalyje užsiėmė iki 10 asmenų – tai Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos šnipai.
Vieną didžiausių grėsmių šioje srityje kelia Lietuvos piliečių kelionės į Rusiją ir Baltarusiją. Ten Lietuvos piliečiai yra labai geri taikiniai, nes tų šalių teritorijose veikti yra patogiau nei Lietuvoje, mat Lietuvoje veikia kontržvalgyba. Tikriausiai neatsitiktinai Baltarusija paskelbė iki gegužės 15 dienos bevizį režimą Lietuvos ir Latvijos piliečiams, vykstantiems aplankyti giminių.
Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnyboms geriausi taikiniai yra tie Lietuvos piliečiai, kurie turi asmeninių ryšių Rusijoje ir Baltarusijoje, nuolat lankosi šiose šalyse, studijuoja, vykdo verslą, yra tarnavę sovietinėje armijoje, pasižymi prokremliškomis ar antivakarietiškomis pažiūromis, turi asmeninių problemų, silpnybių, priklausomybių, polinkį į nusikalstamas veikas ar yra kitaip pažeidžiami. Rusams ir baltarusiams nėra labai svarbu, kad potencialus taikinys būtų įtakingas asmuo ar prieitų prie slaptos informacijos. Panaudoti žvalgybinei veiklai galima iš esmės bet kokį žmogų.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais Lietuvoje buvo nuteistas Pagėgių gyventojas Mindaugas Tunikaitis, kuris bendradarbiaudamas su Rusijos FSB pareigūnu už atlygį stebėjo, fotografavo ir filmavo įvairius objektus, vykdė kitas užduotis. Kitas Lietuvos pilietis Aleksejus Greičius, to paties FSB pareigūno Piotro Čagino nurodymu, organizavo visiškai ar iš dalies FSB finansuojamus renginius, fotografavo juose dalyvaujančius žmones.
Neoficialiai pareigūnai kalba, kad pastaruoju metu verbuoti pradėta netgi labai stačiokiškai. Nebeliko jokių „sveiki“ ar švelnaus, patraukiančio bendravimo, pats verbavimas tampa gana kietakaktiškas, be jokių ceremonijų. Bet taip elgiamasi savo teritorijoje. Lietuvos erdvėje Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų veikla yra subtilesnė.
Tiesa, uždarius Rusijos konsulatą Klaipėdoje ir sumažinus Rusijos bei Baltarusijos ambasadų personalą Vilniuje kontržvalgybinė situacija tampa lengvesnė, nes po priedanga dirbančių pareigūnų arba nėra, arba jie žinomi Lietuvos žvalgybai.
Beje, Lietuvoje veikiantys Rusijos ir Baltarusijos žvalgybininkai itin daug dėmesio skiria mūsų šalyje įsikūrusiems rusų ar baltarusių opozicijos veikėjams. Kadangi Lietuvoje įsikūrė arba dažnai lankosi nemažai šių valstybių opozicijos aktyvistų, tai rusų FSB ir baltarusių KGB bando kvėpuoti jiems į nugaras.
Rusų ir baltarusių veikimas prieš režimui oponuojančius savo piliečius net ir užsienio valstybėse gali būti šokiruojantis: tarkime, kai prieš kelerius metus Aleksejus Navalnas lankėsi Lietuvoje, jis buvo sekamas pensininkais turistais apsimetusių asmenų, pernai Rusijoje jį buvo bandyta nunuodyti, kiek anksčiau Solsberyje bandyta nunuodyti Sergejų Skripalį ir jo dukrą, o Baltarusijos žvalgybos tarnybos, labai tikėtina, suplanavo civilinio „Ryanair“ orlaivio, skridusio iš Atėnų į Vilnių, nutupdymą Minske tam, kad sulaikytų Vilniuje gyvenusį Ramaną Pratasevičių. Taigi grėsmė opozicijos veikėjams Lietuvoje yra didelė, o netiesiogiai nuo to gali nukentėti ir Lietuvos piliečiai.
Kinija pirmą kartą nusitaikė tiesiai į Lietuvą
Nors Kinija jau kurį laiką būdavo įtraukiama į Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus kaip šalis, kuri gali kelti tam tikrų grėsmių Lietuvai, bet situacija dar labiau pakito nuo to laiko, kai mūsų šalis pademonstravo palankumą Taivanui. Šią salą Pekinas laiko neatskiriama savo dalimi, todėl Vilniaus leidimas atverti Taivano atstovybės duris buvo sutiktas ne tik priešiška Kinijos retorika, pažemintu diplomatinio atstovavimo lygmeniu, bet ir nedeklaruotomis ekonominėmis sankcijomis, kurias Lietuvos valdžia bando atsverti ieškodama rinkų kitur.
„Labai tikėtina, kad siekdama atgrasyti kitas valstybes nuo panašių sprendimų, Kinija tęs spaudimą Lietuvai, tačiau oficialiai neigs bet kokias sąsajas su įgyvendinamais ribojimais, siekdama nepakenkti savo įvaizdžiui bet mažinti tarptautinio atsako galimybes“, – teigiama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Kai kurių pareigūnų teigimu, praėję metai buvo pirmieji, kai Kinija panaudojo savo kibernetinius pajėgumus prieš Lietuvą, taikydamasi būtent į mūsų šalį. Anksčiau būdavo fiksuojami atvejai, kai buvo naudojama lietuviška infrastruktūra prieš taikinius kitose šalyse. Neoficialiais duomenimis, buvo ir duomenų perėmimo atvejų. Nepaisant to, prieš Lietuvą ir šalyje esančius taikinius aktyviausiai dirba Rusijos programišiai.
Beje, nors Rusijos kare prieš Ukrainą Kinija viešumoje bando užimti neutralią poziciją, bet iš tiesų ji remia Rusiją, nes sutampa abiejų šalių interesas – nusverti Vakarų įtaką. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime už praėjusius metus teigiama, kad Kinija vysto bendradarbiavimą su Rusija išskirtinai jai svarbiose srityse: užpildydama specifinių technologijų spragas, dalyvauja bendruose Rusijos kariniuose mokymuose. Kinijai bendradarbiavimas su Rusija strateginiuose sektoriuose – 5G, kibernetinio saugumo, kosmoso tyrinėjimo, dirbtinio intelekto – iš dalies leidžia atsverti JAV strateginį spaudimą.
FSB inicijavo straipsnį apie vakcinas
Kibernetiniais įsilaužimais gali būti siekiama pakenti šalies infrastruktūrai, perimti duomenis, aptikti klaidas, o kibernetinėmis-informacinėmis atakomis dažniausiai norima paveikti konkrečios auditorijos nuomonę. Nedraugiškos valstybės dažniausiai ima tas žinias, kurios yra „ant bangos“, jas iškreipia ir stengiasi sukelti neramumus, nepasitenkinimą.
Pernai, kol nebuvo karo Ukrainoje, daugiausia viešumoje buvo kalbama apie koronavirusą ir vakcinas nuo COVID-19. Todėl tikriausiai neatsitiktinai fiksuotas atvejis, kai Rusijos FSB inicijavo straipsnį apie vakcinas, jame, reiškiamas nepasitenkinimas dėl Europos Sąjungos valstybių nepasitikėjimo Rusijoje sukurta vakcina „Sputnik V“.
„Dažniausiai FSB parengti straipsniai skelbiami prokremliškų politinių marginalų ir sąmokslo teorijų platintojų valdomuose interneto portaluose (laisvaslaikrastis.lt, bukimevieningi.lt ir kituose), taip pat pasienio savivaldybėse veikiančiose ar į rusakalbę auditoriją orientuotuose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. Straipsnių parengimo kokybė paprastai nebūna aukšta, juose pasitaiko kalbos klaidų ar norminei lietuvių kalbai nebūdingų konstrukcijų. Straipsnių autoriais yra nurodomi neegzistuojantys asmenys“, - rašoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Neoficialiai kalbama, kad dabartiniu metu gali pasipilti straipsnių arba būti platinami neigiami mitai apie ukrainiečių pabėgėlius: esą valdžia turėtų rūpintis savais žmonėmis, ne tik pabėgėliais, lietuvių vaikams trūksta vietų darželiuose ir panašiai. Tai galima daryti ne tik inicijuojant straipsnius, bet ir platinant netikras nuomones socialiniuose tinkluose, o Rusijos ir Baltarusijos propagandistai visa tai įtraukia į savo repertuarą ir rengia apie reportažus, kuriuose kalbina su jais sutinkančius kalbėtis marginalus iš Lietuvos.
Rusija pradėjo 3 tyrimus prieš Lietuvos piliečius
Rusijai užpuolus Ukrainą Lietuvoje imta labai aktyviai diskutuoti apie sovietinių paminklų nukėlimą arba uždengimą. Panašūs klausimai buvo keliami ir anksčiau, tačiau kadangi tai buvo palikta savivaldybių apsisprendimui, šis procesas daug kur paliktas savieigai, ypač kad prieš karą Rusijos ambasada Lietuvoje dėjo didžiules pastangas, jog sovietiniai paminklai išliktų.
Senesniame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas buvo nurodę, kad Rusija yra priėmusi Baudžiamojo kodekso pataisas, pagal kurias mėgsta inicijuoti bylas kitų valstybių piliečiams kitų šalių teritorijose už sovietų karių kapų ir paminklų suniokojimą ar sunaikinimą.
Prieš keletą dienų rusų šaltiniai pranešė, jog specialiai tam tikslui įkurtas Tyrimų komitetas pradėjo tris naujas kriminalines bylas dėl sovietų karių paminklų nukėlimo arba suniokojimo Klaipėdos regione, Kaune ir Palangoje. Dar anksčiau rusų diplomatai nesibodėdavo grasinti Lietuvos savivaldos atstovams, anksčiau rašė Valstybės saugumo departamentas.
Neoficialiai kalbama, kad sovietų paminklų nukėlimas yra aštrūs klausimai Rusijai ir šiuo metu, kai vyksta Rusijos puolimas prieš Ukrainą, o likęs ambasados Vilniuje personalas aktyviai fiksuoja visus atvejus.
