Darbdaviai teigia, kad pandemijos metu išaugo ligas simuliuojančių darbuotojų skaičius. Anot jų, gauti nedarbingumą šiandien tapo itin lengva, nes gydytojai pacientus konsultuoja telefonu.
„Sodra“ gi skaičiuoja, kad pandemijos metu gydytojų išduodamų laikinojo nedarbingumo pažymėjimų skaičius itin išaugo rugsėjį ir spalį. Lyginant su praėjusias metais, 2021 m. rugsėjį iš viso išduota 258 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, kai 2020 m. per tą patį mėnesį – 176 tūkst. biuletenių. Pažymima, kad jų augimas siejamas ne tik su padidėjusiu ligos atvejų skaičiumi, bet ir su karantino ribojimais, kai tėvams reikia prižiūrėti vaikus.
„Jei darbdaviui atrodo, kad šeimos gydytojas išdavinėja nedarbingumus į kairę ir dešinę, nesuprasdamas, ką daro, taip tikrai nėra.“
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Rasa Isevičienė savo ruožtu pabrėžė, kad daug simuliuojančių ir nenorinčių dirbti žmonių gydytojai tikrai nemato.
„Čia yra absurdas. Jei darbdaviui atrodo, kad šeimos gydytojas išdavinėja nedarbingumus į kairę ir dešinę, nesuprasdamas, ką daro, taip tikrai nėra. Be to, jei jiems kyla klausimų dėl darbuotojo sąžiningumo, klausimas, ar tai yra medicinos, o ne darbuotojo ir darbdavio santykio problema“, – portalui tv3.lt komentavo ji.
Skausmo neišmatuosi
Anot šeimos gydytojos, turbūt tikrai negalima teigti, kad niekada nėra pasitaikę, jog nedarbingumas būtų išduodamas žmogui, kuris apsimetinėja ir išties neserga. Tačiau tai yra itin reti atvejai.
„Tikriausiai, kad tokių atvejų pasitaiko. Bet nuotolinės konsultacijos čia ne prie ko, lygiai taip pat ir gyvai atėjęs žmogus gali skųstis, pavyzdžiui, nugaros skausmais, nors to apžiūros metu galbūt ir negalėčiau patvirtinti.
Tačiau labai išreikštų simptomų gali nebūti, nes žmogus pasakoja išgėręs vaistų nuo skausmo ir dabar jo būklė yra geresnė. Tad bet kuriuo atveju žmogui, kuris skundžiasi stipriu skausmu, kelioms dienoms nedarbingumą vis tiek išduosiu“, – komentavo šeimos gydytoja.
Anot jos, lygiai taip pat gali ateiti žmogus ir skųstis, kad jaučia peršalimo ligos simptomus, didelį galvos skausmą. O šis jausmas juk bet kuriuo atveju yra subjektyvus dalykas.
„Mes neturime galimybės patikrinti tą skausmą, ypač jei pacientas atvyksta jau nebekarščiuodamas, išgėręs daug vaistų. Arba bent taip sako, kad išgėrė. Tai tam tikras pasitikėjimas vis tiek yra. Gydytojas juk irgi nėra rentgeno aparatas ar stebukladarys, kad viską kiaurai matytų“, – kalbėjo R. Isevičienė.
„Mes neturime galimybės patikrinti tą skausmą, ypač jei pacientas atvyksta jau nebekarščiuodamas, išgėręs daug vaistų.“
Gydytoja pasakojo ir pati savo praktikoje turėjusi atvejų, kai, kilus abejonėms, ar tikrai tam žmogui tuo metu taip skaudėjo, kad reikėjo nedarbingumo, teko bendrauti ir su „Sodra“.
„Bet jos atstovai tą patį sako – jei žmogus skundžiasi, kad jam skauda, tai kaip mes galime pasakyti, kad ne – jums neskauda ir nedarbingumo jums neduosiu“, – pastebėjo ji.
Patologiniam melagiui pasiseka tik kartą kitą
Kitas dalykas, šeimos gydytojas savo pacientus didžiąja dalimi pažįsta, taigi jau vien dėl to žmogui bandyti simuliuoti yra sunkiau.
„Jeigu žmogus yra patologinis melagis, tai retais atvejais, kokį kartą atitinkamai pakalbėjus yra tikimybė „prasmukti“. Ir nesvarbu, jis ateis gyvai ar bus telefoninė konsultacija. Bet tik kelioms dienoms, nekalbame apie nedarbingumo tęsimą savaitėmis.
Kartais, būna, duodi žmogui vieną dieną ir liepi atvykti. Tad bendrai paėmus tikrai tų atvejų nėra tiek daug, kad parašytume nedarbingumus simuliantams“, – pabrėžė pašnekovė.
Biuletenis nuotoliu – saugesnis būdas
Gydytoja pabrėžė, kad nuotoliniai biuleteniai ypač pandemijos metu įgauna kitą svarbą – jei žmogus skundžiasi peršalimo simptomais ir negali dirbti, taip išduoti nedarbingumą daug saugiau.
„Turime suprasti, kad ne visais atvejais PGR testas rodo COVID-19, ypač ligos pradžioje. O simptomai gali būti labai įvairūs – tas pats nugaros skausmas gali būti COVID-19 simptomas.
Juk patys darbdaviai yra žmonės ir labai gali būti, kad, pavyzdžiui, atves savo sergantį vaiką už mano durų, o tuo metu ateis jo darbuotojas su simptomais gauti nedarbingumą dviem dienoms. Tai gal darbdaviui ir atrodo, kad neapsimoka, bet reikia suprasti, kad tokiu būdu dar labiau didinsime užsikrėtimo riziką“, – pažymėjo R. Isevičienė.
Ji pridūrė, kad ir taip šiuo metu stengiamasi kiek įmanoma reguliuoti srautus, „filtruoti“ mažus vaikus, kūdikius, nėščiąsias, poliligotus žmones – pacientus, kuriems ypač didelė rizika užsikrėsti COVID-19 ir daug didesnė mirtingumo rizika.
„Tai toks nepasitikėjimas dabar tik išaugintų užsikrėtimų riziką. Juo labiau kad ne tik apie COVID-19 kalbame, bet ir apie kitas virusines infekcijas, kurių dabar yra labai daug.
Situacija sveikatos sistemoje dabar išties yra įtempta, nes jau iki kovido trūko personalo. Negana to, dabar serga ir personalas, nebūtinai kovidu, ir vaikai jų serga, taigi esame maksimaliai įsitempę ir negalime dar leisti didinti užsikrėtimo riziką“, – akcentavo gydytoja.
Darbdavių ir darbuotojų komunikacijos problema
Pašnekovę kartu stebino ir iš dalies noras grąžinti laikus, kai sergančiam darbuotojui būdavo norma ateiti į darbą:
„Iki kovido buvome labai įpratę dirbti su peršalimo simptomais, su gripu žmonės eidavo į darbą. Taigi buvo perlenkta lazda į kitą pusę. Ir kartais atrodo, kad darbdaviai vėl norėtų grįžti į tuos laikus, kai sloga laikoma ne liga, karščiavimas iki 38 – irgi ne liga. Bet nemanau, kad tai bus.“
Be kita ko, gydytojos manymu, čia būtų galima įžvelgti dar vieną problemos pusę – pasitikėjimo darbuotoju stoką.
„Jeigu darbdaviui atrodo, kad jo darbuotojas simuliuoja, jei nėra tokio pasitikėjimo, darbdavys gali susisiekti su šeimos gydytoju. Pati esu turėjusi atvejų, kai man skambino darbdavys, prašęs pažiūrėti, kai čia yra su tuo žmogumi“, – pasakojo R. Isevičienė.
Jos svarstymu, jei visiškai nėra pasitikėjimo tarp darbdavio ir darbuotojo, tai klausimas, kokie apskritai yra darbo santykiai.
„Kiek dabar matome, išties daug darbdavių sudaro galimybes žmonėms dirbti iš namų. Ir visi, kas gali, bent kiek matome Kaune, jie tikrai puikiai dirba nuotoliniu būdu net ir sirgdami COVID-19. Kitą kartą jį net pristabdyti reikia, kad pailsėtų kelias dienas“, – pastebėjo gydytoja.
