Naujienų portalas tv3.lt pristato pirmąjį straipsnį apie kandidatų į sostinės merus nuodėmes, skandalus ir juos lydėjusius nesusipratimus.
VALDAS BENKUNSKAS
Sporto sritį sostinėje kuruojantis vicemeras ir konservatorių kandidatas į Vilniaus miesto merus Valdas Benkunskas praėjusių metų pabaigoje šiek tiek sumaišė sporto sritis. Politikas, sveikindamas moterų A lygos vicečempionėmis tapusią „MFA Žalgiris-MRU“ komandą, pasidžiaugė gauta dovana.
„Nesitikėjau sulaukti tokio dvigubai malonaus siurprizo – marškinėlių su mano pavarde. Sakau „dvigubai“, nes tai vienas tų retų atvejų, kai pamatau ją teisingai parašytą“, – feisbuke rašė V. Benkunskas.
Tačiau, jei sportininkės nesupainiojo politiko pavardės, tai pats V. Benkunskas supainiojo, kokio sporto šakos atstoves sveikina.
„Mūsų krepšininkės šaunuolės. Dar kartą nuoširdžiausiai sveikinu!“ – rašė konservatorius.
Visgi netruko pasitaisyti ir pataisė įrašą, kuriame jau sveikino „futbolistes“, kadangi žalgirietės sidabrą iškovojo būtent žaisdamos futbolą.
RASA BUDBERGYTĖ
Socialdemokratų iškelta kandidatė į sostinės mero postą, parlamentarė Rasa Budbergytė dažniau į nemalonias situacijas patenka dėl savo vyro. Praėjusių metų rugsėjį teismas R. Budbergytės globai, kaip laiduotojai, metams perdavė neblaivų vairavusį jos sutuoktinį Rolandą Galvėną
R. Galvėnas girtas sėdo prie vairo ir sukėlė avariją. Jis į alkoholio matuoklį įpūtė net 2,27 promiles.
Visas veiksmas vyko praėjusių metų vasario 15 d. apie 22.30 val. Vilniaus mieste, Saltoniškių g. R. Galvėnas girtas sėdo už „Audi Q5“ vairo, padarė avariją ir kliudė BMW.
R. Galvėnas teisme pasakojo, kad buvo jo gimtadienis, pasikvietė keletą draugų atšvęsti, šiek tiek išgėrė.
„Gėriau tik putojantį vyną, o šventės metu, įvykus kvailam ginčui dėl muzikos bei būdamas įsitempęs, nutariau išeiti į lauką prasivėdinti.
Radęs striukėje raktus, nusprendžiau ne pasivaikščioti, o pasivažinėti po tuščią Žvėryno mikrorajoną“, – teisme teigė R. Galvėnas.
Grįžtant namo įvyko susidūrimas su BMW, kurio jis teigė net nepajutęs. R. Gavėnas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bet prarado teisę vairuoti 1 metams ir 9 mėnesiams.
R. Budbergytės ir vyro santykiai sukėlė ir juoko bangą internete. Praėjusių metų vasaros pabaigoje socialdemokratai organizavo diskusiją „Elektros rinkos liberalizavimo fiasko: bejėgė valstybė ar nepajėgi valdžia?“.
Nuotolinės diskusijos metu Seimo narė pamiršo išjungti savo mikrofoną, tad į diskusiją įsiterpė jos pokalbis su vyru.
„Ateik, pasirodyk ekrane! Durnas tu **** esi!“.
PAMATYKITE ŠIĄ SITUACIJĄ VAIZDO ĮRAŠE:
Buvo minima VSD pažymoje
R. Budbergytės pavardė figūravo ir „MG Baltic“ skandale. Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje, kurios turinys nutekėjo į žiniasklaidą, atskleidžiama, kad 2017 m. vykusiuose socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose norėjo turėti sau palankų žmogų
Pažymoje teigiama, kad Gintauto Palucko kandidatūra nebuvo palaikoma „MG Baltic“, dėl to žurnalistas Tomas Dapkus rinko kompromituojančią informaciją apie G. Palucką, jo šeimą. Socialdemokratams nusprendus išeiti iš koalicijos su valstiečiais, T. Dapkus, kaip spėjama, skatino R. Budbergytės neremti šio sprendimo, o jei G. Paluckas nuspręstų atsistatydinti, perimti partijos vairą. Pažymoje nurodoma, kad žurnalisto pastangomis neva buvo formuojamas teigiamas politikės įvaizdis.
R. Budbergytei atsisakius, koncerno valdomoje žiniasklaidoje pasirodė informacija apie R. Budbergytės vyrą, dirbusį Turto banke, kuris pavaldus Finansų ministerijai. Žiniasklaidai paviešinus VSD pažymą, pati R. Budbergytė pripažino, kad pažįsta R. Kurlianskį ir T. Dapkų, tačiau tikino, kad medžiagoje kalbama ne apie ją.
AIDAS GEDVILAS
Buvusio darbiečio Aido Gedvilo pavardė žiniasklaidoje mirgėjo dėl asmeninio gyvenimo peripetijų. 2019 m. politikas antrą kartą žengė prie altoriaus ir susituokė su mylimąja Andželika Birgiolaite. Kaip tuomet skelbė portalas lrytas.lt, A.Gedvilas ir A.Birgiolaitė bendravo vyrui dar būnant santuokoje su buvusia žmona Jolanta Gedviliene, su kuria augino du vaikus: 27-erių Kristijoną ir 19-metę Moną Lizą.
Iširus santuokai, A. Gedvilas ir J. Gedvilienė turtą dalijosi teisme. Buvusi parlamentaro žmona J. Gedvilienė bandė įrodyti, kad A. Gedvilas neteisėtai pasisavino turtą ir turi atlyginti žalą. Kaip 2020 m. skelbė portalas alfa.lt, J. Gedvilienė bandė įrodyti, kad bendrovei vadovavęs jos buvęs sutuoktinis galėjo neteisėtai pasisavinti kadaise bendru buvusio verslo lėšas, taip pažeisdamas ir jos, kaip akcininkės, interesus, todėl turėtų atlyginti padarytą žalą.
Pasižymėjo per pandemiją
Koronaviruso pandemijos metu A. Gedvilas savo socialiniuose tinkluose ne kartą skleidė klaidinančią arba netikslią informaciją apie vakcinas, dėl ko susilaukė nemažai kritikos.
2021 m. A. Gedvilas paskelbė, Lietuvoje skiepijami kūdikiai ir mažamečiai vaikai ir dėl to kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Dėl šio pareiškimo A. Gedvilą griežtai kritikavo Sveikatos apsaugos ministerija ir Statistikos departamentas.
Tais pačiais metais A. Gedvilas skelbė, kad skiepyto žmogaus tikimybė mirti nuo koronaviruso yra 8 kartus didesnė nei neskiepyto, teigė, kad Lietuvoje nuo vakcinų mirė jau keturi tūkstančiai žmonių.
(Ne)atsiprašė Šimonytės
Praėjusių metų birželį A. Gedvilas premjerę apkaltino karo kurstymu.
„Priminsiu, kad jūsų kaip ir šalies vadovo pareiga užtikrinti taiką Lietuvoje, o ne kurstyti karą. Kas buvo padaryta, kad Lietuvos piliečiai miegotų ramiai? O gal tikrai laukiama, kad jaunus Lietuvos vyrus šaudys Rusijos kariai, o žmonas prievartaus vaikų akivaizdoje? Bepigu, kai ne to, nei kito neturi“, – sakė A. Gedvilas.
„Štai ką aš jums pasakysiu. Į tuos klausimus, kuriuos galima suformatuoti kaip klausimus, aš jums atsakysiu raštu. O daugiau visa kita aš laikau tiesiog kliedesiu. Nes tai, kuo jūs mane kaltinate, yra tobuliausia Rusijos propaganda. Niekaip kitaip šito pakomentuoti negaliu“, – tuomet atsakė I. Šimonytė.
A. Gedvilo teigimu, informacijos I. Šimonytė politikui taip ir nepateikė.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad A. Gedvilo pasisakymai „yra nesuderinami su Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintu pagarbos žmogui ir valstybei principu“. Jie rekomendavo A. Gedvilą atsiprašyti premjerės.
Politikas praėjusių metų lapkritį iš Seimo tribūnos teigė, kad komisija nedetalizavo, už ką jis turi atsiprašyti. A. Gedvilo teigė, kad paklausė savo feisbuko sekėjų, už ką jis turėtų atsiprašyti.
„Kilo įtarimų, kad turėčiau atsiprašyti dėl seksizmo, kuris neva buvo įžvelgtas mano pasisakymuose, tačiau detaliai susipažinęs su komisijos išvada, seksizmo apraiškų ten nebuvo.
Dar daugiau, seksizmo apraiškų neįžvelgė nei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, nei Lietuvos žmogaus teisių centras, beje, kurių vadovai Birutė Sabatauskaitė ir jos antroji pusė Jūratė Juškaitė gyvena kaip šeima ir, matyt, pasiderinti pozicijas, išdiskutuoti laiko tikrai turėjo pakankamai.
Tiesą pasakius, mano pasisakymuose nebuvo įžvelgta nieko tokio, dėl ko aš turėčiau jausti kaltę prieš premjerę. Ir dar klausimas, ar premjerė tikrai buvo įsižeidusi?“, – kalbėjo A. Gedvilas.
„Pasinaudodamas proga ką noriu tai noriu – atsiprašyti visų Lietuvos moterų, kurios neturi ar negali turėti vaikų ir suasmenino mano posakį. Tuo pačiu, nuraminti, kad joms mano žodžiai niekaip negalioja. Nes jos nėra premjerės ir nekėlė grėsmių, tarp jų ir karo valstybėje.
Ir dar kartą, kad neliktų vietos jokiai interpretacijai, ir dar kartą, kad būčiau galutinai suprastas: noriu atsiprašyti visų Lietuvos moterų, kurios mano posakį prisitaikė sau ir pasijuto įskaudintos. Nes mano žodžių nebuvo galima niekaip prisitaikyti, nes, kaip minėjau, jos nėra nei premjerės, nei stumia valstybę į skolas ar tyčiojasi iš žmonių“, – užbaigė savo kalbą A. Gedvilas.
„Nesu tikras, ar po šio atsiprašymo nereikės dar kartą atsiprašyti“, – taip į A. Gedvilo kalbą reagavo tuomet posėdžiui pirmininkavęs laisvietis Vytautas Mitalas.
Papildyta Aido Gedvilo atsakymu
Parlamentaras A. Gedvilas naujienų portalui tv3.lt atsiuntė prašymą papildyti informaciją, esančią šiame tekste:
Skyrybos prasidėjo J. Gedvilienės iniciatyva, o bendravimas su A. Birgiolaite prasidėjo jau įpusėjus skyrybų procesui. Procesas baigėsi Taikos sutarties pasirašymu, o po skyrybų abu vaikai liko gyventi su A. Gedvilu.
Apie vakcinas. Nėra pateikta įrodymų, kad politiko skleista informacija apie vakcinas buvo klaidinanti arba netiksli.
Gautame prokuratūros atsakyme yra pripažįstama, jog vaikai iš tiesų buvo skiepijami, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
A. Gedvilas skelbė Anglijos viešosios sveikatos (angl. - Public Health England) duomenis1: „JK paskiepytų dviem dozėmis nuo covid-19 ir susirgusiųjų grupėje mirštamumas buvo 8,45 karto didesnis negu nepaskiepytų ir susirgusiųjų, nes iš 7235 paskiepytų ir susirgusiųjų mirė 50 žmonių, o iš 53822 nepaskiepytų mirė 44. Tai buvo viešai prieinami Delta atmainos statistikos Jungtinėje Karalystėje duomenys. Kartu buvo pateikta ir duomenų apskaičiavimo seka.
STASYS JAKELIŪNAS
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas, kuomet dirbo Seime, įsivėlė į ne vieną kivirčą.
S. Jakeliūnas norėjo atlikti ekonominės krizės Lietuvoje tyrimą, teigdamas, kad tuo metu ją išprovokavo Lietuvoje veikiantys Skandinavijos bankai, neteisėtai užkėlę VILIBOR palūkanų normą.
Majausko priešas
Politikas buvo nusitaikęs ir į seksualinio priekabiavimo skandalą pakliuvusį Mykolą Majauską. Pasak S. Jakeliūno, M. Majauskas darė spaudimą, netiesiogiai grasino merginoms, liudijusioms apie vakarėlius jo bute.
M. Majausko istorijos S. Jakeliūnas nepaleido ir patekęs į Europos Parlamentą. Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen valstietis išsiuntė laišką, kuriame prašė atmesti Lietuvos kandidato Virginijaus Sinkevičiaus poziciją į Europos Komisijos narius.
S. Jakeliūno teigimu, V. Sinkevičius viešai nesiėmė veiksmų, kad apgintų ar kažkaip kitaip palaikytų nuskriaustas moteris, nors vieną jų gerai pažinojo. Be to, su viena iš merginų, anot S. Jakeliūno, V. Sinkevičius jį patį supažindino. Laiške jis rašė, kad „jaučia moralinę pareigą inicijuoti apkaltos procesą šiam politikui“.
Tuo susirašinėjimai laiškais nesibaigė. Aušra Maldeikienė išsiuntė laišką Žaliųjų grupei, kuriame teigė, kad S. Jakeliūną su mergina supažindino ne V. Sinkevičius, o būtent ji.
Keisti balsavimai
2022 m. lapkritį Europos parlamentas pripažino Rusiją terorizmą remiančia valstybe. S. Jakeliūnas tuomet susilaikė ir savo motyvus nurodė feisbuke.
„V. Putinas ir Kremliaus valdžia yra teroristai ir karo nusikaltėliai, dėl to neturiu jokių abejonių. Gimiau tremtyje ir žinau, kad žmonės ne savo valia gali tapti tironų aukomis ir įkaitais. Kažkada Rusijos ir kitų šalių piliečius terorizavo, žudė ir kalino Stalino režimas. Tarp jų buvo ir mano tėvai. Todėl negaliu besąlygiškai tapatinti valdžios su valstybe ir jos žmonėmis“, – rašė politikas.
Pasak jo, V. Putino agresija ir teroristiniai veiksmai nukreipti ne tik prieš Ukrainos, bet ir prieš Rusijos piliečius.
„Susilaikiau balsuodamas dėl rezoliucijos, kurioje visa Rusijos valstybė, įskaitant ir tuos jos piliečius, kurie kovoja prieš Kremliaus režimą, pripažįstami remiantys terorizmą“, – dėstė europarlamentaras.
Tai buvo ne pirmas jo balsavimas, kuris galėjo priversti pakelti antakį. Vasario 26 d. LVŽS oficialiai pareiškė, kad S. Jakeliūno balsas, susilaikant dėl skubaus Ukrainos finansavimo, nebuvo derintas su LVŽS ir pažymėjo, kad S. Jakeliūnas nėra partijos narys ir balsuodamas dėl skubios paramos Ukrainai Europos Parlamente bei paaiškindamas balsavimo motyvus išreiškė savo, o ne LVŽS poziciją.
Motyvus S. Jakeliūnas ir vėl išdėstė feisbuke: „Kovo 1 d. Europos Parlamente balsavau už rezoliuciją, smerkiančią Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą. Palaikau Ukrainą ir jos žmones, vienareikšmiškai smerkiu Kremliaus režimą, pradėjusį šį beprotišką karą. Ir tikiuosi, kad jis neperaugs į branduolinį.
Vasario 15 d. Parlamente balsavome ne dėl „paramos kariaujančiai Ukrainai“, bet dėl paskolos jai. Tuomet Rusija dar nebuvo pradėjusi karo ir maniau, kad diplomatų bei politikų pastangomis jo bus išvengta. Klydau.
Mano vasario 15 d. balsavimą LRT žurnalistė I. Makaraitytė akivaizdžiai klaidinančiai pateikė ir pakomentavo savo vasario 25 d. įraše, jau Rusijai užpuolus Ukrainą. Apie jokias paskolas Ukrainai dabar, karo metu, apskritai niekas negalvotų, turi būti skiriama negrąžinama parama, kas ir vyksta.
Šis jos įrašas paskatino trolių atakas prieš mane, kurios tęsiasi iki šiol. Dėl kai kurių jų komentarų ir laiškų, peržengusių visas įmanomas ribas, ketinu kreiptis į Generalinę Prokuratūrą. Tad tokia mano pozicija. Tiems, kam ji rūpi. O vietiniai troliai – eikite velniop!“
IEVA KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ
Darbo partijos kandidatė 2020 m. „sudrebino“ internetą, kai pasirodė jos apsinuoginusios nuotrauka su prierašu, skatinančiu pirkti masažinį kilimėlį.
Nors įrašu pasidalino parlamentarės vyras, imta diskutuoti, ar Seimo nariams iš viso derėtų taip fotografuotis, o tuo labiau, ar galima reklamuoti prekes. Pati I. Kačinskaitė-Urbonienė tuomet teigė, kad jokio atlygio už įrašą negavusi.
Dėl sulaukto didelio dėmesio įrašas netrukus buvo pašalintas. Netrukus politikės vyras Simonas Urbonas juokaudamas pasidalino kita nuotrauka.
Tačiau keistos istorijos politikę lydėjo ir anksčiau. 2013 m., kai Vilniaus miesto savivaldybės taryboje buvo sprendžiama dėl vartų mokesčio padidinimo Vilniaus regioną aptarnaujančiame sąvartyne, I. Kačinskaitė-Urbonienė buvo apkaltinta klastojusi balsavimą.
Ji nedalyvavo pačiame balsavime, bet kartu su kolege paliko aktyvias balsavimo korteles. Tuomet I. Kačinskaitė-Urbonienė tvirtino, kad išėjusi kortelę ištraukė ir nenumano, kas vėl galėjo ją sugrąžinti į vietą.
Vėliau politikė jau turėjo kitą versiją: už kortelių aktyvavimą ir ištraukimą atsakingas specialiai tarybos paskirtas asmuo, todėl ji, išvykusi šeimyniniais reikalais, net neprivalėjo šios kortelės liesti.
Vėliau klausimų kilo dėl politikės turimų lėšų. 2014 m., kuomet kandidatavo į Europos Parlamentą, darbietė savo pajamų deklaracijoje nurodė, kad neturi santaupų, tačiau partijai paaukojo 40 tūkst. litų, o Darbo partijos iškeltam kandidatui į prezidento postą Artūrui Paulauskui – 4 tūkst. litų.
Tuomet I. Kačinskaitė-Urbonienė tvirtino, kad pinigų kilmė yra šeimos reikalas ir detalių daugiau nepateikė. Po kelių metų sakė, kad tie pinigai buvo jos pačios, tėvų ir senelių santaupos.
MYKOLAS MAJAUSKAS
2018 m. buvęs konservatorius buvo apkaltintas seksualiniu priekabiavimu prieš moksleivę. „Info TV“ paskelbė prisistatyti nepanorusios merginos kaltinimą.
Pasak pranešėjos, 2013 m. ją, 18 metų moksleivę, M. Majauskas pakvietė namo, o ten apkabino per liemenį, pradėjo bučiuoti kaklą, atseginėti suknelę ir sakyti, kaip jos trokšta, koks gražus jos kūnas. Žurnalistams mergina teigė, kad ji ne vienintelė, kuria politikas bandė pasinaudoti.
„Aš žinau, kad esu ne viena. Žinau keturias merginas, kurias galėčiau įvardinti vardais ir pavardėm. Dvi tikrai buvo atsidūrusios jo bute Vokiečių gatvėje“, – pasakojo mergina.
M. Majauskas tikino, kad tokio įvykio neatsimena ir paskleistą informaciją vadino netiesa ir absurdu. Visgi savo narystę konservatorių partijoje M. Majauskas buvo suspendavęs beveik pusei metų. Politikas dėl šmeižto kreipėsi į prokurorus, tačiau jie nusprendė nepradėti tyrimo. Žlugo ir tuometinių valdančiųjų iniciatyva surengti M. Majauskui apkaltą.
Po kilusio skandalo M. Majauskas išsiskyrė su žmona Ieva, su kuria praleido 20 metų ir susilaukė dviejų vaikų. Visgi parlamentaro širdis vieniša ilgai nebuvo. 2019 metais jis pristatė naują mylimąją, buvusią savo padėjėją, tuomet dirbusią prezidento Gitano Nausėdos komandoje Liną Svidinskaitę. Su ja M. Majauskas susilaukė dviejų vaikų.
Atsidėkojo už lengvatą?
Buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas M. Majauskas prieš konservatorių partijos valią su opozicijos parama išreikalavo pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešojo maitinimo sektoriui. Partijai pasipriešinęs M. Majauskas iš jos buvo pašalintas. Netrukus jis paskelbė savarankiškai keliantis savo kandidatūrą į Vilniaus merus, o maitinimo sektoriaus atstovai parėmė jo kampaniją tūkstančiais eurų.
Įmonės „Inovatyvūs restoranai“ vadovas Aurelijus Jasevičius paaukojo 6 tūkst. eurų, „Amber Food“ restoranų tinklo atstovė Lina Nikonovaitė, po 2 tūkst. eurų – maitinimo paslaugas teikiančios bendrovės „Sky Star Catering“ vadovė Gintarė Liorentienė, „Amber Food“ dirbantis Stanislovas Andrijauskas.
Minėtas kyšio kontekste
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei Generalinės prokuratūros atliktame tyrime dėl bandymo papirkti parlamentarą Matą Maldeikį minima ir M. Majausko pavardė.
Kaip Eltai patvirtino M. Maldeikis, jam dėl prekybos poveikiu nubaustas Mindaugo Puidoko patarėjas minėjo, kad M. Majauskui už įstatymo projektą perduota pinigų suma, prilygstanti „dviejų kambarių butui“.
Pats M. Majauskas kaltinimus atmetė.
