SAM neseniai paskelbė apie pokyčius išrašant siuntimus specialistams. Numatoma, kad šeimos gydytojo išrašomas siuntimas galios nebe 60, bet 180 dienų. Taigi siuntimai galiotų tris kartus ilgiau – net pusę metų. Tai reiškia, kad pacientas turės tiek laiko užsiregistruoti pas gydytoją specialistą. Tiesa, siuntimas fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugoms liks toks pats ir galios 2 mėnesius.
Ne mažiau svarbus ruošiamas pakeitimas – siuntimą gydytojas galėtų išrašyti ir tuomet, kai pacientas po jam suteiktų paslaugų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje išleidžiamas ambulatoriniam gydymui. Taip siekiama sumažinti nereikalingų vizitų skaičius pas šeimos gydytojus, kai pacientui tereikia pakartotinės specialisto konsultacijos.
Daugiau specialistų neatsiras
Nors šie pokyčiai ypač šeimos gydytojų bendruomenėje sukėlė džiaugsmo bangą, konstatuojama, kad eilių pas specialistus problemos tai neišspręs.
„Viena vertus, tai labai gerai, nes pacientai mažiau eis pas šeimos gydytojus vien perrašinėti siuntimų. Tai ypač aktualu periferijoje, kur mažai konsultantų ir tikrųjų sunku pagauti specialisto konsultaciją, taloną jai. Ne paslaptis, kad dabar jie vos paskelbus registracijos pradžią išnyksta kaip dūmas. Tai tokiu atveju po 2 mėnesių nereikės grįžti pas šeimos gydytoją perrašyti siuntimo.
Bet yra ir kita medalio pusė – supraskime, kad ilgesnis siuntimo galiojimas specialistų trūkumo problemos nesprendžia. Tiesiog konsultacija bus atidėta vėlesniam laikui. Taigi kaip šeimos gydytoja galiu tik džiaugtis, bet sveikatos sistemos problemos taip neišsprendžiame“, – komentavo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Toma Kundrotė.
Labiau drausmino pacientus
Gydytojos pastebėjimu, kai kada trumpesnis siuntimo galiojimas buvo ir tam tikra paciento drausminimo priemonė.
„Jis buvo įpareigotas užsiregistruoti kuo greičiau, kad patektų pas gydytoją. Pusmetis išties yra labai didelis laikas, tad siuntimas kitą kartą gali tapti nebeaktualus. Pavyzdžiui, kitą kartą siunčiame pacientą atlikti plaučių rentgeną, girdime, kad kažkas nelabai gerai plaučiuose. Žmogus gi nuvyksta po 2 mėnesių, nors eilių rentgenui tikrai nėra, tyrimą galima padaryti per kelias dienas ar savaitę“, – pacientų neatsakingumą iliustravo ji.
Gydytoja sutiko, kad tokių pacientų nėra dauguma, bet neabejojo, kad pakeitus tvarką bus ir tokių, kurie ateis po pusmečio ir pašys perrašyti siuntimą.
„Bet yra ir kita medalio pusė – supraskime, kad ilgesnis siuntimo galiojimas specialistų trūkumo problemos nesprendžia. Tiesiog konsultacija bus atidėta vėlesniam laikui.“
„Manau, kad visi tie pacientai, kurie ir dabar buvo nemotyvuoti eiti kažkur toliau konsultuotis, juos reikėdavo versti, liks ir toliau. Ypač tai aktualu kalbant apie profilaktinius tyrimus. Pavyzdžiui, kai duodi moterims siuntimą persišviesti krūtis, atlikti mamogramą, galiu pasakyti, kad kas antrą siuntimą perrašinėju, nes tiesiog neranda laiko nuvykti pas gydytoją. Pedikiūrams, manikiūrams, kirpyklai randa laiko, čia – ne. O mamogramoms tikrai nėra didelių eilių – galima prieiti per kelias savaites“, – pasakojo T. Kundrotė.
Gydytoja pridūrė, kad ne mažiau jai kaip specialistei svarbu sulaukti tyrimų atsakymų greičiau nei per 180 dienų. Kitu atveju stringa sklandi paciento diagnostika ir gydymas. Nors išgirdę apie pokyčius žmonės ėmė juokauti, kad dabar eilės dar pailgės, pašnekovė visai rimtai svarstė, ar tai neturės tokio efekto:
„Kai siuntimas, kas buvo labai ilgą laiką, galiojo tik mėnesį, ir eilės buvo apie mėnesį laiko, vėliau per karantiną siuntimas pradėjo galioti du mėnesius, ir eilės pailgėjo iki tiek. Tai įdomu, ar ir toliau tęsis ta pati istorija?“
Akis bado likę pertekliniai siuntimai
Nors šie pokyčiai jau kažkiek palengvins šeimos gydytojų naštą, gydytojai konstatuoja, kad dar lieka ne viena situacija, kai jie turi užsiimti pertekliniais siuntimais. Pasak šeimos gydytojo Andriaus Bleizgio, krūviai dėl to tik didėja, juo labiau kad medikai apkraunami ir visokiomis ne būtino reikalingumo pažymomis.
„Nors pacientas kreipiasi į tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties pakartotinai, specialistai reikalauja siuntimo dėl 2 ar 3 konsultacijos, nors pagal SAM įsakymus neturi teisės to daryti. Deja, kai kurios įstaigos yra nusistačiusios savo vidines tvarkas ir be naujo siuntimo neregistruoja. Aišku, tai joms naudinga finansiškai, mat už kiekvieną konsultaciją ligonių kasos apsimoka kaip už naują epizodą“, – komentavo jis.
Portalas tv3.lt primena, kad SAM žada keisti šią kritikuojamą apmokėjimo tvarką, kad pirmos konsultacijos su daugiau atliekamų tyrimų ir manipuliacijų būtų pilnai apmokamos.
Pašnekovo aiškinimu, taip pat šeimos gydytojai apkraunami siuntimais, kai pacientą pakonsultavęs specialistas nusprendžia, kad reikia dar kito – kitos specialybės ar trečio lygio – gydytojo. A. Bleizgio teigimu, dalimi atvejų konsultantai juridiškai tokį siuntimą galėjo išrašyti ir patys, tačiau to nepadarė.
Nustebina ir kurioziniai atvejai
Gydytojus stebina ir privalomi siuntimai visokioms techninės pagalbos (lazdelėms, vaikštynėms, funkcinėms lovoms, čiužiniams nuo pragulų ir kt.) arba ortopedinėms priemonėms:
„Nors daugeliu atvejų išvis nebūtina gydytojo kvalifikacija, kad pacientui nustatytum tokios priemonės poreikį. Ypač tada, kai kažkokia priemonė susidėvi ir reikia naujos. Mes jau seniai siūlėme, kad dokumentus tokioms priemonėms gauti išrašinėtų socialiniai darbuotojai ar bent slaugytojai.“
Šeimos gydytojas tikino, kad kitą kartą neišvengiama ir kuriozinių atvejų, kai pacientas, pavyzdžiui, prašo pažymos patvirtinti, kad dar yra gyvas.
„To reikėjo, nes pažymos prašė užsienio pensijų fondas. Arba pacientė prašo pažymos patvirtinti, kad yra nėščia, mat ją reikia pristatyti į civilinės metrikacijos skyrių, jog galėtų greičiau susituokti. Kodėl metrikacijos įstaiga negalėtų pati gauti šios informacijos iš ESBPI IS, jei pacientas sutinka atskleisti šiuos jautrius duomenis?“ – svarstė A. Bleizgys.
Šlubuoja ilgalaikė priežiūra
Specialistai atkreipia dėmesį ir į lėtinėmis ligomis sergančių ligonių priežiūrą. Nepaisant to, kad šiuo metu egzistuoja įsakymas dėl vadinamosios dispancerizacijos, gydytojai teigia, kad jis neveikia. Tuo metu taikant ilgalaikę sergančiojo lėtinėmis ligomis stebėseną pakaktų vieno siuntimo kelioms pakartotinėms konsultacijoms per metus.
Šeimos gydytojas vardijo, kad taip pat tenka rašyti siuntimus ir kitoms konsultacijoms ar paslaugoms, kai tam tikrą jų skaičių per metus garantuoja teisės aktai: „Pavyzdžiui, paslaugos diabetinės pėdos kabinete diabetikams – turėtų užtekti tik 1 siuntimo per metus, bet dažnoje įstaigoje reikalauja naujo siuntimo, nors šeimos gydytojas neturi ką ten įrašyti.“
Daug pacientų nežino, jog gali paslaugą gauti ir nebūtinai toje įstaigoje, kurioje yra prisirašę. O tuo metu kitoje įstaigoje reikiamas specialistas būtų pasiekiamas anksčiau.
Pasak A. Bleizgio, kitą kartą pacientas tiesiog ateina reikalauti naujo siuntimo nusprendęs, kad jam konsultantasnetiko.
„Tačiau tuo metu šeimos gydytojas nemato pagrindo naujai konsultacijai. Tada vėl prasideda grasinimai skundais... Taip realiai šeimos gydytojas negali vykdyti vadinamosios „vartininko“ funkcijos, kad aukštesnio lygio konsultantams patektų tik tie pacientai, kurių problemų neįmanoma išspręsti pirminiame lygyje“, – konstatavo jis.
Eilėms mažinti – ne vienas įrankis
Nors yra akivaizdus specialistų stygius, pasak A. Bleizgio, yra būdų racionaliau išnaudoti ir tokį jų kiekį, kokį turime dabar. Jo teigimu, visų pirma vertėtų plėsti šeimos gydytojo kompetencijas leidžiant paskirti daugiau nemokamų tyrimų.
„Daliai pacientų nebus reikalinga vykti pas specialistą vien dėl to, kad šis paskirtų nemokamą tyrimą. Šeimos gydytojas irgi gali įvertinti daugelį tyrimų rezultatų ir tęsti gydymą, jeigu taip nurodyta ankstesnėse specialisto konsultacijose. Panašiai ir dėl vaistų – turėtų būti leidžiama kaip kompensuojamus išrašyti visus vaistus. Tegul pirmą kartą kažkokius labai brangius vaistus išrašo specialistai, bet toliau juos visus tęsti, jei paciento būklė stabili, galėtų šeimos gydytojas“, – aiškino jis.
Jis priminė, kad mažinti eiles pas gydytojus konsultantus būtina smarkiai didinti paslaugų įkainius, tai leistų mokėti ir didesnes algas.
„Taip pat reikia leisti imti priemokas už paslaugas visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Taip būtų leidžiama valdiškoms įstaigoms konkuruoti ir priemokomis, o ne tik eilėmis ar darbo kokybe. Be to, priemokos šiek tiek apribotų ne pirmo būtinumo kreipimusis į specialistus“, – siūlė jis.
Be kita ko, jis pridūrė, kad daug pacientų nežino, jog gali paslaugą gauti ir nebūtinai toje įstaigoje, kurioje yra prisirašę. O tuo metu kitoje įstaigoje reikiamas specialistas būtų pasiekiamas anksčiau.
„Tačiau net jei tai ir žino, problema, kad nemoka registruotis patys (per e.sveikatą) arba tingi skambinėti į registratūras patys. O gal ir nesugeba dėl regos ar klausos problemų, psichikos sutrikimų, juk ne visi turi artimuosius, kurie galėtų pagelbėti. Šitą funkciją iš dalies galėtų perimti socialiniai darbuotojai, vadybininkai, tačiau jų nėra šeimos gydytojo komandose. Tai – jau administraciniai ir socialiniai klausimai, juos turi spręsti tikrai ne šeimos gydytojas“, – pabrėžė A. Bleizgys.
