Viltį praradę tėvai pagalbos šauksmu jau dalinasi net socialiniuose tinkluose – turėdami receptą prašo: galbūt kas galėtų parduoti vaistų vaikui? Paklausiausia prekė – antibiotikas amoksicilinas.
Vilnietė Rūta (tikrasis vardas redakcijai žinomas) portalui tv3.lt pasakojo, kad vaistų vaikui teko vykti net iki Elektrėnų.
„Dukrai sukilus temperatūrai iki 40-ies laipsnių pavyko ją numušti su žvakutėmis ir dar turėtu sirupu su antibiotikais, kurio irgi nebėra pirkti. Tačiau po 4 valandų temperatūra vėl „šoko“ iki 40-ies laipsnių, tad skubėjom pas šeimos gydytoją“, – kalbėjo vilnietė.
Ji pasakojo, kad atliktų tyrimų rezultatai nenudžiugino – buvo rastas stafilokokinis tonzilitas.
„Sako, kad dabar tai naujas per darželiu plintantis susirgimas, bent ne mes vieni pas gydytoją patekom su tokia bėda. Taigi išrašė mums antibiotikų, gerai, kad turėjome likutį nuo praėjusio karto, kai reikėjo šių vaistų. Tačiau to neužteko.
Taigi gydytoja išrašė kitą, plataus spektro antibiotiką, tačiau Vilniuje jo niekur nebuvo. Pasisekė, kad vaistinė Elektrėnuose turėjo vieną buteliuką, bet tik tiek. Teko paimti kitų, dar stipresnių antibiotikų, bet jų irgi tebuvo vienas buteliukas“, – piktinosi Rūta.
Ji pridūrė, kad trūksta ir kitų vaikiškų vaistų, pavyzdžiui, skirtų mažinti karščiavimą: „Į Elektrėnus gal ir nereikia važiuoti, bet Vilniuje pasivažinėti tikrai reikia“.
Receptą išrašo atsiprašydami
Gydytojai savo ruožtu pasakoja ne tik turintys išrašyti receptus stipresniems antibiotikams pacientų vos ne atsiprašinėdami, bet ir perspėja apie galimas tokio gydymo grėsmes ateityje.
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narys Aurimas Rapalavičius teigė, kad sudėtinga situacija dėl vaistų trūkumo tęsiasi jau ne vieną mėnesį.
Nors Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) uoliai primena, kad prieš išrašant vieną ar kitą vaistą gydytojas nurodytoje svetainėje būtinai pasitikrintų, ar jo tiekimas nesutrikęs, pašnekovo teigimu, visa tai nevyksta sklandžiai, tad vis dar tenka perrašinėti receptus pacientams.
„Dėl to mums reikia arba pereiti prie alternatyvų, kurių šiaip stengiamės kaip įmanoma labiau išvengti, arba plėsti antibiotikų spektrą, liaudiškai sakant, išrašyti stipresnius vaistus, nei kad galbūt tuo momentu reikėjo.“
„Išties nėra patogios sistemos – neretai reikia skambinti į vaistines klausti, nes jos greitu metu negali pasakyti, dar turi likutį ar ne. Kitas svarbus momentas, kad ten, kur vaistų ir atsiranda, jų kiekiai būna labai maži ir staigiai ištirpsta. Tuomet dažniausiai teiraujamės vaistinės, kokių formų vaisto dar turi, ir pagal tai adaptuojame receptą. Bet dalį tikrai reikia perrašinėti, viskas labai nenuspėjama, vieną savaitę vienas vaistas yra, kitą – jo jau nėra.
Ir tikrai ypač didesnių miestų pacientams tenka važiuoti į mažesnius miestelius, mažiau žinomas vaistines, nes jos galbūt turi likutį. Štai ir mano apylinkėje pacientė turėjo pervažiuoti per 7–8 vaistines, klausti, ar kur turi, nuvažiuoti ne vieną dešimtį kilometrų, siekiant gauti reikiamą vaistą“, – pasakojo šeimos gydytojas.
Priversti be reikalo skirti stipresnius vaistus
Antibiotikų stinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, skirtumas tik tas, kad jiems yra didesnė alternatyvų pasiūla.
„Vaistų tabletinėmis formomis visada yra kiek daugiau, o vaikams, ypač mažiems, kurie dar negali ryti tablečių, reikia sirupinių formų. Jų ir taip būdavo mažesnė pasiūla, tad dabar yra jų didžiausias stygius“, – kalbėjo A. Rapalavičius.
Pasak jo, kitas svarbus dalykas, kad trūksta būtent pirmo pasirinkimo antibiotikų – ypač penicilino grupės: fenoksimetilpenicilino arba amoksicilino:
„Dėl to mums reikia arba pereiti prie alternatyvų, kurių šiaip stengiamės kaip įmanoma labiau išvengti, arba plėsti antibiotikų spektrą, liaudiškai sakant, išrašyti stipresnius vaistus, nei kad galbūt tuo momentu reikėjo.“
Tačiau gydytojas įspėjo, kad taip galima sau iškasti dar didesnę duobę, mat dabar naudojant stipresnius antibiotikus, vėliau jie paprasčiausiai gali nebeveikti.
„Antibiotikų atsparumas visada yra aktuali tema, ypač kai kalbame apie neracionalų antibiotikų vartojimą – tik šiuo atveju ne dėl kažkokių medicininių priežasčių, o socialinių indikacijų. Ir nors Lietuva anksčiau pagal šį rodiklį laikėsi visai gerai, jei visa tai užsitęs, tai irgi artėsime prie tokios situacijos“, – konstatavo A. Rapalavičius.
Be to, didinant antibiotikų spektrą gali padaugėti ir galimų nepageidaujamų reakcijų, nes toks vaistas stipriau veikia ir vadinamąją „gerąją“ mikrobiotą.
„Didėjant antibiotikų atsparumui arba reikia pereiti prie kitų vaistų, tai reiškia, kad jų pasirinkimas mažėja, arba naudojant tuos pačius antibiotikus didėja tikimybė negauti norimo efekto. O kuo ilgiau infekcija negydoma, didėja ir jos komplikacijų rizika“, – aiškino gydytojas.
Situaciją sujaukė pandemija ir karas
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad trūksta ne tik antibiotikų, bet ir kitoms ligoms skirtų gydyti vaistų. „Šios problemos priežastys yra dvejopos – valstybiniu lygiu ir globaliu. Antibiotikų trūksta net tik Lietuvoje, bet visoje Europoje, net tokiose didelėse šalyse kaip Amerika“, – paaiškino jis.
„Ukraina rečiau buvo gamintoja, bet dažniausiu atveju kaip labai patogi šalis vaistų sandėliavimui. Taigi ten buvę labai dideli vaistų kiekiai prasidėjus karui buvo sunaikinti, todėl tapo labai sunku užtikrinti prekių logistiką į Rytų Europą. Kitas aspektas – per pandemiją labai nukentėjo gamyba įvairiose srityse, tas pats galioja ir vaistų pramonei“, – komentavo A. Rapalavičius.
Taip pat atsiliepė ir per pandemiją išsikreipę tam tikrų vaistų pasiūlos ir paklausos santykiai. „Tas ypač jaučiama Europoje, kai po pandemijos mažiau dėmesio buvo skiriama kovido infekcijai ir daugiau – kitoms infekcinėms ligoms, taip padidėjo ir antibiotikų poreikis“, – pridūrė jis.
Pagerėjimo tikisi kovo antroje pusėje
VVKT atstovai taip pat patvirtino, kad pagrindinė amoksicilino trūkumo priežastis – stipriai padidėjęs šių antibakterinių vaistų poreikis, kuris atsirado po COVID-19 pandemijos.
„Pandemijos metu buvo sumažėjęs sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, todėl ir gamybos pajėgumai buvo sumažinti. Šiuo metu esant šių ligų šuoliui, gamintojai nebespėja patenkinti šių vaistų poreikio, tad dauguma ES šalių patiria minėto vaisto stygių.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad vaistų tiekimą organizuoja vaistų gamintojai, didmeninio vaistų platinimo licencijos turėtojai, o ne Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ar Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). VVKT ir SAM gali sudaryti sąlygas, kad vaistų tiekimas, esant vaistų trūkumui, vyktų kiek įmanoma sklandžiau“, – dar neseniai aiškino tarnyba.
Vis tik yra ir labiau optimistinių žinių. Kaip nurodė VVKT atstovė, pagal informaciją, gautą iš vaisto registruotojo, situacija stabilizuotis turėtų kovo antroje pusėje.
Trūkstant tam tikro vaisto ji kol kas patarė pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams rinktis gydymo alternatyvas.
„Taip pat būtina pažymėti, jog siekiant sumažinti amoksicilino vaistų stygių, šiuo metu pagal galimybes į Lietuvą šių antibiotikų yra įvežama, kaip vardinių vaistinių preparatų. Norint vaistinėse įsigyti tokių antibiotikų, pacientui būtina pateikti specialų gydytojo išrašytą pareiškimą kartu su gydytojo išrašytu receptu vardiniam vaistui“, – pridūrė A. Tautvydienė.
Kenčia kardiologiniai ir kiti ligoniai
Gydytojas pasakojo, kad labai panašios problemos susijusios ir su kitais, ypač lėtinių ligų gydymui skirtais vaistais.
„Kai kuriuos pacientus turime nuliūdinti, kad jų vartotų vaistų nebėra ir tikrai, kiek kalbame su tiekėjais, greitu metu nebeatsiras arba išvis nebebus. Numeris vienas čia yra vaistai arterinei hipertenzijai, kuria serga labai daug žmonių, gydyti, ypač kalbant apie tuos vaistus, kai vienoje tabletėje yra kelių vaistų deriniai.
Tai pacientui labai patogu, taip nepamiršta išgerti vaisto ir gauna abiejų derinių efektą. Bet ne tik dėl pasaulinių tendencijų, bet ir reaguodami į mūsų šalies vaistų kompensavimo politiką gamintojai sako, kad jiems neapsimoka vaistų parduoti už numatytas kainas, tada jie renkasi išeiti iš rinkos arba labai riboti tiekimą“, – komentavo profesinės sąjungos atstovas.
Jis teigė, kad tokiais atvejais alternatyvas, kaip gydyti pacientus, rasti pavyksta ne visada, mat fiksuotų dozių vaistų deriniai labai dažnai būna specifiški tam gamintojui, tiekėjui.
„Dažnu atveju atitikmenį surasti sunku, tad lieka dvi galimos alternatyvos. Viena – skaldyti tabletes, kai vietoj kelių vaistų vietoje tabletėje vartojamos atskiros tabletės, kas vėl nepatogu pacientui, didėja tikimybė, kad jis kažko neišgers.
Kita galimybė – keisti į panašius vaistus, tai bus panašių grupių vaistai ar bent lygiaverčiai savo efektyvumu. Bet tas irgi dažnu atveju netinka pacientams, nes jie yra įpratę prie savo vartojamų vaistų, todėl dažnu atveju nenori to daryti“, – problemas vardijo A. Rapalavičius.
Jis konstatavo, kad su metais apskritai vaistų pasirinkimas ne didėja, o mažėja.
„Tai labai apsunkina tiek gydytojo darbą, nes sunkiau pacientui specifiškai pritaikyti gydymą. Ypač jei vyresnio amžiaus pacientui prireikia keisti gydymą, kai jis ilgus metus vartojo tą patį vaistą, jau vien pasąmonė pradeda savo darbą, kad naujas vaistas gali ne taip gerai veikti. Taip blogėja lėtinės ligos kontrolė ir turime nemalonių įvykių, kai liga nekoreguojama ar nėra kitos galimybės, ką pacientui pasiūlyti“, – apgailestavo šeimos gydytojas.
