Redakcija rekomenduoja

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė nesupranta, kaip Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytas 4 darbo dienų savaitės modelis pasitarnaus viešajame sektoriuje dirbančioms mamoms ar tėčiams su mažais vaikais, jei niekas nesprendžia vaikų darželių vietų trūkumo klausimo.

Sovietų okupacijos žala Lietuvai praktiškai neišmatuojama, ypač jei įvertinsime ir dvasinius praradimus. Tai buvo ne tik okupacija, tai buvo visos visuomenės mąstysenos transformacija, pakeitusi šeimas, vyrų ir moterų santykius, užkrovusi neproporcingai didelę naštą moterims, kurios buvo priverstos pilnai darbo dienai išeiti į darbą ir dažnai negavo jokios valstybės ar savo sutuoktinio pagalbos, kai reikdavo tvarkytis su vaikais, buitimi bei medžioti maisto produktus pustuštėse sovietinėse pardu...

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja kardinalią vidurinio ugdymo sistemos pertvarką. Nors planuojama sumažinti brandos egzaminų reikšmę, moksleivių lauks daug daugiau privalomų atsiskaitymų. Brandos atestate nuguls ne tik egzaminų rezultatai, bet ir privalomo brandos darbo ir savarankiškos pilietinės ar socialinės veiklos įvertinimas. Ir nors moksleivių pažanga bus tikrinama dažniau, ministerija ketina didesnį dėmesį skirti ir pagalbai nepažangiems mokiniams.

Valdančioji dauguma yra pristačiusi siūlymą naujai indeksuoti senatvės pensijas – būtų didinama apskaitos vieneto vertė, kuri turi tiesioginės įtakos individualiosios senatvės pensijos dalies augimui, ir mokėti viso dydžio bendrąją pensijos dalį tiek tiems žmonėms, kurie turi 15 metų stažą, tiek tiems, kurių socialinio draudimo stažas siekia 32 metus ir daugiau.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) jau pranešus apie 5–11 m. vaikų skiepijimą nuo COVID-19 gydytojai tikina, kad tik kelių mėnesių klausimas, kai tam žalia šviesa bus uždegta ir Lietuvoje. Konstatuojama, kad sergančių COVID-19 vaikų srautai akivaizdžiai auga, o dalis jų neišvengia ir gydymo reanimacijoje. Tiesa, gydytojus stebina ir pačių tėvų elgesys, kai ramiai su pramogauja mažamečiais žmonių pilnose vietose.

Užimtumo tarnyboje registruota daugybė bedarbių, nors darbdaviai per mėnesį registravo apie 66 tūkst. laisvų darbo vietų. Negalėdami rasti darbuotojų darbdaviai piktinasi neva tingiais lietuviais ir ragina valdžią mažinti išmokas, bet tai – supaprastintas požiūris, mano Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. „Aš manau, kad tai primityvus atsakymas. Visa laiką norisi apkaltinti tai, kas lengviausiai matoma, bet žmogus, prieš patekdamas į tokią situaciją, nežinojo, ką gaus.

Visuomenės nuomonė dėl prezidento Gitano Nausėdos sugebėjimo atstovauti gyventojų poreikiams, panašu, ženkliai pakito. Sociologų ir politologų teigimu, reitingų lentelėje susiklostė nuo Rolando Pakso apkaltos laikų nematyta situacija, kai šalies vadovas populiarumu nusileidžia kitam politikui. Specialistai svarsto, kad tai susiję ne tik su dažnai aptarinėjamomis G. Nausėdos komunikacijos klaidomis.

Nors pastarosiomis dienomis naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiai neperkopė 3 tūkst., specialistai įspėja neapsigauti – tikrasis naujo šuolio mastas gali pasimatyti jau netrukus. Be kita ko, neatmetama, kad be griežtesnių ribojimų greičiausiai išsisukti nepavyks. Nors pandemijos pagreitis, dar prieš ilgąjį savaitgalį buvęs vienaženklis, deja, vėl tapo dviženklis, savaitinė naujų atvejų dinamika atskirose savivaldybėse teikia vilčių – šiuo metu didesnėje šalies dalyje pandemija slopsta.

Neįmanoma vieningai apibrėžti tokio reiškinio, kaip „sovietmečio mokykla“. Nes Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mokyklų buvo daug ir visos jos, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, buvo skirtingos. Tačiau jose reiškėsi ir kai kurie bendri dalykai, tai – ideologija persmelktas mokymas, prievolė moksleiviams tapti spaliukais ar komjaunuoliais, taip pat – sistemos ašimi tapę mokytojai, kurių vieni savo mokinius bandė apsaugoti nuo sovietinės ideologijos, o kiti į ją stūmė.

Opozicija išgyvena nesutarimo kupinas dienas, kuomet atrodo, kad visos opozicinės frakcijos it įpykę paaugliai išsiskirstė po atskirus kambarius. Jei dar šiemet bent pora frakcijų sugebėjo susiburti į koaliciją, galbūt tam dar yra vilties? Tiesa, politologai abejoja, kad opozicionieriai dar mėgins burtis, nes jiems tam esą visiškai nėra prasmės. Rugsėjį Saulius Skvernelis paskelbė buriantis naują frakciją ir taip iš esmės suskaldė ir taip sunkiai tuo metu susivienijusią opoziciją.

Seimui ruošiantis įtvirtinti, kad matematikos egzaminas būtų privalomas visiems, stojantiems į nemokamas studijų vietas, tenka rūpintis, kad moksleiviai būtų stipriau išmokomi matematikos. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau tvirtina parengusi planą. Seime kelią po truputį skinasi Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisos, kuriose numatoma, kad matematikos egzaminas būtų privalomas visiems, stojantiems į aukštąsias mokyklas.

Daliai darbdavių išsakius nuogąstavimus, kad nuotoliniu būdu taip vadinamą biuletenį galintys gauti darbuotojai neretai linkę simuliuoti ligą ir „prisidurti“ laisvą dieną kitą, šeimos gydytojai po tokių pareiškimų tik priversti gūžčioti pečiais. Jie pabrėžia, kad nedarbingumo lapelių be reikalo į kairę ir dešinę „nemėto“.  Darbdaviai teigia, kad pandemijos metu išaugo ligas simuliuojančių darbuotojų skaičius.

Homoseksualų sūnų išauginusi Jolanta Vaitiekūnienė sako, kad Lietuvoje už LGBT žmonių ir jų šeimų kančias labiausiai yra atsakingi specialiai rinkėjų emocijas kurstantys politikai bei kunigai. Jos nuomone, visuomenė pati savaime neturėjo aiškios nuomonės apie partnerystės įteisinimą, tačiau sąmoningai kurstant ir skatinant susipriešinimą pasiektas toks homofobijos lygis, jog LGBT vaikus auginančios šeimos nebežino, ką daryti, kaip atremti purvą ir kaip sulaikyti vaikus nuo savižudybės.

Negerėjant situacijai ir COVID-19 pacientams toliau plūstant į ligonines pasigirsta siūlymų, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti infekcijos gydymui namuose. Viena vertus, pabrėžiama, kad daugiau reikėtų pasitikėti šeimos gydytoju ir be reikalo nekviesti greitosios. Kita vertus, kartu raginama nepraleisti momento, kada žmogui jau išties reikėtų pagalbos ligoninėje.  Fiksuojant ir po daugiau nei 3 tūkst.

Artimiausiu metu Seimą pasiekti turėtų pakoreguotas Partnerystės įstatymas. Projekto oponentai anksčiau jį kritikavo už tai, kad jame partnerystės apibrėžimas yra per arti santuokos sampratos. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat peikė įstatymo rengėjus, kad šie gudravo Konstitucijos atžvilgiu. Tačiau nors Konstitucijoje santuoka yra apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šeima lyties požiūriu yra neutrali.

Nors šiuo metu tiek daug kalbama apie koronavirusinę infekciją ir apsisaugojimo nuo jos būdus, specialistai įspėja, kad jau dabar ne mažesne visuomenės sveikatos problema tampa liekamieji ligos reiškiniai. Pokovidinis sindromas dažnai pakerta darbingo amžiaus, iki tol buvusius sveikus žmones ir priverčia juos jaustis lyg pasenusiais dešimtimis metų. Deja, reabilitaciją dėl to gauti toli gražu gali ne visi.

Grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja Konstitucijai. Teisininkams taip pat kyla abejonių dėl valdančiųjų įvestų ribojimų.

Daugėjant užsikrėtimų koronavirusu skaičiui, augant mirtingumui ir pildantis ligoninių skyriams, Aurelijus Veryga negaili kritikos dabartinės Vyriausybės taikomoms pandemijos valdymo priemonėms. Buvęs ministras tikina, kad dalis sprendimų, pavyzdžiui, 100 eurų išmoka senjorams, yra gerokai pavėluoti. A. Veryga nemano, kad Vyriausybei pasitelkus naujus ribojimus jie suveiktų, tačiau ir nebuvo toks tikras, kad šios Kalėdos bus laisvesnės už praėjusias.

Artėjantis net keturių dienų ilgasis Vėlinių savaitgalis epidemiologams kelia daug nerimo. Jie įspėja, kad žmonėms atsipalaidavus galima „paslysti“ ir maža tikimybė nesulaukti naujo atvejų šuolio. Tiesa, yra ir gerų ženklų – dalyje savivaldybių pandemijos pagreitis sulėtėjęs. Kaip portalui tv3.lt pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja, epidemiologė Daiva Razmuvienė, nerimas dėl šio ilgojo savaitgalio lydėjo jau nuo spalio pradžios.

Apie naujo politinio judėjimo steigimą paskelbęs Seimo narys Saulius Skvernelis registruoja prekės ženklą Demokratai „Vardan Lietuvos“ ir partijos logotipą. Tiesa, šiuo klausimu užsiėmė ne pats S. Skvernelis, o jo patikėtinė dar nuo Vidaus reikalų ministerijos laikų – tituluota „misė“ Ieva Gervinskaitė. Spalio viduryje S. Skvernelis pranešė, kad kartu su Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ buriasi į partiją.

Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra viena iš nedaugelio valdančiosios koalicijos politikių, turinčių teigiamą reitingą visuomenėje. Gali būti, kad taip yra dėl to, jog ji dėmesingai bando išlaikyti pusiausvyrą tarp atstovavimo skirtingoms visuomenės grupėms arba dėl to, kad nesivelia į politikams būdingus ginčus.

Nors nauji užsikrėtimo atvejai šoka į viršų, o sveikatos apsaugos sistema stipriai kaista, epidemiologas Gytis Dudas artėjančiai žiemai turi gerų žinių. Jo teigimu, šios bangos pikas turėtų būti pasiektas per artimiausias savaites, tad tokios juodos žiemos kaip pernai prognozuoti nereikėtų. Anot specialisto, šis COVID-19 sergamumo pakilimas apskritai gali būti paskutinė pandemijos banga, nes jau greitai su virusu bus „susipažinusi“ didžioji visuomenės dalis.

Gavai valstybės finansuojamą rezidentūros vietą – atidirbk kelis metus regione. Tokį siūlymą atgaivinusiems Seimo nariams jaunieji gydytojai turi aiškų atsakymą – visa tai skamba kaip pleistras ant labai didelės pūliuojančios žaizdos. Anot jų, šią problemą spręsti kompleksiškai, o ne eiti paliepimų ir prievartos keliu.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Agnė Širinskienė užsipuolė premjerą Ingridą Šimonytę bei ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, kad jos esą padarė tą patį nusižengimą kaip ir buvęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Ramūnas Karbauskis jį regėjo kaip galimą konkurentą, todėl inicijavo partijos įstatų pakeitimą, kad į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkus kandidatuojantis narys privalo turėti nepertraukiamą ketverių metų stažą. Sauliui Skverneliui su komanda atsiskyrus nuo valstiečių žaliųjų ir paskelbus apie naujos partijos kūrimą, Virginijus Sinkevičius daugelio regimas jau kaip galimas šios komandos veidas.

Lietuva kasmet turtingėja. Pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui gyvename kaip švedai apytiksliai 1990 metais. Galima sakyti, kad beveik išsipildė Sąjūdžio laikų svajonė gyventi kaip Švedijoje. Bet gerai yra tiems žmonėms, kuriems pavyksta gimti ar patekti į aukštesnį socialinį-ekonominį sluoksnį. Jie gali skirti daugiau lėšų savo sveikatai, sveikai maitintis, jų vaikai kur kas lengviau patenka į universitetus, valstybė dažniau apmoka jų atžalų mokymosi išlaidas.

Ne visi gyventojai sulaukę pensinio amžiaus skuba į „Sodrą“ pensijos. Dalis jų ir toliau dirba, kiti tikisi pensiją pasiimti vėliau. Vis tik „Sodra“ įspėja gyventojus ilgai nelaukti, nes pavėlavus pensija bus grąžinama tik už 6 mėnesius. Specialistai dabartinę tvarką kritikuoja, o Socialinė apsaugos ir darbo ministerija šį laikotarpį žada ilginti. Visai neseniai į panašią situaciją pateko žinomas dainininkas Petras Kazlauskas.

Dalis darbdavių Lietuvoje, panašu, iš nevilties raunasi plaukus. Pramonės atstovai tvirtina, kad šaliai trūksta bent triskart daugiau darbuotojų, nei Užimtumo tarnyboje registruota laisvų darbo vietų. Jie pasakoja, kad griebiasi įvairių būtų papildyti darbuotojų gretas – nuo moksleivių auginimo iki darbo jėgos perkėlimo į užsienį. Tačiau vis dažniau tenka dairytis į užsienį, viliantis, kad darbo jėgos pavyks rasti ten.

Prieš porą savaičių COVID-19 pasiglemžė jaunos, nuo ligos pasiskiepijusios telšiškės gyvybę. Gyvenimo draugės gedintis Tomas įsitikinęs – jei pagalba Telšių ligoninėje būtų suteikta anksčiau ir ji neišleista gydytis namie, galbūt šiandien moteris būtų gyva. Gydymo įstaiga savo ruožtu pažymi, kad laikosi aiškios pacientų stacionarizavimo tvarkos. Portalas tv3.lt primena neseniai rašęs apie ne vienos jaunos moters nuo koronaviruso mirtį.

Lietuvoje tos pačios lyties asmenys teisiškai niekaip negali įtvirtinti savo santykių, o kartu auginant vaikus nebiologiniai tėvai neturi jokių teisių. Tačiau šeimas kuriančios homoseksualios poros atvirai pasakoja, kokius kryžiaus kelius pereina trokšdamos įtvirtinti savo meilę ir susilaukti atžalų. Kai kurie kartu gyvenantys vyrai ar moterys, nesulaukdami, kol šalyje bus įteisinta partnerystė, tuokiasi užsienyje, o kai kurie randa būdų apeiti Lietuvos įstatymus.

Rašytojo ir sovietinio veikėjo Petro Cvirkos anūkas Aidas Pivoriūnas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas viešojo intereso vardan kreiptis į teismą dėl, jo nuomone neteisėto, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pasiryžimo nukelti paminklą seneliui. Vyras teigia, kad paminklo nukėlimas yra politiškai motyvuotas žingsnis, numatytas Vilniaus valdančiųjų programoje, ir su teise nieko bendra neturi.

Praradę darbus gyventojai paprastai registruojasi Užimtumo tarnyboje. Tačiau anot jos atstovų, žmonės neskuba ieškoti naujo darbo ir teisinasi, kad negali dirbti, nes neturi galimybių paso. O kol tokie gyventojai negauna darbinių pajamų, jie gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Didžiausia tokia išmoka gali siekti daugiau nei 900 eurų.  Užimtumo tarnyba informavo, kad spalio 1 d. Lietuvoje bedarbio statusą turėjo  195,2 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų.

Besitęsiant pandemijai ir tam tikriems ribojimams gydymo įstaigose, kaip ant mielių daugėja ne tik sergančiųjų COVID-19, bet ir kitų užleistų ligų pacientų. Deja, gyvai medikų apžiūrai prisibeldžia ne visi. Poliklinikos gi teigia, kad srautai darosi nebepakeliami, o ir gydytojų nėra iš kur paimti. Be to, dalis pacientų patys nori tik pokalbio telefonu.

Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisą, leisiančią bausti persekiotojus, kurie baugina savo aukas, nors ir nebūtinai imasi fizinio smurto. Ši pataisa labai aktuali santuoką ar santykius su smurtaujančiu partneriu nutraukusioms moterims, nes smurtautojai retai susitaiko su mintimi, kad yra palikti, todėl ima persekioti: be perstojo skambinėja ir tiesiogiai ar netiesiogiai grasina, seka buvusią partnerę, netikėtai pasirodo prie namų, darbo ar vaikų mokymo įstaigos, siuntinėja įvairias žinutes.

Latvija užsidaro – šalyje keturioms savaitėms skelbiamas karantinas, įvedama komendanto valanda. Latvijos ekspertai puse lūpų užsimena, kad keturių savaičių nepakaks stabilizuoti padėtį labiausiai Europoje dėl koronaviruso „degančioje“ šalyje. Visgi Lietuva bent kol kas kaimynės pavyzdžiu neseks, nors specialistams nerimą kelia artėjantis ilgasis Vėlinių savaitgalis.

Visi norintieji praėjus pusmečiui nuo paskutiniojo skiepo Lietuvoje jau gali pasiskiepyti sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze. Tačiau profesorė Aurelija Žvirblienė atkreipia dėmesį, kad tą nėra privaloma daryti visiems ir pirmiausia siūlo įvertinti kelis veiksnius. Be kita ko, ji turi žinutę ir norintiems gauti papildomą skiepą anksčiau laiko.

Naują partiją buriantis Seimo narys Saulius Skvernelis tvirtina, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimas Lietuvoje turi būti sprendžiamas, tačiau ne tokiu keliu, kokį pavasarį siūlė Laisvės partija. Parlamentaras neatmeta, kad jo vadovaujama frakcija balsuos už partnerystės įteisinimą, tačiau tik su keliomis sąlygomis.

Paauglys sirguliuoja jau antrą savaitę, o gydytojo konsultacija – tik po pusantros savaitės. Su tokia realybe susidūręs vilnietis Linas (vardas pakeistas ir žinomas, – aut.) piktinosi, kad šiuo metu į polikliniką apskritai vos įmanoma prisiskambinti, ką jau kalbėti apie gyvą vizitą pas gydytoją. Pati gydymo įstaiga tvirtina, kad tai tebuvęs nesusikalbėjimas ir situacija jau išspręsta.

Paprastai daugelyje Vakarų šalių mokesčiai nustatomi taip, kad jeigu žmogus uždirba daug daugiau pajamų nei kiti, jis sumoka daugiau pajamų mokesčių. Tačiau Lietuvoje, panašu, yra atvirkščiai – kuo daugiau uždirbi, tuo mažiau mokesčių sumoki. Bent jau tokį įspūdį galima susidaryti iš oficialių Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų apie gyventojų deklaruotas pernykštes pajamas, nuo jų sumokėtą gyventojų pajamų mokesčių (GPM) sumą ir efektyvų gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Valdantiesiems užsimojus profilaktiškai dėl COVID-19 besitestuojančius darbuotojus įpareigoti už testus susimokėti patiems, pacientų organizacijų atstovai svarsto, ar apskritai tikslinga tiek daug testuoti. Štai Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė sako įžvelgianti daug didesnę problemą, kad imunizuoti asmenys ne tik patys mažiau save saugo, bet ir po kontakto nėra įpareigoti izoliuotis.

Naujoji Sauliaus Skvernelio kuriama politinė jėga gali įnešti nemažai sumaišties į Lietuvos politinių partijų gretas, teigia politologai. Vis dėlto jie neskuba nurašyti naujojo kūrinio, nepaisant to, kad partija, panašu, neturi vieningų politinių pažiūrų. Atvirkščiai, politologai įžvelgia, kad būtent pažiūrų amorfiškumas gali būti S. Skvernelio sėkmės receptas. Pirmadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ paskelbė, kad buriasi į partiją.

Lietuvos užsienio politika pastaruoju metu nuskambėjo plačiai ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Konfliktas su Kinija dėl Taivano, įtampa santykiuose su migrantais Lietuvą užtvindžiusia Baltarusija, kylančios kibirkštys su Latvija dėl energetinių klausimų. Socialdemokratai kaltina valdančiuosius konservatorius, kad jie Lietuvą įvėlė į ne vieną diplomatinę kovą, tačiau nenumatė galimų neigiamų pasekmių.

Nors dominuojanti virusinė liga šiuo metu išlieka COVID-19, gydytojai ragina nepamiršti apsaugos ir nuo kitų šiuo metu suaktyvėjančių virusų. Neseniai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino rekomendacijas, kurios leidžia vienu metu pasiskiepyti kad ir trimis vakcinoms. Nors kai kurie gyventojai tokiu siūlymu neatrodė sužavėti, gydytojai aiškina, kad tai – visiškai įprasta praktika.

Lenkijos Konstituciniam Teismui užginčijus Europos Sąjungos (ES) teisės viršenybę šalyje, vėl garsiau pradėta kalbėti apie kaimynų pasitraukimą iš Bendrijos – „Polexitą“. Lietuvos politikai sutartinai tvirtina, kad Lenkijos pasitraukimas iš ES būtų žalingas tiek Lenkijai, tiek Lietuvai, tiek visai Bendrijai. Visgi nesutariama, kokią poziciją turėtų užimti mūsų šalis.

Lietuvos darbo rinkoje susiklostė paradoksali situacija – nors šalyje yra daugiau nei 200 tūkst. registruotų bedarbių, verslininkai skundžiasi darbuotojų trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Ekonomistas perspėja, kad darbdaviams didesniais atlyginimais viliojant darbuotojus, tai reikš neišvengiamą prekių ir paslaugų kainų augimą. Tačiau, specialisto nuomone, ne didesnė alga, o pašalpos panaikinimas priverstų ilgalaikius bedarbius dirbti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viešai pareiškė, kad tarp Lietuvoje esančių migrantų nustatyta „keliolika“ asmenų, kurie siejami su viena ar kita teroristine organizacija bei grupuote. Tačiau Migracijos departamentas, kuris gauna informaciją iš Valstybės saugumo departamento, jeigu užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, per šiuos metus teišsiuntė vos 2 asmenis ir daugiau informacijos apie kitų asmenų galimai keliamą grėsmę neturi.

Nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atsiskyrę Sauliaus Skvernelio rėmėjai ne tik sukūrė naują frakciją, bet greitu metu ketina kurti ir politinę partiją. Tai liudija rugsėjo mėnesio pabaigoje nutekėjęs darbinis dokumentas, kuriuo planuojama kviesti gyventojus jungtis prie naujos politinės jėgos. Tačiau įkūrimui reikia ne tik gerų norų, bet ir juodo darbo, finansų, patikimų žmonių.

Nors ministerija ramina, kad dalies sveikatos paslaugų apimtys jau pasiekė priešpandeminį lygį, eilės pas šeimos gydytojus ir specialistus ne vieną toliau varo į neviltį. Pripažįstama, kad kai kur eilė pas šeimos gydytoją siekia ir 3 savaites, o pas kardiologą ne visada papulsi per mėnesį. Be kita ko, eilė pas specialistą toje pačioje įstaigoje gali skirtis nuo 2 iki 23 dienų.

Automobilių kelių direkcijos vadovas tikina, kad šalies kelių tinklas degradavo. Statistika tai tik patvirtina – daugiau nei trečdalis Lietuvos kelių yra blogos arba labai blogos būklės. Valdžia ketina padėtį taisyti: keisti finansavimo tvarką, per dešimtmetį užbaigti žvyrkelių asfaltavimą, o artimiausiais metais baigti milžiniškus „Via Baltica“ ir Lietuvos gėda vadinamo kelio Vilnius–Utena remonto darbus.