Anot specialisto, šis COVID-19 sergamumo pakilimas apskritai gali būti paskutinė pandemijos banga, nes jau greitai su virusu bus „susipažinusi“ didžioji visuomenės dalis.
Epidemiologo manymu, visa tai įvyks daug greičiau, nei gali pasirodyti, tad greičiausiai jau gruodį sveikatos sistemai nebeteks tokio didelio spaudimo. Deja, ne visi pasirinkę imunitetą įgyti persirgdami išgyvens. Kiti patirs liekamuosius koronaviruso reiškinius.
Apie visa tai ir naujas delta atmainos mutacijos kalbamės su Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos nariu, genominiu epidemiologu dr. G. Dudu.
Nors juodajai epidemiologinei zonai priskiriamų savivaldybių tik daugėja, kai kuriuose rajonuose pandemijos pagreitis mažėja. Tai galima laikyti artėjančiu šios bangos piko ženklu?
Kol kas taip, tų gerų ženklų yra, nes kai kur, daugiausiai Žemaitijoje, atvejų skaičius pradėjo kristi. Aišku, Žemaitija buvo antras mažiausiai pasiskiepijęs Lietuvos regionas, tad kažkaip nestebina, kad būtent ten sunkesnių atvejų – hospitalizacijų ir mirčių būtų daugiau, kadangi ten situacija po truputį slopsta.
Palyginimui su tuo, kas vyko Rytų Lietuvoje, ji buvo mažiausiai pasiskiepijusi, bet gal čia daugiau buvo anksčiau persirgusiųjų ir lengvesnėmis atmainomis.
Esmė tokia, kad tai, ką mes dabar matome ligoninėse, čia daugiausiai guli ir miršta nepasiskiepiję žmonės. Kitaip tariant, tai – didžiausia populiacijos dalis, kuri buvo mažiausiai skiepyta ir pasirinko persirgimo būdą, bet kartu susimokėjo gyvybėmis, hospitalizacijomis, išliekamaisiais reiškiniais.
Taigi reikia tikėtis, kad situacija per artimiausias savaites kažkiek pradės gerėti, kadangi bus likę žymiai mažiau virusui imlios populiacijos.
Visgi prisimenant, kokią įtampą sveikatos sektoriui teko atlaikyti praėjusią žiemą, artėjančių mėnesių neišvengiamai ir dabar laukiama su ne mažesniu nerimu.
Man atrodo, kad delta varianto užkrečiamumas yra toks, kad vienaip ar kitaip ši pandemijos banga turėtų būti paskutinė dėl to, kad imli populiacija, kuri nėra niekada susidūrusi nei su virusu, nei su skiepais, jie serga sunkiausiai. Patys vasarą matėme, kad delta variantas stipriai paspartinto darbotvarkę, kadangi atvejų kilimas prasidėjo ne kaip pernai – spalio-lapkričio mėnesiais, o liepą-rugpjūtį.
Vienas dalykas, į kurį galime pasižiūrėti, tai, vertinant tokius pačius atvejų skaičius praeitos žiemos bangos metu, mirčių kiekvieną savaitę buvo kokiu 100–200 daugiau. Taip, atvejų dabar yra daug, bet tiek mūsų Vyriausybė, tiek kitų pasiskiepijusių šalių valdžios institucijos vien į atvejus kaip pagrindinį rodiklį apskiritai nebežiūri. Pagrindinis uždavinys dabar – apsaugoti sveikatos sistemas ir kiek įmanoma įtikinti paskutinius likusius žmonės pasiskiepyti, nes dabar grynai nuo jų priklauso, kokia bus sveikatos apsaugos sistemos būklė.
Pas mus tie atvejai laikyti svarbiais, nes koreliavo su pacientų ligoninėse pagausėjimu ir, deja, mirtimis.
Taip, bet dalis šiuo metu užsikrėtusiųjų, kurie yra skiepyti, kurie serga lengviau, šioje populiacijos dalyje automatiškai yra ženkliai kritęs mirtingumas.
Kita aktualija – didesnei visuomenės daliai turint imunitetą koronavirusui šiemet gali atsirasti proga gripui parodyti dantis?
Gripas gali sukelti ganėtinai daug bėdų, nes praeitais metais iš dalies dėl ribojimų, iš dalies dėl to, kad žmonės saugojosi, juo nesirgome tokiais mastais. Tai reiškia, kad su laiku po truputį slopstant antikūnų lygiui susidarė ganėtinai didelė gripui imli visuomenės dalis. Ir apskritai ne tik gripui, bet įvairiems kvėpavimo takų virusams. Taigi nereikia pamiršti, kad reikia saugotis ir nuo kitų virusinių infekcijų, kurios gali taip pat turėti ne mažiau bėdų.
Pasigirsta įspėjimų apie delta atmainos mutacijas. Kiek tai kelia pavojaus, kad gali pradėti plisti vakcinoms atsparus virusas?
Vienas dalykas, kad deltos palikuonių linijų šiuo metu pasaulyje yra apibrėžta 47, bet vėlgi tai grynai dėl to, kad mokslininkai atlieka sekoskaitą, žiūri, kokie variantai cirkuliuoja, kuriose šalyse. Daugiausia tų palikuonių linijų pavadinimai suteikti ne tam, kad kažką perspėtų, bet kad būtų galima lengviau susišnekėti su kitais mokslininkais.
Ir taip atsitiko, kad gal prieš porą savaičių Jungtinėje Karalystėje buvo pradėta kalbėti apie AY.4.2 liniją, tai yra viena iš deltos palikuonių. Ji turi tris mutacijas, dvi iš jų yra spyglio baltyme. Jos anksčiau nėra matytos ir nėra labai gerai charakterizuotas jų poveikis viruso elgsenai.
„Naujų atmainų atsiradimas populiacijose, kurios jau yra imunizuotos, paprasčiausiai nėra tokios baisios.“
Taigi buvo pastebėta, kad per praėjusias keletą savaičių COVID-19 atvejų proporcija, kuri yra sukelta būtent AY.4.2 po truputį didėja. Ji nedidėja labai greitai, tas didėjimas gali būti siejamas su apie 10–17 proc. padidėjusiu perdavimo efektyvumu, bet vienas dalykas, kuris lieka neaiškus dėl AY.4.2, tai ar tas padidėjęs perdavimo pranašumas yra susijęs su kažkokiais epidemiologiniais veiksniais, kur galbūt tiesiog atsisuko į kokią nors bendruomenę, kuri aktyviau kontaktuoja viena su kitais. Tas galėtų paaiškinti didėjančią atvejų proporciją.
Kitas dalykas, tas galėtų būti paprasčiausias antigeniškas pakitimas, t. y. kaip virusas atrodo žmonių imunitetui, kurie yra persirgę kitomis atmainomis. Trečias dalykas, ko mažiausiai norėtųsi, tai galėtų būti natūralus perdavimo pranašumas, kurį matėme su alfa ir delta variantais, kai tiesiog žmogaus viduje, jo organizme, būtent dėl viruso savybių, paprasčiausiai prisidaugina daug viruso ir dėl to žmonės tampa užkrečiami, sunkėja ligos eiga ir panašiai.
Kiek šie delta atmainos „palikuonys“, pradėję plisti plačiau, gali būti pavojingi ?
Yra vienas dalykas, kurio nereikėtų pamiršti kalbant apskritai apie bet kokius variantus, kurie gali pasirodyti. Naujų atmainų atsiradimas populiacijose, kurios jau yra imunizuotos, paprasčiausiai nėra tokios baisios. Taip, skiepų efektyvumas gali būti kiek sumažėjęs, bet apsauga bus. Lygiai taip pat ir su persirgusiais.
Bet labai akivaizdžiai matome, kad net su skiepais, kurie realiai yra apie dviejų metų senumo, net su delta atmaina, kuri yra ženkliai antigeniškai pakitusi, ta apsauga egzistuoja. Ir net deltos palikuonims toliau keičiantis antigeniškai greičiausiai skiepyti žmonės ir toliau bus apsaugoti nuo rimtesnių komplikacijų.
Su koronaviruso vakcinomis mes iki šiol matome stebėtinai gerą jų efektyvumą. Tą patvirtino ir Lietuvos statistikos departamento (LSD) tyrimas, kuris rodo, kad išlieka 80 proc. efektyvumas, kai su gripo skiepais mes net negalėtume svajoti apie tokį efektyvumą.
Didesnė problema dėl tų antigeninių pokyčių turbūt bus panašiai kaip su gripu – sezoniškai susidarys papildomas krūvis sveikatos apsaugos sistemai. Galbūt artės prie kritinės ribos, bet lygiai tą patį mes matėme dešimtmečius su kai kuriais gripo variantais, kai vienais metais pasitaiko stipresnė, kitais – silpnesnė banga. Bet tuomet nėra taip, kad visi vienu metu yra imlūs ir visi vienu metu gali gulti į ligonines.
Grįžkime prie pandemijos lūžį, apie kurį kalbate. Jį galima prognozuoti daugeliui valstybių, kur pasiskiepijusių procentas aukštas?
Tiksliau reikėtų kalbėti apie imunizuotą populiacijos dalį. Pavyzdžiui, Indijoje, kur delta greičiausiai ir kilo bei sukėlė didžiausių bėdų, ten nespėta paskiepyti pakankamai populiacijos, todėl didžioji jos dalis persirgo ir šiuo metu yra imunizuoti tokiu būdu. Taigi artimiausiu metu naujam variantui įsitvirtinti ar deltai grįžti vis tiek užtruks.
Lygiai tas pats šiuo metu vyksta Rusijoje – kur faktiškai yra neskiepyta populiacija, kuri yra imunizuojama persirgimo būdu, yra mušami mirčių rekordai. O Lietuvoje mes pasirodėme kaip ir neblogai iš visų posovietinių šalių – tiek skiepijimo rodikliais, tiek testavimo aspektais. Priešingai nei Latvija, kuri šiuo metu yra užsidariusi.
Tai, ar kažkur gali kilti naujų susirgimų banga, iš esmės daugiausiai bus nulemta to, kiek populiacijos natūraliai persirgo. Jei kalbama apie Vakarų pasaulį, tai didžioji jo dalis daugiausiai suskiepijo. Tarkim, Pietryčių Azija, Afrika, deja, nesulaukė vakcinų, tad ten žmonės masiškai persirgo. Taigi bus tų netolygumų, per ateinančius metus galėsime pamatyti, kokios konkrečiai dinamikos vyksta kiekvienoje šalyje.
Tai jau bus galima laikyti endeminiu viruso plitimu? Realu, kad galbūt greitai būtų pakeistas pats pandemijos „statusas“?
Oficialiai nebus taip, kad nuo kažkokios ribos bus galima atskirti, štai čia buvo pandeminis, o čia – endeminis laikotarpis. Tiesiog bus toks netolygus perėjimas, kur tiesiog pamatysime atvejų kritimą, o šaltesniu metų laiku tie atvejai kils.
Daugiausiai viskas priklausys nuo to, kiek bus likę žmonių, kurie nebus susidūrę su virusu jokia forma. Endeminė stadija, jeigu reikėtų sugalvoti kažkokį apibrėžimą, ir būtų tuo metu, kai nebebus likę žmonių, kurie nėra matę viruso.
„Reikia tikėtis, kad situacija per artimiausias savaites kažkiek pradės gerėti, kadangi bus likę žymiai mažiau virusui imlios populiacijos.“
Manau, kad tai įvyks daug greičiau, nei mums gali pasirodyti. Įtariu, kad galbūt net gruodį nebebus to labai akivaizdaus spaudimo, ir abejoju, ar galima kalbėti apie kažkokį piką gruodį. Manau, kad jis turi būti kiek anksčiau.
Jei įvyktų jūsų minimas persilaužimas, kiek ilgai tvarūs būtų dabar galiojantys galimybių paso ir kiti ribojimai?
Vyriausybėje šiuo metu nėra kalbama apie jokius laisvinimus, dabar daugiausiai stebima situacija sveikatos apsaugos sistemoje. Kada atvejai pradės po truputį leistis, vis tiek praeis kelių savaičių laikotarpis, kuomet žmonės, kurie susirgo piko metu, galėtų praeiti pro sveikatos apsaugos sistemą – t. y. arba mirti, arba pasveikti. Ir kai atrodys, kad sveikatos apsaugos sistema galėtų susitvarkyti su kažkokiu papildomu antplūdžiu sergančiųjų dėl atlaisvintų ribojimų, manau, tuomet ir bus galima apie kažką galvoti.
Dabar su galimybių pasu gyvename kur kas laisviau nei kad praeitais metais ir jį panaikinus net neabejoju, kad atvejai šautų į viršų. Taigi kol kas reikia pažiūrėti, kokį papildomą krūvį galėtų atlaikyti sistema ir pagal bendras tendencijas – tiek atvejų, tiek hospitalizacijų, žiūrėti, kada galėtų pakelti krūvį.
Kiek realu, kad greitu metu jau skiepysimės modifikuota ir delta atmainai pritaikytomis vakcinomis?
iRNR vakcinos platforma yra itin lengvai adaptuojama. Kai turėjome pirmąją SARS-CoV-2 genomo seką, realiai skiepus, suskurtus iRNR principu, turėjome per kelias savaites. Ko mes laukėme visus tuos metus? Sirgome ir mirėme laukdami, kol bus pabaigti beveik metus trunkantys saugumo ir efektyvumo tyrimai. Tai šioje vietoje gana juokina tie argumentai apie tai, kaip greitai buvo sukurti skiepai.
Taip, mes turėjome skiepus labai anksti, bet praleidome labai ilgą laiką įsitikinti, kad tie skiepai yra efektyvūs ir saugūs. Ir iš tikro juos atnaujinti būtų labai lengva. Ir juos reikėtų atnaujinti delta atmainos pagrindu dėl to, kad pasaulyje kažkokių kitokių atmainų praktiškai neliko – delta viską išstūmė. Didesnis klausimas, kaip tai reikėtų reglamentuoti teisiškai, ar reikia iš naujo kartoti saugumo ir efektyvumo tyrimus.
Bet, kaip minėjau, reikia prisiminti, kad dabar naudojami dviejų dozių skiepai, jie iki šiol pasižymi stebėtinai geru efektyvumu. Didesnė galbūt problema būtent Lietuvoje buvo „Janssen“ skiepų populiarumas. Turime labai didelę populiacijos dalį, kuri yra skiepyta šia vakcina, kai jau iš pat pradžių buvo galima nuspėti, kad ji nebus tokia efektyvi kaip dviejų dozių skiepai.
Tai galėtų turėti įtakos skiepytos visuomenės dalies sergamumui?
Nebūtinai. Kiek tenka matyti statistikos, vis tiek nėra didžiausia populiacijos dalis, daugiausiai yra pasiskiepijusių „Pfizer“. Taip, dalis jų serga, bet, kaip matėme iš LSD duomenų, skiepai apsaugojo tiek nuo užsikrėtimo, dar labiau nuo hospitalizacijos ir dar labiau nuo mirties. O tai realiai yra vienintelis siektinas reikalavimas iš bet kokių skiepų.
Nenustebčiau net, jei skiepyti žmonės Lietuvoje serga žymiai dažniau, tačiau simptomai yra tokio lengvumo, kad jie net nepagalvoja nueiti pasidaryti testą, tad vakcinų efektyvumas užsikrėtimų prasme galėtų būti kiek mažesnis, tačiau hospitalizacijų ir apsaugos nuo mirties atveju ženkliai mažesnis.
Dėkoju už pokalbį.
Atranka bus akivaizdi,kas stipresnis išliks kas slobnas tas padarys *fėrum*(kaip mano tėvukas sakydavo).
Nebuvo dar susirgimų beveik tik vienas kitas,ir sklansė gandai,kad persirgs visi.
Dabar tai ir vyksta...
Viskas būta suplanuota.
O dar geresnis įrodymas Olandija, Prancuzija, Vokietija it t t kur nebuvo sovietmečio ir kur nėra antivakseriu profesoriu, arba ju mažai, kur paskiepyta virš 90 proc jokių juodu zonų, ten net kaukiu nereikia, zmonės normaliai jau gyvena. Tai kokiu dar irodymu reikia???
