„Geras klausimas, negaliu atsakyti tokio dalyko. Nežinau. Yra procesai, per skyrius vyksta. Žmonės siūlo, vyksta pokalbiai, daug žmonių tame dalyvauja“, – aiškino G. Landsbergis.
Iš tiesų K. Bartoševičiaus kelias į politiką prasidėjo su Ingridos Šimonytės prezidento rinkimų kampanija 2019 metais, kurioje gerai žinomas televizijos veidas savanoriavo ir agitavo. Tačiau iš socialinių tinklų matyti, kad K. Bartoševičius nebuvo paprastas lankstinukų nešiotojas, o įsitraukė gana aktyviai: važinėjo po Lietuvą, dalyvavo diskusijose su pačia I. Šimonyte ir kitais žinomais asmenimis, viešai agitavo.
I. Šimonytės rinkimų štabe dirbusi dabartinė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė teigia, kad savanoriai anuomet buvo kviečiami registruojantis specialioje svetainėje. Ji darė prielaidą, kad K. Bartoševičius taip ir pateko tarp savanorių, padedančių prezidento rinkimų kampanijos metu, kuri I. Šimonytei nebuvo sėkminga.
„Buvo vieša savanorių registracija, sukurtas tinklas, registravosi daugybė žmonių. Neatsimenu žmonių skaičiaus, bet buvo šimtai, gal net tūkstančiai, kurie registravosi“, – teigė G. Balčytytė.
Savanorius rinkimų štabe kuravo komunikacijos specialistė, buvusi „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė. „Kristijonas buvo iš Kauno, gali būti, kad dalino skrajutes, ėjo kažkiek door-to-door, pradėjo jis tenai, o po to mes turėjome tokius renginius, kai stengėmės rasti žinomų žmonių, kilusių iš to krašto. Tai tie žinomi žmonės, kurie autentiškai palaikė, važiuodavo į susitikimus su visuomene. Tai vieną renginį Šiauliuose atsimenu su Kristijonu“, – prisiminė D. Žebrauskaitė.
„Aš prisimenu, kad prezidento rinkimų kampanijos metu prie jos prisijungė ganėtinai daug įvairių viešai žinomų žmonių, aktorių, muzikos žvaigždžių. Tarp jų buvo ir K. Bartoševičius. Tik skirtingai nuo kitų, jis labiau įsitraukė į veiklą, agitavimą, lankstinukų nešiojimą, aktyviai dalyvavo visuose renginiuose ir mes prieš rinkimus visada tiems žmonėms, kurie yra aplink partiją, aktyviai veikia, pasiūlome dalyvauti rinkimuose“, – prisiminė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų štabo vadovas 2020 m. Seimo rinkimuose bei šiųmečiuose savivaldos rinkimuose Andrius Vyšniauskas.
Priešrinkiminiame kandidatų sąraše K. Bartoševičiui buvo skirta 98 vieta, bet per rinkimus jis surinko 2941 pirmumo balsus ir pelnė 43 vietą tapdamas Seimo nariu. Jam buvo paskirta ir vienmandatė Šalčininkų-Vilniaus apygarda, bet čia jis liko ketvirtas su 988 balsais.
Kai kurie konservatoriai pabrėžia, kad kandidatų sąraše skirta vieta parodo, jog partijos vadovybė K. Bartoševičiaus neprotegavo ir viršun nepakėlė, nes partijos pirmininkas turėtų tokią teisę pagal įstatus.
Seime K. Bartoševičius dirbo Kultūros komitete, taip pat Ateities komitete, bet kolegos politikai pamena, kad šis politikas buvo vienišiaus tipo. Žinoma, savo vaidmenį galėjo suvaidinti pandeminiai metai, mat kurį laiką daug posėdžių vyko nuotoliu, buvo mažiau tiesioginių susitikimų, o tai galėjo trukdyti megztis draugystėms.
Apibūdindami K. Bartoševičiaus asmenybę, kolegos konservatoriai pamena, kad politikas mėgo visus tikslinti, taisyti kalbos kultūrą, kirčiavimą, įsigilindavo į klausimus.
„Jis toks pasirodė perfekcionistas kalbos srityje, iš vietos visus taisydavo, kas neteisingai kirčiuoja arba kažką neteisingai pavartoja“, – pasakojo kolegos.
K. Bartoševičius labiausiai išgarsėjo „Dviračio žiniose“ vaidindamas pasipūtusį „Mėslitos“ įmonės direktorių Saulių Pošką, iki darbo Seime dirbo mokytoju įvairiose Kauno mokyklose, buvo Vilniaus džiazo klubo vadybininkas, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktorius.
Savo interesų deklaracijoje K. Bartoševičius yra nurodęs giminystės ryšius teta Rūta Skyriene iš Investuotojų forumo ir teta Ona Buišiene iš Seimo Teisės departamento.
Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė, kad K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl galimos seksualinės prievartos prieš 4 vaikus, kai politikas buvo Seimo nariu.
K. Bartoševičius buvo apklaustas, jam paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su nukentėjusiais asmenimis bei dokumentų paėmimas.
Ikiteisminis tyrimas dėl prievartos prieš vaikus pradėtas 2022 m. lapkričio 15-ąją, bet generalinė prokurorė Nida Grunskienė tik 2023 m. sausio 20 dieną informavo Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kad sausio 23 dieną kreipsis raštu dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo per neeilinę sesiją. Generalinė prokurorė teigia neįvardijusi nei Seimo nario pavardės, nei partijos.
K. Bartoševičius prašymą atsistatydinti iš Seimo Vyriausiajai rinkimų komisijai atsiuntė sausio 20 dieną, 20 valandą Lietuvos laiku būdamas komandiruotėje Čilėje, nors pirminis planas buvo po Čilės iškart skristi į komandiruotę Indijoje. Tai sugriauna K. Bartoševičiaus teiginį apie tai, jog apie pasitraukimą iš Seimo jis svarstė ilgai ir, galiausiai, pasirinko tai įgyvendinti, nepaisant vėliau paaiškėjusio tyrimo.
Generalinė prokurorė N. Grunskienė negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad informacija nutekėjo, bet siūlė išvadas pasidaryti patiems žurnalistams.
