Vyrų mirtingumo sociologinius ir demografinius veiksnius nagrinėjęs mokslininkas, Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovas Daumantas Stumbrys sako, kad mūsų regione vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė yra žymiai trumpesnė dėl daugybės priežasčių, bet labai panašu, kad labiausiai tai lemia pačių vyrų elgsena, keistai susiformavę vyriškumo standartai, prasta visuomenės psichikos sveikata. Bet gera žinia ta, kad santuoka vyrams yra aiškiai į naudą.
Miršta daug darbingo amžiaus vyrų
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė 2021 m. Lietuvoje siekė 69,6 metus, kai europinis vidurkis – 77,2 metai.
Vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia 78,9 metus, kai Europos Sąjungos vidurkis vyrams tais pačiais metais moterims – 82,8 metai.
D. Stumbrys pasakoja, kad Lietuvoje trumpą vyrų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę nulemia tai, jog pas mus miršta gana daug darbingo amžiaus vyrų. Tą liudija ir Higienos instituto duomenys: 18-44 m. amžiaus grupėje vyrų mirė beveik triskart daugiau nei moterų, o 45-64 m. amžiaus grupėje – 2,3 karto daugiau. Nuo 65 m. vyrų jau miršta mažiau nei moterų.
„Pasižiūrėjus į mirties priežastis, tai yra išvengiamos mirties priežastys, kurios susijusios su sveikatai žalinga elgsena, sveikatai žalingomis ar rizikingomis praktikomis. Dominuojanti grupė yra išorinės mirties priežastys, kur patenka savižudybės, žmogžudystės, eismo įvykiai, nukritimai, nušalimai. Čia didžiausią dalį sudaro vidutinio amžiaus vyrai“, – teigia mokslininkas.
Nemaža dalis vidutinio amžiaus vyrų mirčių būna susijusios su alkoholio vartojimu, o tai reiškia ne tik rizikingą elgseną apsvaigus, smurtą ir panašius dalykus, bet ir tam tikras ligas, kaip kad alkoholinė kepenų cirozė arba alkoholinė kardiomiopatija, tam tikras širdies ligas.
Higienos instituto duomenys už 2021 m. rodo, kad tais metais pati dažniausia darbingo amžiaus vyrų mirties priežastis buvo išeminės širdies ligos (1269 mirtys), koronavirusas (803 mirtys), virškinimo organų piktybiniai navikai (485), kepenų ligos (484), savižudybės (317), insultai (271), trachėjos, broncho ar plaučio piktybiniai navikai (269), kardiomiopatija (265), atsitiktiniai apsinuodijimai medikamentais, narkotikais ir alkoholiu (152), plaučių uždegimas (140), transporto įvykiai (108), natūralus šalčio poveikis (84), kitos mirties priežastys (2757).
„Kodėl tie vidutinio amžiaus vyrai turi padidėjusį mirtingumą? Priežasčių yra kompleksas. Jeigu palyginsite su kitomis Vakarų valstybėmis, pamatysite, kad tie vidutinės gyvenimo trukmės skirtumai tarp vyrų ir moterų ten taip pat yra, bet jie gerokai mažesni. Reiškia, kad tam tikros priežastys gali būti vienodos su Vakarų valstybėmis, bet kai kurios skiriasi“, – portalui tv3.lt pasakojo D. Stumbrys.
Į gydytojus kreipiasi, kai nieko nebegali daryti
Pasak mokslininko, tiek Vakaruose, tiek pas mus vyrai dažniau nei moterys dirba pavojingesnius darbus arba fizinį darbą, tiek Vakaruose, tiek posovietinėse valstybėse vyrai dažniau ir gausiau vartoja alkoholį, savižudybių rodikliai taipogi didesni tarp vyrų. Tačiau pas mus visa tai paplitę kur kas labiau, todėl pagal vyrų gyvenimo trukmę ir sveikatos rodiklius Lietuva panašesnė į Rusiją, Baltarusiją ar Latviją, o ne Vakarų Europos šalis.
„Visoms posovietinėms valstybėms būdingas toks mirtingumo modelis, nes mes turime kitus veiksnius, kurie lemia: tai ypatingai žalinga alkoholio vartojimo kultūra, prasta visuomenės psichikos sveikata ir bendrai vyrų sveikata. Jie nesikreipia į gydytojus arba kreipiasi, kai nebegali atlikti kažkokios kasdienės veiklos. O visokios profilaktinės priemonės tik dabar ateina: kad turime pasitikrinti sveikatą kiekvienais metais, kad reikia eiti pas gydytoją, kai jautiesi šiek tiek blogai, o ne tada, kai nebegali nieko padaryti. Tai čia mes turime aiškius skirtumus nuo Vakarų valstybių“, – aiškina D. Stumbrys.
Jau minėta anksčiau, kad viena iš dažnesnių vyrų mirties priežasčių yra savižudybės. Nors apskritai savižudybių skaičiai mažėja, bet iki šiol Lietuvoje tai nėra suvaldyta bėda. Pavyzdžiui, 2021 m. nusižudė 126 moterys ir 439 vyrai, šiuo atveju kalbama apie visas amžiaus grupes. Prieš maždaug dešimt metų per metus nusižudydavo virš 1000 žmonių, o tai yra siaubingai dideli skaičiai.
D. Stumbrys sako, kad savižudybių mastai rodo prastą visuomenės psichikos sveikatą. „Savižudybių rodikliai yra vienas iš tokių pagrindinių psichikos sveikatos rodiklių visuomenėje, nes kitus sudėtinga išmatuoti. Sergamumo rodikliais psichikos sveikatos negali vertinti, nes tai labiau atspindės psichikos sveikatos sistemos būklę – ar paslaugos yra prieinamos, ar žmonės kreipiasi. Mes Lietuvoje tikrai turime sunkiai prieinamas psichologo konsultacijas, psichikos sutrikimų turintys žmonės yra stigmatizuojami, kai kuriais atvejais draudžiama užsiimti tam tikra veikla, užimti pareigas. Tai kodėl žmogus turėtų kreiptis, jeigu jam po to kils problemų, jis tada geriau kitais būdais spręs savo problemas?“ – pasakoja mokslininkas.
Keisti vyriškumo standartai: neverkia, neserga, daug uždirba
Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovas D. Stumbrys atkreipia dėmesį, kad vidutinę tikėtiną vyrų gyvenimo trukmę mūsų šalyje trumpina ir keistai susiklostę vyriškumo standartai, kurie diktuoja nerašytas taisykles, kas visuomenėje laikoma vyriška, o kas ne. Pavyzdžiui, daugumoje Rytų Europos regiono valstybių yra plačiai priimta nesilaikyti darbų saugos, drąsus laikomas tas, kuris rizikuoja, vyrišku – kuris daug išgeria, daug uždirba.
„Būti vyrišku reiškia, kad tu turi būti drąsus, gali daug išgerti, jeigu esi statybininkas, tai dirbi be pirštinių, neprisirišęs, be šalmo. Pas mus vyrauja tokios normos, kad vyras yra tvirtas, neverkia, neserga, daug uždirba“, – sako D. Stumbrys.
„Jeigu tu nepasieki to idealaus vyriškumo normų, tai tu kaip ir ne vyras. Tada iš ten kyla psichosocialinis stresas. Reiškia, dalis vyrų neįgyvendina tikro vyro idealų, neužima aukšto statuso, gal mažiau uždirba, nėra fiziškai stiprūs, neturi žmonos, šeimos, jie susiduria su kylančiu stresu ir iš čia atsiranda tas nusivylimas, neviltis, kuri veda prie savinaikos, alkoholio vartojimo ir panašiai. Jeigu kažkas nepavyksta gyvenime – pavyzdžiui, susirasti merginos – pradedamas vartoti alkoholis, gal išgėrus labiau pasiseks. Jeigu puolama į visišką neviltį, tada pasirenkama savižudybė. Žmonės pasitraukia iš gyvenimo, kai, jų manymu, jiems nepavyksta, kai jie neatlaiko visuomenės spaudimo. Tas savižudybių lygis yra nulemtas socialinių priežasčių, mes matome, kad tai nėra biologiniai dalykai – kitos valstybės to neturi“, – aiškina pašnekovas.
Žemas statusas lemia didesnį mirtingumą
D. Stumbrys pabrėžia, jog didesnį darbingo amžiaus vyrų mirtingumą nulemia ir socioekonominė padėtis. Kitaip tariant, mirti vidutiniame amžiuje didesnę tikimybę turi prastesnio išsilavinimo, nevedę, nedirbantys vyrai. Šios grupės vyrų mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių, alkoholio vartojimo, rūkymo yra aukštesnis nei kitų vyrų, nes jie paprasčiausiai neturi socialinės pagalvės ištikus nelaimei.
„Esmė ta, kad žemesnio socioekonominio sluoksnio žmonės neturi tos socialinės pagalvės. Tai reiškia, kai tu gyvenime suklumpi, niekas nesuteikia pagalbos, niekas nepadeda. Jei esi nevedęs, jei neturi darbo, susižeidei, įvyksta kritiniai gyvenimo įvykiai – skyrybos, darbo netekimas – tu neturi jokio rezervo, jokios paramos. Kitas dalykas – nesvarbu, kad alkoholį grubiai kalbant vartoja beveik visi, bet jeigu aš užimu aukštas pareigas ir užgėriau, aš galiu pasiimti laisvą dieną, atsigauti, nuvažiuoti pasistatyti lašelinę, mano žmona paskambins į darbą, pasakys, kad vyras serga. O jeigu esu žemo statuso, tai neateisiu į darbą ir viso gero. Vienąkart neatvažiavai, kitąkart ir viskas“, – aiškina mokslininkas.
Jis taip pat pažymi, kad nors Šiaurės šalyse alkoholis vartojamas panašiai gausiai kaip Lietuvoje, bet Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje ar Suomijoje žmonės gali sulaukti socialinių paslaugų savivaldos ar valstybės lygmeniu, o tai yra kitokio pobūdžio socialinė pagalvė.
„Jeigu tu turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tai Lietuvoje tave gali labai greitai išblaivyti, bet po to tave pales į tą pačią aplinką, nes nėra socialinių paslaugų. Gydymas pas mus veikia puikiai, bet tai už trunka 14 dienų, savaitę, o kas po to? Tam žmogui, kuris ketvirtą kartą praeina detosksikaciją, reikia paramos, kad jis galėtų susikurti gyvenimą iš naujo, atgauti socialinius įgūdžius, nes alkoholizmas ar priklausomybė turi labai daug socialinių aspektų. Vienas dalykas, jeigu tu paliksi žmogų aplinkoje, kurioje geriama ir kurioje nuolat siūlo išgerti. Ir visai kitas dalykas, jeigu žmogus pateks į aplinką, kur yra parama, kur niekas nesiūlo išgerti, o kaip tik padeda susistatyti gyvenimą, išmoko įgūdžių, susirasti darbą, normaliai bendrauti su žmonėms. Tai tos paramos Lietuvoje trūksta, kalbant apie savivaldybių ir valstybės lygmenį“, – pastebi pašnekovas.
Pasak D. Stumbrio, dar labai svarbu, kad bėgant laikui žmogaus kūne akumuliuojasi tiek teigiamos, tiek neigiamos gyvenimo patirtys, todėl jeigu kažkuriuo gyvenimo periodu žmogui trūko maisto arba jis žalingai vartojo alkoholį, rūkė, tai vis tiek turės įtakos sveikatos būklei ir galbūt ankstesnei mirčiai. Teigiamai sveikatą veikia ir išsilavinimas, nes išsilavinę asmenys turi daugiau žinių, būna linkę labiau savimi rūpintis, rečiau dirba fizinius darbus.
„Turėdami aukštąjį išsilavinimą žmonės tarsi kaupia tam tikrus taškus. Viena vertus, tu daugiau supranti, kaip veikia žmogaus organizmas, nesvarbu, ar baigei biologiją, ar kažką kita. Be to, moki susirasti informaciją, pasitiki mokslu, supranti, kad skiepai veikia, suvoki, kas yra įrodymais grįsta medicina. O neturintys išsilavinimo mažiau supranta tokius dalykus“, – teigia mokslininkas.
„Kitas dalykas, kad būdamas išsilavinęs tu dažniau dirbi ne fizinį darbą. Tai vėl turi teigiamą poveikį sveikatai. Nors gali atrodyti, kad fizinis darbas susijęs su buvimu gamtoje ar sportu, bet tyrimai rodo, kad fizinis darbas kenkia. Jis kenkia dėl to, kad duoda apkrovą tam tikroms raumenų grupėms ar tam tikriems organams – pavyzdžiui, išskirtinai kenčia nugara ar keliai. Dirbti fizinį darbą nėra tas pats, kas nueiti pas trenerį, kai jis sudaro tau programą ir tu sportuoji. Sportas yra tikslinga sveikatinimo veikla, o dirbdamas fizinį darbą tu tiesiog gyveni iš savo kūno drožimo“, - sako pašnekovas.
Santuoka į naudą, vyrams ypač
Kas įdomu, kad tyrimai aiškiai patvirtina gyvenimo su sutuoktiniu naudą tiek vyrams, tiek moterims – ir ypač tai pasakytina apie vyrus. Naudą neša ne pati santuoka, o tai kad kartu gyvenantys žmonės rūpinasi vienas kitu, bet tyrimai remiasi oficialią santuoką sudariusiais žmonėmis, nes santuokos, skirtingai nei bendras gyvenimas nesusituokus, fiksuojamos gyventojų registre.
„Tyrimai rodo, kad santuokoje mirtingumo rodikliai nuo mirties priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, būtent vyrų yra keturis kartus mažesni. Moterų rodikliai irgi labai panašiai. Svarbu pažymėti, kad gyvenimas santuokoje prideda sveikatos ir gyvenimo metų ne tik vyrams, bet ir moterims. Aišku, tie rodiklių skirtumai tarp vedusių ir nevedusių vyrų yra didesni nei tarp moterų, tai reiškia, kad vyrams santuoka šiuo atžvilgiu naudingesnė“, – teigia D. Stumbrys.
„Tai susiveda į elementarius dalykus: žmonės gyvendami kartu rūpinasi vienas kitu. Galų gale, net jei tu vartoji alkoholį, turi problemų, nukrenti, apsivemi, tai yra žmogus, kuris tave pavers ant šono ar iškvies greitąją. Ir tai galioja kalbant ne tik apie alkoholio vartojimą. Vedusių žmonių gyvenimo trukmė keleriais metais ilgesnė nei nevedusių, nes elementarus kito asmens buvimas šalia, ypač kritiniais gyvenimo atvejais, padeda, taip pat labai svarbu emocinė parama“, – pažymi pašnekovas.
Pasak D. Stumbrio, susituokę žmonės krizės atveju rečiau renkasi savižudybę, nes dažniau sulaukia emocinės, socialinės ar kitokios paramos. Be to, gyvenant su partneriu viskas kainuoja pigiau – tai lemia masto ekonomija.
„Tu gali daugiau sau leisti: gali tą patį butą nuomotis ne vienas, o dviese, tada daugiau lieka pinigų laisvalaikiui, medicinai, sveikatai. Gyvenimas santuokoje arba gyvenimas su partneriu įvairiais aspektais prideda sveikatos“, – sako mokslininkas.
Jei vyrus nesaugos moterys, tai paskui pačioms reikės dirbti vyryškus darbus.
