Bet Ukraina nepralaimėjo, nepasidavė, o lengvos pergalės laukęs Rusijos lyderis liko it musę kandęs. Metai baigėsi, bet karas – ne, o Rusijos grėsmė gal ir niekada nesibaigs. Todėl, pasak kariuomenės vado, privalome ruoštis.
Praėjo metai nuo tos dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Kokie šie metai buvo Lietuvai saugumo prasme? Kokios buvo prognozės prieš prasidedant karui? Kaip situacija atrodė prieš metus?
Metai buvo įtempti, bet kuria prasme. Ar tai būtų resursų skaičiavimo ir jų panaudojimo, kas svarbu kariuomenei. Tai – privaloma veikla kariuomenės vadovybei prieš priimant sprendimus. Reikia suprasti užduotį, įvertinti, paskaičiuoti ir tada nuspręsti.
Metai taip pat buvo nenuspėjami, jei atskaitos tašku laikysime vasario 24 dieną ar net praeitų metų vasario 16 dieną, kai mes jau nuspėjome, kad invazija gali įvykti. Duomenys, paskaičiavimai pagal visokias karinio skaičiavimo metodikas rodė, kad galėjo būti kitaip (nei buvo). Todėl buvo didesnis rūpestis. Galima sakyti, kad malonus siurprizas yra tai, jog įvyko kitaip nei prognozavome.
Jei Baltijos šalys būtų NATO silpna vieta, jei čia neužtektų pajėgumų, Rusija būtų tuo pasinaudojusi dar prieš karą Ukrainoje
Kitas svarbus dalykas, tai grėsmės supratimas. Jis mūsų valstybėje, visuose lygiuose ir institucijose pasikeitė. Sąjungininkų ir NATO supratimas taip pat kardinaliai pasikeitė. Aiškiai pamatėme, kas yra Rusija.
Dalis mūsų sąjungininkų pamatė Rusiją tokią, kokią mes matėme jau anksčiau. Na, ir, žinoma, kai kurie procesai, kurie susiję su pasirengimu, NATO erdve, ypatingai rytinio sparno pasirengimas gynybai yra labai paspartėjęs.
Dėmesys NATO rytiniam sparnui, atgrasymui ir gynybai čia – ypatingai išaugo. Tai tiesiogiai įtakoja ir mūsų darbus. Greta įprastų darbų, tokių, kaip padalinių treniravimas, aprūpinimas, turime daug naujovių, tiek gynybinių planų sudaryme, tiek paramos Ukrainai sferoje. Taip pat reikia reaguoti į kintančią situaciją.
Kokios buvo prognozės Ukrainai, jei sakote, kad skaičiavimai ir duomenys rodė blogesnę situaciją? Ar buvo manoma, kad Rusija puls Kijyvą, ne tik Donbaso regioną?
Matėsi, o ir visi duomenys rodė, kad Rusija ruošiasi puolimui. Plataus masto puolimui. Buvo matyti to puolimo kryptys. Tiesa, galėjo būti visaip, bet prie sienų sutelktos pajėgos signalizavo, kokiomis kryptimis bus puolama. Išties dar ne laikas kalbėti, kaip viskas mums tada atrodė.
Bet naivu manyti, kad jei prie Baltarusijos-Ukrainos sienos yra sutelktos pajėgos, tai jos bus nepanaudotos. Žinoma, pagal operacinį meną, gali būti panaudota ir vienaip ir kitaip, bet, kad jos bus panaudotos aiškiai matėsi.
O ir kiti duomenys rodė, kad puolimas – neišvengiamas. Tik tiek, kad, kai mes tada buvome susumavę pradines puolamąsias grupuotes, bataliono dydžio, tai jų buvo apie 120-140. Pajėgų santykis rodė, kad rusai turėjo didžiulę persvarą. Bet jie jos nemokėjo panaudoti. Analizė rodo, kad taip nutiko, nes Rusija turėjo klaidingus žvalgybos duomenis, apsiskaičiavo, o ir bendrai ten vyravo aplaidumas, kaip ir visur, taip ir kariuomenėje.
Ir, mano asmenine nuomone, tai, ką mes pamatėme buvo Rusijai būdingas kariavimo būdas. Jie tokie keisti kariautojai, net dabar jie kariauja keistai.
Praėjus metams po karo pradžios, jie kaitalioja taktiką. Žmogaus gyvybė ir pajėgų išsaugojimas ten nėra vertybė, jie to ir nesugeba padaryti. Taip rusai elgiasi dar nuo caro laikų. Taip, žinoma, jie turi daug žmonių. Bet tokia kariavimo taktika tapo jų silpnybe.
Iki karo Ukrainoje pradžios žvalgyba galėjo daryti tik tam tikras prielaidas (apie Rusijos pajėgumus). Skaičiai rodė, kad persvarą jie turi didelę, o kaip suveiks žmogiškasis faktorius, parengimas, kariavimo būdas, niekas negalėjo numatyti.
Kariavimo būdas ir filosofija Rusijoje nepasikeitusi. Rusija karo pradžioje turėjo pakankama kiekį modernios ginkluotės, bet niekas negalėjo numatyti, kaip bus, tik apsigauti. Ir buvo malonus siurprizas, kai apsigavome.
Kokia dabar yra mūsų saugumo situacija, kai netoliese vyksta karas? Kaip reikėtų vertinti Baltarusijoje kas mėnesį vykstančias pratybas, dar vieną puolimų bangą Ukrainoje?
Karas Ukrainoje, kaip ir dauguma karų, kartais pakrypsta į nenuspėjamą pusę, dažnai – blogesnę. Todėl saugumo situaciją nuspėti, pasakyti, kas bus – sunku.
Taip, vektorių, kaip gali būti, galima nubrėžti ne vieną. Pasaulis nėra suinteresuotas, kad šis karas išplistų. Daroma viskas, kad taip nenutiktų. Tai – aiškiai transliuojama, ne kartą pasakyta, tai pasakė ir JAV prezidentas.
Bet viską nuspėti – labai sunku. Pasakyti, kad saugumo situacija yra visiškai aiški, kad vieną dieną įsivyraus taika ir mes gyvensime su mažesnėmis grėsmėmis, nedrįsčiau.
Grėsmė išliks. Rusijos politinė laikysena, militarizuotas režimas, kuris nėra tik Putino artimų žmonių ratas, lieka. Drįsčiau teigti, kad net aplinka, kuri šiuo metu oponuoja Putinui, neslepia savo imperinių siekių ir norų. Net kai kurie opozicionieriai. Todėl grėsmė išliks ilgai.
Putinas, manau, aiškiai supranta, kad platesnio karo, nei dabar vykdo, jis nepakeltų. Ukraina, remiama Vakarų pasaulio, verčia Putiną sutelkti visos valstybės karinę galią. O po tuo kariniu siekiu, yra (pakišti) visi valstybės resursai ir jis vistiek nesugeba įveikti Ukrainos.
Rusija lieka ilgalaike grėsme, o revanšizmas pralošus šį karą – išliks ir didės. Mes turime tam ruoštis.
Dabar Ukrainoje prasidėjęs galimas rusų kontrpuolimas tarsi matosi, galima pasakyti, kad kažkas prasidėjo. Bet jei jis išties prasidėjo tokia forma, tai jis vargu ar ką pasieks. Nesimato aiškių sumanymų. Matome tokį „išplautą“ puolimą visur, bet progreso nėra.
Šiandienos duomenys rodo, kad Rusija dar turi resursų. Bet dabar nėra laikas apie tai kalbėti. Visgi Rusijai nesiseka pasiekti savo karinių-operacinių tikslų.
Bet Putinas yra nenuspėjamas. Kartais sunku prognozuoti, kokių priemonių bus imamasi. Nes sveikai mąstantys žmonės negalėjo pulti Ukrainos.
Visgi Putinas nėra savižudis. Jis turėtų paskaičiuoti, o ir pražūties bijo, kaip bet koks diktatorius. Manau, kad jis vengs karo su Vakarų pasauliu, nes priemonės gali būti naudojamos bet kokios, o pasekmės bus liūdnos.
Bet Rusija lieka ilgalaike grėsme, o revanšizmas pralošus šį karą – išliks ir didės. Mes turime tam ruoštis.
Ar Baltarusija mums kelia grėsmę? Ir kiek Baltarusijos liko Baltarusijoje?
Baltarusija be Rusijos mums grėsmės nekelia. Bet kartu su Rusija ji kelia tiek pat grėsmės, kiek jos kelia Rusija. Nes Baltarusija yra beveik visais atžvilgiais priklausoma nuo Rusijos.
Tai daugiau nei sąjunginė valstybė, tarkime, karinė integracija yra visiška. Tiesioginis šių karinių vienetų nepanaudojimas kare prieš Ukrainą, nors Baltarusijos teritorija yra naudojama karui, rodo tai, kad pasitikėjimo lygis jais nėra aukštas.
Rusija ir Baltarusija aiškiai supranta, kad jai niekas negrasina, todėl laikyti Baltarusijoje tokio dydžio gynybinių pajėgų – nėra pagrindo. Taigi, tai, kad jų nepanaudoja Ukrainos puolime reiškia nepasitikėjimą ta kariuomene.
Kaip pasikeitė mūsų suvokimas apie karą, jo eigą ir ginkluotę, prasidėjus karui Ukrainoje?
Svarbu matyti platesnį paveikslą. Mes, kaip NATO valstybė, esame užsitikrinę saugumo garantijas, nes dalyvaujame kolektyvinėje gynyboje. Dar prieš pernai metų vasario 24 dieną, NATO karinė ir politinė vadovybė nutarė, kad reikia sustiprinti NATO pajėgas, kurios priskirtos vyriausiam NATO pajėgų vadui Europoje.
Viskas tam, kad būtų atitinkamas reagavimas, jei būtų kažkas įvykę. Šiandien tas planas veikia ir šiai dienai yra aktyvuotas. Vien karinių oro pajėgų platformų padaugėjo kelis kartus, kitaip tariant, NATO vyriausias pajėgų vadas dabar galėtų panaudoti daug daugiau lėktuvų.
Taip pat, iki maksimalaus taikos metui buvo pakeltas sausumos pajėgų reagavimo laikas. NATO suveikė labai gerai, sakyčiau. Taip pat paspartėjo kai kurie sprendimai, tarkime, peržiūrėti gynybiniai planai. O tai automatiškai iššaukia ir valstybių gynybinių planų peržiūrą, pajėgumų išlaikymą, vystymą.
Šiandien egzistuojantys planai turi būti gyvybingi, todėl reikia turėti tuos pajėgumus, kuriuos privalome dabar turėti, nepaisant visko.
Žiūrint į trumpalaikę ir ilgalaikę grėsmių perspektyvą, kokios jos dabar yra ir kokios gali būti, turime kuo greičiau priimti sprendimus, kaip tuos pajėgumus didinti.
Tai svarbu ir bendrai NATO, ir nacionaliniame lygmenyje, nes NATO pati kariuomenės neturi, tai valstybių atsakas, „ant stalo“ dedami pajėgumai, komplektavimas. Tokia yra filosofija.
Tam, kad nebūtume kada nors nustebinti, turime turėti gynybos planus. Reikia turėti ir pajėgumų, kad juos įgyvendinti ir turime būti pasirengę, kad neužkluptų netikėtai. Tai turi tiesioginę įtaką mūsų pajėgumų vystymui.
Dabar aiškiai matosi, kur yra Rusijos silpnosios ir stipriosios pusės, kur jie dar turi rezervo. Ir, jei jie pradėtų karinę kampaniją prieš mus, kaip mes galėtume būti nugalėtojų pusėje.
Ne kartą girdėta, tarkime iš karinių ekspertų, kad Baltijos šalys – silpnoji NATO vieta? O Suvalkų koridorius net buvo pavadintas „pavojingiausia vieta žemėje“. Ką apie tai manote?
Baltijos šalys gali būti silpnoji vieta tiek, kiek mes patys esame silpni. Bet to, ko mes neturime, turi sąjungininkai. Tai yra aiškiai sudėliota, laike taip pat. Yra tie, kas užpildys mūsų silpnas vietas.
Šiandien, tokia, kokia yra grėsmė, kokia ji galėtų kilti, tai mes esame susidėlioję dalykus taip, kad tą grėsmę aplenktume. Tam, kad reikalingos pajėgos atsirastų čia. Pirmiausia, kad atgrasyti, o tada – ir jas panaudoti. Tad čia su ekspertais aš nesutinku.
O kad trūksta karinio pajėgumo visame NATO, tai... Reiktų kalbėti apie tai, kas bus, jei Rusija atsigaus, o mes sėdėsime ir nieko nedarysime. Tai su šiandienos pajėgumais būtų iššūkių. Bet valstybės nesėdi rankų sudėjusios, o Rusija, tokia, kokia yra dabar, niekaip negali aplenkti NATO.
Reiktų kalbėti apie tai, kas bus, jei Rusija atsigaus, o mes sėdėsime ir nieko nedarysime.
Mes turime stiprias saugumo garantijas. Tie, kurie sako kitaip, nežino. O ir nereikia klaidinti visuomenės, nes jei Baltijos šalys būtų NATO silpna vieta, jei čia neužtektų pajėgumų, Rusija būtų tuo pasinaudojusi dar prieš karą Ukrainoje.
Bet jie žino, kad NATO valstybės, ypatingai tos, kurios remia mus tais pajėgumais, kurių mes neturime, yra didžiosios valstybės. Rusija žino, kad NATO nėra Ukraina. Tai net ne Rusija.
JAV, Didžiosios Britanijos kitų šalių pajėgumai sudaro 3,5 milijono karių. Rusijai iki to dar reikia pasistengti, o technologiškai Rusija nusileidžia daug kartų. Tai rusai taip pat supranta. Pažiūrėkite kokį efektą turėjo HIMARS atvežimas į Ukrainą. Ir tai – lašas jūroje, to, ką turi JAV ir sąjungininkai. Rusija žino, kad reikalui esant smūgiai į jų objektus būtų kur kas rimtesni.
Ar NATO yra vieningas Aljansas? Kaip priimami sprendimai?
Negaliu pasakyti nieko apie vyraujančias diskusijas NATO politiniame lygmenyje, aš ten nedalyvauju. Bet galiu pasakyti, kad kariniame-strateginiame lygmenyje yra 100 proc. sutarimas. Mes, kariuomenių vadai, susitikdami už ovalaus stalo NATO susitikimuose nekalbame savo vardu, mes kalbame valstybės vardu, perduodame valstybės žinutę.
Taip, techninės detalės jau gali būti kariuomenės vado žinutė, bet gynybos prasme, strateginės žinutės yra valstybes žinios. Ir visos 30 NATO valstybių ta prasme yra vienoje valtyje ir irkluojame į tą pačią pusę.
Jei sako, kad viena valstybė remia mažiau ar daugiau – tai valstybės apsisprendimas, bet tai nereiškia, kad valstybė atsisako NATO įsipareigojimų ar prieštarauja kitų valstybių teikiamai paramai. Aš to nematau.
Nenutyla kalbos apie Vokietijos brigados buvimą arba nebuvimą Lietuvoje. Ji padėtų užtikrinti atgrasymą ir gynybą, bet ar sprendimai jau priimti?
Aš kalbėsiu ne vieną brigadą, bet apie brigadas, arba tą karinę organizaciją, kuri turi užtikrinti atgrasymą ir gynybą. Tie planai yra, jie dabar yra peržiūrimi, sudaromi nauji. Tuose planuose yra numatomos struktūros, kurios užtikrins atgrasymą, pasirengimą ir gynybą. Tuose planuose yra visos pajėgos (oras, jūra, sausuma).
Taigi, (gynybos) planuose kalba eina ne apie vieną, o apie daug brigadų. Joms numatyti uždaviniai, reagavimo laikai, buvimo vietos. Vietos numatytos pagal grėsmes, kai kas Lietuvoje, kai kas ne. Ir tikrai ne viena brigada. Apie tai aiškiai kalbame, skaičiuojame, šiai dienai aktyvuoti planai (bet ne apie tą brigadą kalbant, kurią turite galvoje).
O kalbant apie Vokietiją, tai visgi Vokietija vienintelė NATO valstybė, kuri yra pasakiusi, kad jie skiria Lietuvos gynybai brigadą. Šiai dienai, pagal jų pasirengimą, pagal mūsų pasiruošimą ją priimti, mes esame sudėlioję planą, kada ji galėtų atsirasti čia, jei to reiktų.
Ji jau yra skirta, kaip toliau bus, kur ji bus, šiandien negaliu pasakyti. Tai yra darbo grupių klausimas. Dirba ir politikai, diplomatai, ir kariai. Kaip bus susitarta, kai mes būsime pajėgūs, ana pusė galės. Gali būti, kad jie čia bus, taip būtų lengviau užtikrinti parengtį.
Visgi klausimas tas, kad mes tam turime pasiruošti. Bet šiandien, jei kažkas nutiktų, ta brigada būtų. Ji yra suformuota, turi uždavinius, ginkluotę. Šiandien galiu pasakyti, vadovaudamasis duomenimis, logika, praktika, kad ta brigada būtų čia greičiau, nei mums kiltų tiesioginė grėsmė.
Tikimasi, kad netrukus NATO gretas papildys Švedija ir Suomija. Na, o Lenkija intensyviai perka ginkluotę ir modernizuoja kariuomenę. Kaip mes atrodome šiame kaimynų kontekste ir ar mums saugiau, kai esame šių valstybių kaimynystėje?
NATO stiprybė yra visos valstybės. Prieš NATO penktą straipsnį, kuris reiškia reagavimą užpuolus vieną iš NATO valstybių, yra trečias, kuris reiškia savus pajėgumus, savą indelį į kolektyvinę gynybą. Lenkija tai puikiai supranta ir tai – džiugu. Bet kiek ji besiginkluotų, viena, be kitų valstybių, ji nebūtų lemiantis veiksnys.
Nėra paslapties, kad kaip mes besiginkluotume, didžioji dalis karinių pajėgumų yra/ateina iš JAV. Taigi, mes vieni neišgyvename, bet galime išgyventi visi kartu. Europoje visi yra svarbūs. O dėl trečiojo NATO straipsnio, tai taip, Lenkija yra pavyzdys, kad ir kiti galėtų skirti daugiau (finansų gynybai). Bet manau ir kitos valstybės jau suprato Rusijos grėsmės esmę ir skiria pinigų gynybai.
Galiu pasakyti, vadovaudamasis duomenimis, logika ir praktika, kad ta brigada būtų čia greičiau, nei mums kiltų tiesioginė grėsmė.
O strategiškai žiūrint, tai Baltijos pietinė ir šiaurinė pakrantė tikiuosi greit bus NATO. Ir tai – didžiulė dilema Rusijai. Ji, norėdama išlaikyti agresyvumą, turės pertvarkyti pajėgas. Nors NATO Rusijai negrasina, viskas, kas vyksta – atsakas į Rusijos grasinimus. Tai – kolektyvinė gynyba.
Rusija norėdama pagrasinti turės dar daugiau investuoti į savo karines pajėgas. Tiesa, jie visai neseniai paskelbė, kad ketina investuoti, perdaryti kariuomenę, kurti naujas apygardas. Taip Rusija „nusirengia“, pinigų kitoms sritims liks dar mažiau, o žmonės gyvens dar blogiau. Nežinau iš kokių resursų tai bus padaryta.
Kaliningrado situacija taip pat tampa sudėtinga. Visgi Rusija jau anksčiau turėjo suprasti, kad nors Suomija ir Švedija buvo neutralios, bet jos buvo ne jų, o mūsų pusėje. Taigi, keisis legalus Suomijos ir Švedijos statusas, o fiziškai daugiau reikšmės turi tai, kad švedai gynybai skirs dar daugiau finansų. O žinant Švedijos potencialą, tai smūgis Rusijai – didelis.
Daug kalbama apie tai, kad mums reikėtų „Patriot“ oro gynybos sistemų, nes tik jas turėdami jausimės saugiau. Lenkija tokias jau turi, o Ukraina jų labai norėtų. Ar realu, kad „Patriot“ kada nors turėsime ir Lietuvoje?
„Patriot“ – ilgojo nuotolio raketų sistema skirta oro gynybai, ji turi būti susieta su didesniu gynybos planu, turi būti sumanymas, kaip ją panaudoti. Nėra taip, kad pastačius „Patriot“ Lietuva bus apginta. Tokių sistemų reikia daug, o, kad visa Lietuva būtų padengta, reikia didelių investicijų, tai žinoma nėra neįmanoma.
Dabar yra toks neteisingas supratimas, kad štai Lenkijoje yra „Patriot“ (ir tarsi to užtenka). Ne, Lenkijoje „Patriot“ yra konkrečioje vietoje, skirtas konkrečiam objektui ginti. Jos pastatomos ten, kur jų dabar reikia. Daug Lenkijos teritorijos yra naudojama tranzitui į Ukrainą, todėl ten reikia apsaugoti tam tikrus objektus.
Mes vieni neišgyvename, bet galime išgyventi visi kartu.
Jei pas mus bus poreikis, „Patriot“ sistemos ar kitos sistemos, tai NATO ginkluotųjų pajėgų vadas spręs. Bet nereikia galvoti, kad štai mes nusipirksime vieną „Patriot“ bateriją ir būsime Lietuvą „padengę“. Ne. Būtų gražu, bet taip nėra.
Jei turi, tai taip, turėti gerai, taip prisidedama prie bendros gynybos sistemos. Jei mums reikės, jei čia ateis kažkokie vienetai, tarkime daugiau nei brigados, tai ateis ir „Patriot“ oro gynybos sistemos.
