Tačiau asocijuotas Rytų Europos studijų centro (RESC) ekspertas Denis Cenusa, kuris pats yra iš Moldovos, teigia, jog labiausiai tikėtinas kitas sprogdinimų paaiškinimas. Gali būti, kad taip Padniestrės regiono administracija siekė pasodinti Moldovos vyriausybę prie derybų stalo dėl Moldovos pritaikytų importo ribojimų į regioną. Žinoma, gali būti, kad sprogdinimai, per kuriuos nenukentėjo nė vienas žmogus, įvykdyti su Rusijos žinia ar padedant Rusijai. Juolab, kad Padniestrė dėl visko iškart apkaltino Ukrainą.
Padniestrė – tai Rusijos mygtukas, kurį Maskva spaudžia, kai nori paveikti Moldovą. Byrant Sovietų Sąjungai Moldova paskelbė nepriklausomybę, tačiau 1992 metais prieš Kišiniovą sukilo Rusijos remiami Padniestrės separatistai. Po penkis mėnesius trukusio karo regionas de facto atsiskyrė nuo Moldovos, o Rusija ten įvedė savo pajėgas. Neva taikdariškais tikslais. Įšaldyti konfliktai yra klasikinis Maskvos būdas trukdyti buvusioms sovietinėms respublikoms siekti stabilumo.
Kaip manote, ką reiškia sprogdinimai ir incidentai, praėjusią savaitę vykę Padniestrėje? Kokia jūsų versija?
Nėra aiškaus atsakymo, kas sukėlė šiuos sprogdinimus ir kas slypi už šių provokacijų. Ačiū Dievui, tai ne kokios atakos iš oro, tai atakos iš granatsvaidžio, taikytasi į infrastruktūrą. Tačiau dar prieš šias atakas, kurių pirmoji įvyko balandžio 25-ąją, keletą savaičių Padniestrėje nuolat buvo perspėjama dėl galimų sprogimų. Jau tada buvo komunikuojama, kad situacija nėra stabili, ir buvo aišku, jog norima situaciją destabilizuoti. Padniestrės administracija tuomet pranešė, kad atakų galima sulaukti prieš viešuosius pastatus, pavyzdžiui, administracinius pastatus, mokyklas arba privačius objektus, tokius kaip parduotuvės. Taigi nesaugumo jausmas jau buvo paskleistas. Buvo galima suprasti, kad visuomenė ruošiama kažkam rimtesniam.
Kokia padėtis yra dabar Moldovoje ir Padniestrėje?
Padniestrės administracija pritaikė įvairias priemones, pavyzdžiui, sustiprino kritinės infrastruktūros apsaugą. Tarkime, aplink gamyklas, atominę elektrinę ir kitus svarbius objektus atsirado daug kontrolės postų. Buvo imtasi ir kitų priemonių: atšauktas didelis gegužės 9-osios minėjimas. Bus ten mažesnių renginių, bet nebus didelio viešo renginio, nes norima išvengti atakų. Jie įvedė raudono pavojaus režimą dėl teroro atakų grėsmės. Galima suprasti, kad jie tai traktuoja kaip terorizmą.
Kaip manote, ar gali būti, kad Rusija norėtų atverti antrąjį frontą iš Padniestrės pusės prieš Ukrainą? Nors šiuo metu Rusijai būtų sunku tai padaryti, nes nekontroliuoja viso sausumos koridoriaus palei Juodąją jūrą.
Galimos dvi hipotezės. Pirma, tikriausiai tai susiję su Rusijos interesais. Rusija yra pirmas ir pagrindinis įtariamasis. Gali būti, kad Rusija siekia įsivertinti, kaip reaguos Moldova, Ukraina ir net Vakarų šalys, kokią paramą gaus Moldova šioje situacijoje. Šiaip Rusijai nėra jokio tikslo atverti antrojo fronto prieš Ukrainą iš Padniestrės regiono, kol nepasiekė sėkmės prieš Odesą. Jeigu jie norėtų įtraukti Padniestrę į karą dabar, tai būtų savižudiška, nes ukrainiečiai sunaikintų ne tik Padniestrės pajėgas, bet ir infrastruktūrą. Taip vertina karybos ekspertai. Taigi pirmoji hipotezė, kad tikriausiai už sprogdinimų slypi Rusija, bet tiesiog tam, kad įsivertintų reakcijas. Ukrainiečiai savo vertinimuose sako, kad taip siekiama išplėsti karą už Ukrainos ribų. Bet aš netikiu, kad Rusija to siektų, nes Padniestrė jiems yra svertas paveikti Moldovą ir jiems nereikia atakuoti Moldovos iš Padniestrės ar panaudojant ten esančias pajėgas. Jiems to tiesiog nereikia.
Antroji hipotezė, kad tai buvo ir vietos elito politinis ir ekonominis interesas. Nors tikriausiai už sprogdinimų slypi Rusija, bet vietos valdžia galėjo to „nematyti“ norėdama išspręsti regiono problemas. Ir kai aš sakau regiono problemos, aš kalbu apie blokadą, apie Moldovos įvestus apribojimus importui į regioną. Taigi šiame kontekste Padniestrė galėjo siekti atnaujinti dialogą tarp Kišiniovo ir Tiraspolio. Nes nors iki tol pokalbiai vyko, bet jie buvo nerezultatyvūs, jie nesugebėjo išspręsti problemų. Labai įdomu, kad po šitų provokacijų Moldovos pusė nusprendė sėsti prie derybų stalo su Padniestrės atstovais ir pasiūlė moratoriumą teisės aktams, susijusiems su ekologiniais reikalavimais metalurgijos gamyklai Ribnicoje, bei leistų metalo laužo importą. Ši gamykla be galo svarbi regiono ekonomikai.
Antroji hipotezė atrodo įtikimesnė...
Ir mes šioje srityje netgi matome tam tikrą rezultatą. Šiuo metu Padniestrės administracija kalba apie pasiektą progresą, naudoja tai kaip politinį argumentą, jog pasiekė laimėjimų. Tiesa, moratoriumas yra nustatytas tik vienam mėnesiui. Prieš interviu dar pasitikslinau. Moldovos premjeras užsiminė, kad su moratoriumu buvo sutikta dėl to, jog Ribnicos metalurgijos gamykla yra labai svarbi regiono ekonomikai, ir kad Moldovai rūpi abiejose pusėse gyvenantys piliečiai. Gali būti, kad šioje situacijoje sužaidė abeji interesai, tikriausiai tiesos gali būti abiem atvejais. Bet kadangi sprogimai buvo be žmonių aukų, nukentėjo tik regiono KGB pastatas ir kelios keistos antenos, kurios kažin, ar iš viso veikė, tai tikriausiai tai buvo vietos interesas.
Padniestrėje, vos keli kilometrai nuo Ukrainos sienos, yra įkurdinta Kobasnos ginklų saugykla, kur saugoma apie 22 tūkst. tonų sovietinės ginkluotės. Kaip suprantu, bet kokia ataka šioje vietoje reikštų baisias pasekmes visam regionui ir jo gyventojams?
Daugybę metų į tai buvo žiūrima pro pirštus. Kobasnos ginklų sandėlis saugumo prasme labai svarbus ne tik Padniestrei, bet ir Moldovai bei Ukrainai, nes jeigu ten įvyktų sprogimas, tai paveiktų apie pusę Moldovos, pusę Padniestrės ir kai kuriuos Ukrainos miestus. Tai gali turėti ir kitokių pasekmių: gali ištikti humanitarinė ar ekologinė katastrofa. Sprogimai ten gali įvykti net ir be tiesioginės atakos. Apie 2000-uosius metus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misija Moldovoje kartu su Moldova, Padniestre ir Rusija buvo sutarusi pradėti kontroliuojamą šios pasenusios ginkluotės naikinimą mažais kiekiais. Bet procesas sustojo, nes Moldova 2003 metais nesutiko pasirašyti Rusijos pasiūlyto Kozako memorandumo. Tuometinis Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas nesutiko su memorandumu ir viskas sustojo. Nuo to laiko jokio progreso naikinant sovietinę ginkluotę nebėra.
Prasidėjus karui Ukrainoje egzistuoja galimybė, kad į šį ginklų sandėlį gali netyčia kas nors pataikyti ir tai lemtų didžiulį sprogimą. Moldovai pasekmės būtų labai didelės, reiktų didžiulės paramos, nes jau tuomet turėtų bėgti žmonės iš Moldovos šiaurės į pietus, visa šiaurinė dalis būtų užteršta. Beje, būtent netoli šio sandėlio ir įvyko viena iš provokacijų, tai yra paskutinioji iš visos serijos, ten buvo pranešta apie apšaudymą. Tuomet daug kas ir pradėjo galvoti, kad tai labai rimta, reikia kažką daryti.
Padniestrėje dislokuota apie 1500 Rusijos karių, bet tradiciškai šios pajėgos nelaikomos labai pavojingomis.
Mano požiūriu, jie tiesiog nėra gavę jokio signalo iš Maskvos, kad jiems reiktų kažką daryti, nes, kaip ir kalbėjome, jeigu už sprogdinimų Padniestrėje slypi Rusija, tai ji veikiausiai siekė prasitestuoti vandenis ir nesiekė visiškai destabilizuoti regiono. Tiesiog tai nėra Maskvos interesas, ji labiau naudoja šį regioną spausti Moldovai.
Jeigu vis tik kada nors Moldova būtų atakuojama iš Padniestrės, kokie yra Moldovos pajėgumai gintis?
Pirmiausia, nėra didelio skaidrumo dėl Moldovos karinių pajėgumų. Jeigu kas nors vis tik nutiktų, būtų paskelbta mobilizacija gynybai. Beje, mūsų vyriausybė nekalba apie gynybą ir apie pajėgumus, nekalba apie tai nuo pat to laiko, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Apie tai nediskutuojama ir per Nacionalinės saugumo tarybos posėdžius, nekalbama net ir dabar, kai matėme atakas Padniestrėje. Tačiau visuomenėje buvo daug nerimo, žmonės iš tiesų galvojo, kad prasideda karas Moldovoje ir kad Padniestrė atakuoja Moldovą. Ne kad rusai iš Padniestrės puls Ukrainą, bet kad rusai su Padniestrės pajėgomis atakuos Moldovą.
Bet Moldovos valdžia viešai nekalbėjo apie gynybinius pajėgumus. Taip yra dėl to, kad tokių pajėgumų mes neturime, Moldova negalėtų pasipriešinti Padniestrės ir ten dislokuotoms Rusijos pajėgoms. Manau, kad būtent dėl to Moldovoje daug kalbama apie konstitucinį neutralitetą, nors tai gana keblus dalykas, nes jeigu neturi stiprių ginkluotųjų pajėgų, tai tas tavo neutralitetas yra bevertis.
Minėjote, kad visuomenėje buvo daug nerimo. Kaip žmonės reagavo, kokių veiksmų ėmėsi?
Pakavosi lagaminus, net mano šeima apie tai svarstė. Žmonės gyvena su mintimi, kad šalyje bet kuriuo metu gali atsitikti bet kas būtent dėl karo Ukrainoje. Šis jausmas tvyro ore. Per žinias irgi pranešė, kad buvo nemažas judėjimas per sieną į Rumuniją, bet, aišku, sunku atskirti, kada žmonės vyksta pas giminaičius Velykų proga (Velykos buvo švenčiamos du savaitgalius, o tarp jų ir buvo šios atakos), o kada palieka šalį.
Žmonių judėjimas buvo pastebimas ir iš Padniestrės į Moldovą.
Taip, Padiestrėje irgi vyrauja baimė, niekas nenori būti įtrauktas į karą su Ukraina. Padniestrės administracija ramino žmones, kad siekia taikos ir kad nenori įsitraukti į karą. Tokia buvo žinutė visuomenei. Nežinau, gal kažkam iš Kremliaus vanagų tai nebuvo priimtina, nes rusų generolas majoras Rustamas Minekiajevas tuomet viešai pareiškė, jog Maskva siekia sukurti koridorių nuo Donbaso Ukrainoje iki Padniestrės. Aš nelabai matau prasmės. Be to, kitą dieną Rusijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pareiškė remianti Moldovos teritorinį integralumą ir neutralumą.
Bet negi jūs tikite tuo, ką sako Rusijos pusė? Remiantis Rusijos pareigūnų teiginiais, jie net neužpuolė Ukrainos.
Žinoma, tačiau aš tik atkreipiu dėmesį, kad šie teiginiai vienas kitam prieštarauja. O tai reiškia, kad jie turi skirtingas komunikacijos linijas ir skirtingas taktikas: viena yra vanagiška, o kita – labiau diplomatinė.
Padniestrėje gyvena apie 470 tūkst. žmonių, daugiausia tai rusiškai kalbanti bendruomenė. Regiono nepriklausomybės nepripažįsta jokia pasaulio šalis, neišskiriant nė Rusijos, kuri Padniestrėje yra dislokavusi apie 1500 karių. Pats regionas turi apie 4500-7500 karių. Nors Rusija Padniestrei tiekia dujas, bet regiono ekonomikai labai svarbus eksportas į Europos Sąjungą. 2014 metais Moldovai pasirašius laisvos prekybos susitarimą su Europos Sąjunga, Padniestrė eksportuoja savo produkciją kaip Moldovos dalis, nors faktiškai Kišiniovas regiono nekontroliuoja.
