Tadas Laucevičius pasakoja, kad labiausiai šokiravo tai, kaip buvo pranešta žinia apie sūnaus mirtį. „Sakė, skambinti ryte, o tada išgirdome, kad viskas: „Deja, Džiugas mirė“. Tu gali šimtais skirtingų būdų sužinoti, kad tavo vaikas mirė, bet neįsivaizdavau blogesnio scenarijaus“, – apmaudo neslėpė vyras.
Ligoninėje atsidūrė dėl viduriavimo ir vėmimo
Jis pasakojo, kad viskas nutiko dar pačiame pandemijos įkarštyje – 2021 m. balandžio mėnesį. Kai sūnus Džiugas pasijuto blogai, šeima buvo ką tik grįžusi po atostogų Egipte.
„Vaikas pradėjo viduriuoti ir vemti, tad jį nuvežėme į Santaros klinikų Vaikų priėmimo skyrių. Mus paguldė, į ligoninę guliausi kartu su Džiugu. Tuo metu buvo dideli suvaržymai dėl koronaviruso, tad žmona pasiliko namuose su kitais mažamečiais vaikais“, – prisiminė vyras.
Ištyrus berniuką žarnyne nustatyta bakterija pirmuonis, kuri ir sukėlė negalavimą. Pasak pašnekovo, viskas neatrodė dramatiškai, vaikui gydyti paskirti vaistai, tačiau netrukus prasidėjo pirmi nesklandumai.
„Tai buvo tabletėmis geriami vaistai, kadangi yra efektyvesni nei analogiški į veną leidžiami vaistai, juos Džiugas bandė gerti, tačiau kadangi viską, ką su valgydavo ar išgerdavo, išvemdavo, ėmė paniškai bijoti juos gerti ir tam priešinosi. Taigi vaistai nebuvo pasisavinami ir neveikė, tad tai vaiko būklę tik blogino.
Kai siūliau, teiravausi gydytojų, slaugių, ar yra galimybė migdyti vaiką, kad būtų galima sugirdyti vaistą, jie ilgai tarėsi, bet galiausiai nusprendė, kad pereis prie leidžiamų vaistų. Kai jie pradėjo leisti vaistus pro kateterį, toje vietoje pradėjo tinti ranka, taip pat pradėjo burkti vaiko veidas. Tai reiškia, pradėjo kauptis skysčiai. Tada gydytojai „atsibudo“, padarė tyrimus ir paaiškėjo, kad yra sutrikusi inkstų veikla“, – kalbėjo T. Laucevičius.
Po tikinimo, kad „viskas gerai“ pervežė į reanimaciją
Pasak jo, iki tol tris dienas tikinę, kad viskas yra gerai, tokia yra ligos eiga, parnešė, jums vaiką reikia guldyti į reanimaciją:
„Tai nustebino, klausiau – kodėl, juk sakėte, kad viskas yra gerai. Tuo metu paskutinė prie palatos buvusi gydytoja pasakė, kad čia „dėl visa ko“ – reikia padaryti išsamesnius tyrimus, gal net nereikės daryti peritoninės inkstų dializės.“
Tačiau Džiugą pervežus į reanimacijos skyrių paaiškėjo, kad inkstų veikla yra sutrikusi, būklė yra sunki, vaikas išsekęs.
„Tai čia jau pirma ženklas, kad buvo daromos klaidos. Mes atvažiavome pirminėje ligos stadijoje, kai gali gydyti ir išgydyti, bet viskas priėjo iki to, kad jau reikėjo reanimacijos. Gydytojai paaiškino, kad peritoninę dializę darys savaitę, dvi, būklė gali blogėti, bet tai ne mirtina liga. Taigi pasirašiau sutikimą daryti vaikui peritoninę dializę ir viskas. Tuo metu niekas nebuvo įleidžiami į operacines ar juo labiau reanimaciją.
Viskas vyko pirmą nakties ir sakė tiesiog laukti. Skambinome trečią, ketvirtą valandą, sakė, kad lauktume ryto, pasakys gydytoja, kokia situacija. Skambinome dar penktą, šeštą, sako, kad skambintume ryte, prieš 7. Ir tada išgirstame „Deja, Džiugas mirė“. Tiesiog taip paprastai“, – tragiškus įvykius dėstė jis.
Pradūrus veną berniukas mirė
T. Laucevičiaus aiškinimu, situacija gi buvusi tokia, kad gydytojai nusprendė daryti centrinės venos kateterizaciją po peritoninės dializės, tačiau viskas pasibaigė tragiškai.
„Anesteziologas sugebėjo pradurti veną, pats to nepastebėti ir vaikas tiesiog mirė nukraujavęs. Viskas labai paprasta... Kai ryte atvažiavome, mus pasikvietė susitvarkyti dokumentus, tikėjomės bent kažkokio gydytojų paaiškinimo.
O mus pasitiko 5 administracijos atstovai, nebuvo nė vieno Džiugą gydžiusio gydytojo ar buvusio šalia. Jų oficialus paaiškinimas toks, kad nutiko nepageidaujamas įvykis – pradūrė veną, o tai nutinka vienam iš 10 tūkst. atvejų. Tai toks yra atsakymas, dėl ko tu šiandien neturi vaiko. Mes su tuo nesutinkame, tai yra nekompetencija, nusikalstamas neatsargumas ir tikimės, kad Santaros klinikos ateityje nebedarys tokių grubių klaidų“, – kalbėjo vyras.
Patologinės anatomijos autopsijos protokolo duomenys rodo, kad vaiko mirties priežastis – ūminė pohemoraginė anemija.
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime taip pat nurodoma, kad vaikų intensyviosios terapijos gydytoja, patvirtinusi ir gaivinimo protokolą, Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje dienyne pažymėjo, kad centrinės venos kateterizacijos metu matomai buvo pažeista stambi arterija dėl ko išsivystė dešinys hemotoraksas, dekompensuotas hemoraginis šokas.
Komisija pripažino žalą
Vilnietis pasakojo, kad pirminis procesas neteismine tvarka per metus jau pabaigtas, o minėtoji komisija pripažino padarytą žalą. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija patvirtino, kad kateteriui įstatyti nebuvo raštiško tėvų leidimo, o jis operacijos metu nebuvo būtina ar skubi procedūra.
Konstatuota, kad žalos buvo galima išvengti, nurodyta šeimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Tačiau pagal pranešėjų prašymą ją nuspręsta tenkinti tik iš dalies. Su tuo šeima nesutiko ir kreipėsi į teismą.
„Žalų nustatymo taryba nustatė, kad žala yra padaryta, sutikimas nepaimtas, vena pradurta, ekspertų išvada yra konkreti ir pripažinta. Dabar yra civilinė byla, kur atsakovai yra Valstybinė ligonių kasa ir Santaros klinikos. Su ligonių kasa mes jau pasiekėme susitarimą, o kadangi Santaros klinikos nenori būtų atsakovais, byla yra pristabdyta ir kreiptasi į Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti, ar Santaros klinikos gali būti atsakovais šioje byloje“, – dėstė T. Laucevičius.
Jis tvirtino, kad ligoninė purtosi atsakomybės ir iki šiol nepripažino medikų klaidos.
„Santaros klinikos nepripažino nieko, jų teigimu, viskas buvo pakankamai neblogai prižiūrėta, bet kažkaip vaikas, atvežtas tik pradinėje ligos fazėje, sugebėjo per tris dienas, sekant klaidai po klaidos būti privestas prie mirties.
Mūsų tikslas yra baudžiamojon atsakomybėn patraukti anesteziologą, nes jis padarė kritinę klaidą, nesugebėjo dėl to net atsiprašyti. Kiek viešumoje tenka skaityti kitų istorijų, atrodo, kad tai yra normali santaros klinikų praktikų. Mūsų tikslas, kad kuo mažiau vaikų ir suaugusiųjų mirtų tokiomis aplinkybėmis, kiti nutyli ir užsimerkia“, – kalbėjo įvykį į viešumą iškelti pasiryžęs vyras.
Ligoninė plačiau komentuoti negali
Paprašyta pakomentuoti situaciją VUL Santaros klinikos apgailestavo dėl tragiško įvykio, tačiau vykstant teisminiams procesams nurodė plačiau komentuoti atvejo negalinti.
„Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius ir apgailestaujame, kad mūsų klinikose 2021 04 16 įvyko intervencinės procedūros komplikacija, kuri baigėsi paciento mirtimi. Norime pabrėžti, kad kiekvienas netikėtas mirties atvejis yra sukrečiantis ir skaudus ne tik artimiesiems, bet ir tuo metu teikusiems paslaugas medikams bei visam klinikų kolektyvui.
Santaros klinikos yra viena didžiausių trečio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių Lietuvos ligoninių, kurioje koncentruojasi itin sudėtingi atvejai. Norėtųsi, kad visais atvejais mūsų kolektyvo teikiama pagalba būtų sėkminga, tačiau tenka pripažinti, kad ne visada pavyksta išvengti gydymo komplikacijų ir liūdniausių baigčių.
Pažymime, kad Santaros klinikos aptaria kiekvieną mirties atvejį, įvertindamos taikytą diagnostiką, gydymą ir jų atitiktį medicinos praktikai, taip pat aptaria įvykusių komplikacijų priežastis bei jų valdymą, intervencinių procedūrų tvarkos, indikacijų bei jų atlikimo metodikų laikymąsi. Labai gaila, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kai medicina yra labai pažangi, ne visada pavyksta išvengti skaudžių netekčių.
Vykstant teisiniams procesams, komentuoti konkretaus atvejo Santaros klinikos negali. Tai reglamentuoja ne tik Bendrasis duomenų apsaugos įstatymas, bet ir Visuomenės informavimo įstatymas, kuriame nustatoma, jog privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus“, – dėstoma ligoninės atsiųstame komentare.
Ir visam gyvenimui liks klausimas, ar tikrai reikėjo trenktis į tą Egiptą viduryje pandemijos :(
