Šiemet rugpjūtį Užimtumo tarnyba fiksavo rekordinį laisvų darbo vietų skaičių Lietuvoje – 64 tūkst. Palyginimui, pernai rugpjūtį šis skaičius siekė 40 tūkst.
Darbuotojus verbuoja dar mokyklos suole
Arši kova dėl darbuotojų vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, akcentuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas. Bet štai Lietuvai trūksta visų specialybių atstovų.
„Tiek tų talentų, IT, kuriančių pačius intelektualiausius produktus, tiek statybininkų, vairuotojų, infrastruktūros išlaikytojų. Šiandien kalbantis su verslu tikrai labai sunku įvardinti, kur netrūksta specialistų“, – Seimo Ateities komitete pasakojo M. Gudas.
Užimtumo tarnyba skelbia apie 60 tūkst. laisvų registruotų darbo vietų. Tačiau M. Gudas tvirtina, kad dalis darbdavių net nesivargina pranešti Užimtumo tarnybai apie laisvas darbo vietas, nes netiki, kad ten ras darbuotojų. Todėl, jo teigimu, reali darbuotojų trūkumo situacija žymiai sudėtingesnė.
„Nėra tikima, kad Užimtumo tarnyba galėtų surasti ypač aukštesnės kvalifikacijos specialistus. Tokiu būdu verslas ieško patys. Tas skaičius, kurio šiandien trūksta yra tarp 150 ir 200 tūkst. laisvų darbo vietų“, – patikino M. Gudas.
Dairydamiesi, iš kur gauti tinkamų darbuotojų, darbdaviai atsisuka į mokyklas. Ten būsimų darbuotojų verbavimas, kaip pasakoja M. Gudas, prasideda dar nuo 9 klasės.
„Įmonės kreipiasi tiesiai į mokyklas, į 9–12-okus, teigdami, kad jiems gali suteikti pilną apmokymą ir parengti vidurinės grandies specialistą, nubrėžia visą karjeros perspektyvą, siūlo turbūt 1500 eurų „į rankas“. Jie vilioja talentus“, – tvirtino pramonininkų atstovas.
Kitas verslininkų sprendimas – ne tiek samdyti darbuotojų iš užsienio, kiek visą darbą perkelti ten, samdant užsienio įmones.
„Pavyzdžiui, Lenkijos įmonių samdymas – Lenkijos įmonė teikia tam tikras paslaugas Lietuvos įmonei. Kas atsitinka – visi mokesčiai teka į Lenkijos biudžetą, o Lietuvoje lieka tik padidėję kaštai“, – pažymėjo M. Gudas.
Nori darbo jėgos iš užsienio
Darbdavių matymu, darbo jėgos trūkumo problemai reikalingi du sprendimai – situacijos reanimacija, kaip sako M. Gudas, ir terapija.
„Greiti sprendimai gali būti laikini. Bet integracijos ir imigracijos politika yra kertinis dalykas, apie ką mes turim šnekėti“, – patikino jis.
Čia pat darbdavių atstovas pasitelkia kaimyninės Lenkijos pavyzdį, kuri prisiviliojo darbuotojus iš Ukrainos, įvedusi paprastesnį imigracijos mechanizmą.
„Žiūrint į Lenkijos pavyzdį, kuri yra labai stiprus traukos centras mūsų regione, valstybė su verslu pakankamai greitai susivokė situacijoje ir 2015 metais po Ukrainos krizės jie priėmė pakankamai liberalią, paprastą tvarką dėl imigracijos konkrečiai į Lenkijos darbo rinką.
Šiandien jie turi rezultatą, kai vien iš Ukrainos darbo migrantų yra 2 mln. žmonių. Atitikmuo Lietuvoje būtų apie 140–150 tūkst. darbo migrantų, arba maždaug 3–4 kartus daugiau nei mes turime šiandien oficialiai“, – pasakojo M. Gudas.
Jo teigimu, pramonės sektorius Lietuvoje šiuo metu atsidūrė unikalioje situacijoje, kai galėtų pagaminti bene trečdaliu daugiau nei šiandieną, nes gamyba iš Rytų persikelia į Europą, bet Lietuva neturi tam užtektinai darbo jėgos. Jam antrina ir LPK ekonomistas-analitikas Titas Budreika.
„Paskaičiavome ekonominius praradimus, pažiūrėjome, kas būtų su Lietuvos ekonomika, jeigu būtų pilnai patenkintas darbuotojų trūkumas. Tai per šiuos metus Lietuvos pridėtinė vertė būtų išaugusi 800 mln. eurų. Tai tiesioginiai ekonominiai praradimai mūsų valstybei“, – sakė T. Budreika.
„Kvalifikuotiems“ specialistams nesutinka mokėti 1500 eurų?
Leidimų užsieniečiams gyventi Lietuvoje besirūpinantis Migracijos departamentas reaguoja į verslininkų pyktį, kad migracijos procedūros šalyje esą yra per ilgos. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė pasakoja, kad greičiausia procedūra, norint išduoti leidimą Lietuvoje gyventi aukštos kvalifikacijos specialistui iš užsienio, trunka 15 darbo dienų. Tačiau realybėje tai užtrunka ilgiau.
„Mes paprastai nespėjame į 15 darbo dienų, nes vykdome patikrinimus. Nes dėl kiekvieno užsieniečio vykdomos konsultacijos su Valstybės saugumo departamentu, Policijos departamentu.
Kiekvienas pas mus atvykstantis užsienietis turi būti patikrintas saugumo požiūriu. Taip pat, ar jis neturi kažkokių baudų valstybei, muitinei, biudžetui. Taip pat mes dar patikriname įmonę. Mūsų migracijos politikoje saugumo aspektas išlieka visose srityse. Vien dėl to neįmanoma labai trumpinti migracijos procedūrų“, – komitete sakė E. Gudzinskaitė.
Ji taip pat pasakoja girdinti, kad verslininkai iš užsienio esą nori atsivežti aukštos kvalifikacijos specialistų, tačiau net nesutinka jiems mokėti didelių atlyginimų. Tuomet Migracijos departamentui kyla įtarimų dėl tikrosios darbuotojų kvalifikacijos.
„Man visada keista, kai iš IT sektoriaus girdžiu, kad IT sektorius nori atsivežti IT darbuotojų, kurie tokie kvalifikuoti ir taip toliau, bet 1500 eurų atlyginimas „į rankas“ jiems atrodo per didelis atlyginimas IT specialistui. Tai klausimas, kokie čia aukštos kvalifikacijos specialistai, jei dirba už mažiau nei 1500 eurų „į rankas“.
Kalbant apie labiau darbininkiškų profesijų atstovus, visą laiką išlieka kvalifikacijos klausimas – tikrinti ar netikrinti tas kvalifikacijas. Migracijos departamentas turi teisę tikrinti, jeigu kyla įtarimų. O jeigu kyla įtarimų, jie dažniausiai pasitvirtina, kad kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai yra suklastoti. Yra šalių, kur masiškai klastojami kvalifikacijos dokumentai“, – akcentavo E. Gudzinskaitė.
Čia pat ji kelia klausimą, kokios migracijos politikos keliu toliau turėtų eiti Lietuva.
„Šiuo metu pagrindinis migracijos valdymas paremtas tuo, kad mes pirma tikriname, tada įleidžiame. Ar mes paliekame taip? Nes tada procedūros bus tokios kaip dabar, procedūros bus ilgesnės. Ar mes visiškai paleidžiame viską ir padarome taip, kad iš pradžių įleidžiame ir tada žiūrime, kas vyks?“ – klausė E. Gudzinskaitė.
Migracija – ne vien nauda
Darbo jėgos spragas darbuotojais iš užsienio užpildyti skubančius verslininkus įspėja mokslininkai. Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika pažymi, kad imigracija be naudos gali sukurti ir žalos.
Tarp imigrantų atnešamos naudos mokslininkas išskiria nors neilgai trunkantį, bet demografinį stabilumą, taip pat pigesnę darbo jėgą verslui, daugiau mokesčių ir augantį prekių ir paslaugų vartojimą.
„Grėsmės, apie kurias daugiausiai išmanau – segregacija, augančios išlaidos, pinigų eksportas, mažesnės algos ir sunkesnis ir įsidarbinimas vietiniams, brangstanti butų nuoma, nusikalstamumo augimo problema, nes atvažiuoja visokie migrantai.
Kiekvienas migrantas atneša tam tikros naudos ir sukuria tam tikras išlaidas. Problema tame, kad nauda priklauso labai stipriai nuo migranto gebėjimų, kvalifikacijos, noro, aktyvumo ir daugelio kitų savybių. O išlaidos yra daugiau mažiau vienodos, nes atvykusius reikia aprūpinti, teikti socialines paslaugas, kyla švietimo klausimai, jie serga. Jeigu kalbame apie migracijos skatinimą, turime kalbėti ir valstybės socialinės ir švietimo politikos adaptaciją“, – pažymėjo D. Burneika.
Rugsėjo 1 d. šalyje buvo registruota 211,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 6,7 proc. arba 15,1 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį. Palyginti su 2020 m. rugsėjo 1 d. bedarbių skaičius mažėjo 10,4 proc. arba 24,4 tūkst.