Pirmą kartą Lietuvoje atliktame tyrime apie tai, kaip gyvena tos pačios lyties asmenų poros, LGBT bendruomenės nariai atvirai papasakojo apie jiems kylančius iššūkius. Tarp jų – neblėstantis noras įteisinti savo santykius, o kartais – ir auginti vaikus.
Jaučia nerimą dėl santykių ir aplinkinių požiūrio
Tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, verčia poras aiškintis aplinkiniams dėl savo santykių statuso. Tyrime poros atskleidė jaučiančios poreikį dėl savo gyvenimo kartu teisintis ne tik mažiau pažįstamiems aplinkiniams ar bendradarbiams, bet net ir šeimos nariams. Net dviejose iš dešimties porų vienas iš partnerių pabrėžė, kad apie savo seksualinę orientaciją nekalba su šeimos nariais.
„Ir darbe irgi negali pasakyti, nu gali pasakyti, bet nesinori kažkaip sakyt, su kuo gyveni. Visada sakau, kad su sese, su pussesere, nu kažkokias nesąmones“ , – pasakojo 4 metus poroje su moterimi gyvenanti moteris.
Santykių oficialiai įteisinti negalinčios poros pasakoja, kad kartais jaučia nerimą ir įtampą dėl savo santykių, apskritai jaučiasi nelaimingi, negalėdami jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais.
„Tu man gauniesi kaip ir kambariokė, kuri gali bet kada, daleiskim, išeiti“, – apie gyvenimą kartu su moterimi pasakojo 3 metus poroje gyvenanti moteris.
„Pažįstu pakankamai vyresnio amžiaus asmenų – homoseksualių, ir pažiūrėjus į juos man toks susidarė vaizdas, kad jie visą gyvenimą kažko laukia, o gyvenimas prabėgo, ir jau pensija, senatvė, ir jau smėlis byra, o jie vis dar nesulaukia, kada galės pagyventi. Kada galės atsipūsti, atsikvėpti ir pasijausti pilnaverčiais“, – sakė 15 metų poroje su vyru gyvenantis vyras.
Randa būdus santykius „įteisinti“
Nepaisant patiriamos įtampos ir nerimo, visos tyrime dalyvavusios poros gyveno de facto sutuoktinių gyvenimą ir net rado būtų savo santykius, jei ne įteisinti, tai bent simboliškai įtvirtinti. Vienas tokių būdų – sužadėtuvės, kurios taip ir nesibaigia vestuvėmis.
„Mes apsikeitę žiedais esam ir tokią neoficialią ceremoniją turėjom: susikvietėm visus draugus, netgi planavom tą ceremoniją. Tiesiog, mes vienas kitam davėm įžadus, apsikeitėm žiedais ir prie visų liudininkų“, – pasakojo 15 metų poroje su vyru gyvenantis vyras.
Tiesa, sužadėtuvės tos pačios lyties poroms vis tiek tėra tik simbolis, nes savo santykius norisi įteisinti.
„Nes irgi dabar, atrodo, vat aš pasipiršau, ir atrodo nu, čia toks, čia ne įstatymas – aš pasipiršau, čia gražus gestas, bet norisi, kad tas oficialumas būtų. <...> Kitos poros gali išgyventi visus tuos laiptelius santykių, pereiti ir tas sužadėtuves, ir mes kažkodėl prarandam tą vieną laiptelį ir nu nebeužšokam aukščiau, jau viskas, nu čia jau ką gausim maksimumą, <...> sužadėtuvės, atrodo, kalno viršūnė. Ir, atrodo, norisi pereiti toliau, nes čia tik viskas prasidėjo ir staiga tu esi sustabdoma“, – sakė 3 metus poroje su moterimi gyvenanti moteris.
Kadangi dalyje Europos Sąjungos valstybių – Nyderlanduose, Danijoje, Portugalijoje – tos pačios lyties asmenų santuoka yra leidžiama, viena tyrime dalyvavusių porų tuokėsi užsienyje. Kai kurios apie tai vis dar galvoja.
„Nu, turėjom tokių minčių, žinai... Nežinau, žiūrėsim kaip čia viskas dėliosis, <...> tai gali būt, kad mes kažkuriuo metu ir nuspręsim, kad vis tik reikia įsiteisinti kažkur kitur“, – sakė 6 metus poroje su moterimi gyvenanti moteris.
Tačiau užsienyje santuokas sudariusios poros Lietuvoje neįgauna tų teisių ir pareigų, kurias gauna sutuoktiniai, negali pasiimti vienas kito pavardžių. Vis tik tos pačios lyties asmenys randa būdų apeiti teisinę sistemą Lietuvoje ir sudaro santuokas kiek kitokiu keliu.
Vienas iš tyrime dalyvavusios poros partnerių vyrų buvo oficialiai susituokęs Lietuvoje su viena iš partnerių lesbiečių poroje, ir su ja dirbtinio apvaisinimo būdu susilaukęs vaiko, kurį dvi poros augina kartu.
„Ko tik nepadarai žmogus dėl savo tikslų, kurie, manau, nėra prasti, blogi, o yra noras ugdyti vaiką“, – pasakojo 12 metų poroje su vyru gyvenantis vyras.
Auginant vaikus kyla daugybė problemų
Lietuvoje vaikus auginančios tos pačios lyties asmenų poros pasakoja patiriančios nemažai sunkumų. Trys iš 10 tyrime dalyvavusių porų turėjo vaikų. Dvi moterų poros augino dirbtinio apvaisinimo būdu gimusius nepilnamečius vaikus (iki 2 metų amžiaus), o maždaug 40 m. amžiaus vyrų pora nuo 5 metų užaugino vaiką iš ankstesnės vieno iš partnerių santuokos savo šeimoje.
Vaikus auginančios poros atviravo, kad, nepaisant to, jog vaikus augino ir išlaikė abu partneriai, vienas jų visada likdavo nuošalyje, nes paprasčiausiai teisiškai negalėjo visavertiškai dalyvauti vaiko gyvenime.
„[Galimybės abiem] dalyvauti vaiko gyvenime tai iš mūsų buvo labai daug atimta. Nes pagrinde aš buvau kaip tėvas stumiamas visur, visas pareigas tėvystės atlikti, o [partneris] tik tai va toks, kaip šešėlyje galėjo būti – pasiimti iš mokyklos nebent“, – pasakojo 15 metų poroje su vyru gyvenantis vyras.
Nuo 5 metų vaiką auginusi partnerių pora pasakojo, kad kartą nebiologinis vaiko tėvas nuėjo pasiimti vaiko iš darželio ir darželyje iškart kilo klausimų „kas čia, kaip čia“. Poros teigimu, tai buvo pirmas ir paskutinis nebiologinio tėvo bandymas pasiimti vaiką iš darželio, vėliau tą darydavo tik biologinis vaiko tėvas.
„Tarkim, aš jeigu dingčiau kokiam mėnesiui, [partneris] negali dalyvaut pilnavertiškai, šimtu procentų, vaiko auginime“, – sakė 15 metų poroje su vyru gyvenantis vyras.
Tokiais pat nuogąstavimais dalinosi vaiką auginanti moterų pora.
„Jokių teisių į vaiką neturiu, žinai, jeigu [partnerei] kažkas atsitiktų, tai vaikas būtų atiduotas seneliams greičiausiai, bet ne man“, – sakė 6 metus poroje su moterimi gyvenanti moteris.
Tuo pačiu poros, kurios dar neturi vaikų, bet norėtų jų turėti, tyrime išsakė baimę priimti tokį sprendimą, nes nuo to atbaido homofobiškas požiūris visuomenėje bei teisinio reglamentavimo stoka.
„Galvoju nu kryžiaus kelią mes galim praeiti, kad mes kartu gyvenam, o kitam kryžiaus keliui, kad pastoti, jau nebeužtenka jėgų. Tai aš ir manau, kad jeigu būtų kažkoks teisėtas būdas, normalus būdas pastoti, aš manau, tikrai žymiai daugiau moterų susilauktų vaikų“, – sakė 20 metų poroje su moterimi gyvenanti moteris.
Tiesa, poros atskleidžia būdų, kaip Lietuvoje vis tik įmanoma tos pačios lyties asmenims susilaukti vaikų. Vienas kelių – dirbtinis apvaisinimas susituokus.
„Mes pradėjome inseminacijas, tai yra spermatozoidų skverbimą į gimdą, kiaušialąsčių. Tiesiog, tai pradžioj buvo visai leidžiamas, galimas dalykas, bet, man atrodo, 2017 m. buvo išleistas įstatymas, jog tu turi būtinai būti vyras ir žmona, jeigu tu nori darytis medicinines procedūras, inseminaciją arba dirbtinį apvaisinimą. Tai mes turėjom susituokti priverstinai, kad galėtume daryti medicinines procedūras“, – pasakojo 12 metų poroje su vyru gyvenantis vyras.
Vienas tyrime dalyvavęs vyras pasakojo apie jam žinomą atvejį, kaip vaikų susilaukė tos pačios lyties asmenų pora.
„Bet jisai vaiką pasidarė, <...> su tokia moterim, ten lesbiečių pora, ten labai faina ta lesbiečių pora, <...> susituokė su moterim, kad galėtų dirbtinį apvaisinimą pasidaryt, ir jis turi dukrą. Ir jis dabar kalba su ja, kad nori dar vieno vaiko <...>. Jis ten tikrai tą vaiką myli, jis važiuoja pas tą vaiką, būna su tuo vaiku ir pasiima tą vaiką, tai tas vaikas auga tarp dviejų motinų ir tėvo, ir net dviejų tėvų, panašiai taip gaunasi, supranti“, – sakė 5 metus poroje su vyru gyvenantis vyras.
„Bet yra ir kitas atvejis, pavyzdžiui, nu mano pažįstama tokia viena [moterų pora]. Jos draugė <...> jinai labai nori vaikų, o kita [partnerė] nenori vaikų, <...> abi karjeros moterys, žinai, bet viena su kita susitinka, žinai, ten daugybę metų jau, suprantu, kartu. [Ta partnerė, kuri] nori vaiko, ir ji dėl to susirado <...> draugą gerą, kuris nori vaiko, yra gėjus, jie susituokė, jie visuomenėje vaidina kaip šeimą, kaip gražią šeimą <...>.
Bet ir vestuves dideles suvaidino ir visiems vaidina, kad yra šeima. Tai vat tas klausimas, ar tai ta pati visuomenė mus priverčia taip elgtis, ją apgaudinėti ir tu dėl to turi nesaugumą ir diskomfortą realiai. Tu esi toks visuomenės įkaitas, supranti“, – pridūrė jis.
Tyrime – poros nuo 21 iki 65 metų amžiaus
Tyrimą atliko Lietuvos socialinių mokslų centro tyrėjas sociologas dr. Liutauras Labanauskas. Visą tyrimą galite pamatyti čia.
Iš viso atlikta 10 giluminių interviu su penkiomis lesbiečių ir penkiomis gėjų poromis, iš viso tyrime dalyvavo 20 asmenų. Interviu duomenys buvo renkami nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. balandžio 2 d.
Tyrime dalyvavusios poros santykius kūrė vidutiniškai 10 m. Tyrime dalyvavo asmenys, vyresni nei 18 m., gyvenantys Lietuvoje. Informantų amžius – nuo 21 iki 65 m. Informantai gyveno Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
DĖL vaiko paėmimo iš darželio sekat pasakas, nes galima daržely nurodyt, kas pasiims vaiką.
Kitas dalykas yra kaip jūs auginant tuos vaikus, gal demonstruojant neteisingus santykius, kuriuos perims ir vaikas, o gal dar blogiau - jūs iš naudojate vaiką.
Ne Reikalaukite to, kas jums nepriklauso!
