Bendrovė „Vilmorus“ spalio 15–22 dienomis dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą, kurios metu klausė respondentų „Kokie Lietuvos visuomenės veikėjai, jūsų nuomone, geriausiai atstovauja jūsų interesams?“
Šiame klausime, kur respondentai patys laisvai nurodo jiems imponuojančių politikų pavardes, šįkart, skirtingai nei iki šiol, pirmauja ne valstybės vadovas Gitanas Nausėda, o Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Ji surinko 9,9 proc., o G. Nausėda – 8,7 proc. balsų.
Apklausą su analogišku klausimu „Vilmorus“ atliko ir rugsėjo 9–16 dienomis. Tąkart respondentai G. Nausėdą laikė geriausiu savo interesų atstovu – jį įvardijo 9,5 proc. respondentų, o antroje vietoje tąkart atsidūrusią V. Blinkevičiūtę – 8,6 proc.
Tiesa, nepaisant to, G. Nausėda spalį vis dar yra palankiausiai vertinamas Lietuvos politikas. Jį palankiai vertina 53,9 proc. respondentų, nepalankiai – 24,9 proc. Tuo metu V. Blinkevičiūtė šioje apklausoje atsiduria antroje vietoje, ją palankiai vertina 47,2 proc. respondentų, nepalankiai – 19,7 proc.
Palyginimui, rugsėjį G. Nausėdą palankiai vertino 52,8 proc. respondentų, nepalankiai – 25,8 proc., o V. Blinkevičiūtę – 49,2 proc. vertino palankiai, 19,6 proc. – nepalankiai.
Unikali situacija
Šiuos reitingus „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys laiko išties ypatingais ir sako analogiškos situacijos reitingų lentelėje nepamenantis nuo Rolando Pakso apkaltos laikų 2004-aisiais.
„Paprastai prezidentas būdavo pirmoje vietoje. Prezidentas labiau matomas, žinomas, todėl būna pirmoje vietoje. Išskyrus R. Paksą, kai jo jau buvo ta visa istorija“, – tv3.lt sakė V. Gaidys.
O štai paradoksą, kad G. Nausėda tuo pačiu metu sugeba būti ir vienos reitingų lentelės lyderis, ir tuo pat metu kitoje lentelėje atsirasti jau antroje vietoje, V. Gaidys aiškina paprastai – tai susiję su klausimo formuluote.
„Pavyzdžiui, Juozas Erlickas, jeigu jis patektų į reitingą ir [būtų klausiama] palankiai ar nepalankiai vertinate J. Erlicką, turbūt jis kaip prezidentas gautų, o gal net ir daugiau. O atvirame klausime, kas geriausiai atstovauja interesus, – na, J. Erlickas, ką jis, neatstovauja interesų“, – pastebėjo V. Gaidys.
Kad spalio mėnesio reitingai – unikalūs, tvirtina ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga. Jis siūlo į susidariusią situaciją žvelgti dvejopai: viena vertus, prezidentui atsirūgo jo nuomonių viražai, kita vertus, rinkėjų palaikymas V. Blinkevičiūtei atsirado tarsi iš niekur.
„Matyt, prezidentas, norėdamas įtikti visiems rinkėjams, keisdamas savo poziciją, galų gale, prisižaidė – ir vieni, ir kiti jau nebelaiko jo savu. Nors turbūt akstinas keisti šitaip nuomonę yra patikti didesniam ratui rinkėjų.
O dėl V. Blinkevičiūtės – sena istorija ir ji kartojasi. Ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje yra toks dalykas, kažkokios nelabai racionaliai paaiškinamos simpatijos vienam ar kitam žmogui, politikui. Taip pat G. Nausėda buvo irgi taip pat iškeltas, neturėdamas politinės patirties, bet kažkokiu būdu žmonės juo pasitikėjo. Signalas įdomus, kad simpatija, kaip atsiranda iš niekur, taip gali ir pranykti“, – tv3.lt sakė S. Spurga.
Už V. Blinkevičiūtę – iš nostalgijos
Aiškindamas V. Blinkevičiūtės populiarumo fenomeną, sociologas V. Gaidys tvirtina, kad ji gauna labai daug tų pačių socialdemokratų, kurie kaip partija taip pat triumfuoja reitingų viršūnėse, palaikymo balsų.
„V. Blinkevičiūtė gauna nemažai socialdemokratų partijos rėmėjų [balsų], šiuo metu pirmi socialdemokratai, tai jie ir renkasi, kas atstovauja jų interesams. O G. Nausėda į rinkimus ėjo ne nuo partijos.
Ir jeigu žiūrėtume G. Nausėdos palaikymą įvairiose socialinėse, demografinėse grupėse, beveik visų partijų elektoratas jį palankiai vertina, kaip žmogų, atstovaujantį Lietuvai, respektabilų politiką. Nors jau atsirado simptomai, kad Laisvės partijos elektoratas jau su minusu [jį vertina]“, – teigė V. Gaidys.
Be to, anot sociologo, didelį V. Blinkevičiūtės palaikymą gali lemti ir rinkėjų nusivylimas buvusiąja valdžia.
„Tik metai praėjo, jie susipjovė visi, nereikia nė kritikuoti. Opozicija kol kas psichologiškai silpna, ką tik buvo valdžioje, o dabar pjaunasi. Jeigu man reikėtų paaiškinti užsienio žurnalistui, kodėl [V. Blinkevičiūtė populiari], – nelabai rasčiau žodžių.
Matyt, kažkoks labai idealizuotas vaizdas. V. Blinkevičiūtė buvo prieš 15 metų populiari, jaunimas ją nelabai dabar žino. O geras jos vertinimas prasideda nuo 50 metų ir vyresnių, tai jos kartos ir jos elektoratas“, – pridūrė V. Gaidys.
Toks ryškus elektorato susiskaldymas, anot S. Spurgos, labai vaizdžiai iliustruoja, kad už V. Blinkevičiūtę rinkėjai balsuoja „iš senų laikų“, nes ji jiems, būdama socialinės apsaugos ir darbo ministre, paliko gerą įspūdį. Be to, S. Spurga neatmeta, kad jos iškilimas iš dalies susijęs ir su vadovaujama partija.
„Aišku, kad tapus partijos vadove šviesa buvo atsukta į ją, sulaukė daugiau dėmesio ir tai didino jos reitingus. Bet aišku, kad G. Nausėdos didelė patrauklumo dalis buvo susijusi su tuo, kad jis nepriklauso partijoms, o partijos tarp žmonių nėra populiarios“, – pastebėjo MRU docentas.
Ar žmonės matytų V. Blinkevičiūtėje prezidentę?
Nors iki prezidento rinkimų liko dar keleri metai, reitingų lentelėse jau galima užčiuopti, kam tauta mielai atiduotų valdyti šalį. Klausimas, ar palaikymas reitinguose konvertuosis į palaikymą balsalapyje.
„Pagalvokime, ar V. Blinkevičiūtė, kaip asmenybė, gali įkūnyti valstybę, ką atlieka prezidentas? Ne tik, ar ji gali tai padaryti, bet ar žmonės gali pamatyti ją tokiame vaidmenyje?
Yra žinoma, kad kai kurie populiarūs politikai, tarkim Vytenis Andriukaitis, nors populiarus politikas, bet prezidento rinkimuose pasirodydavo prastai, nes, manyčiau, jame neįžvelgė būtent tokio žmogaus, kuris galėtų atstovauti visai valstybei“, – svarstė S. Spurga.
Be to, anot politologo, V. Blinkevičiūtei rinkimuose koją galėtų pakišti būtent tai, kas dabar padeda jai būti populiarumo aukštumose – partija.
„Ji būtų partijos kandidatė ir turėtų pristatyti partijos programą. Ir ta partijos programa, bent stengiamasi, kad ji būtų kuo ryškesnė, o tai reiškia, kad tikrai nukrypusi bent į vieną pusę.
Tai įdomu, kaip tai įvertintų žmonės. Ar dalis rinkėjų, pamačiusių jos labai ryškias ideologines nuostatas, ką jie pagalvotų, kaip jie sureaguotų“, – kalbėjo S. Spurga.
Palaikykime prezidentą...
