Į portalą tv3.lt kreipęsis vyras pasakojo, kad paauglys susirgo dar praeitą savaitę – laikėsi apie 37 laipsnių temperatūra, vargino kosulys.
„Sūnus gydėsi arbatomis, lovos režimu. Nuo to lyg ir pagerėjo, bet jis ir toliau stipriai kosėja, todėl reikėjo gydytojo konsultacijos, nes nežinau, ar nebus koks bronchitas“, – sakė Linas ir pridūrė, kad praėjusią savaitę sūnaus atliktas koronaviruso testas buvo neigiamas.
Vyras vakar nuo ryto bandė prisiskambinti į Šeškinės polikliniką, tačiau be rezultatų. Kaip pasakojo jis, autoatsakiklis tiesiog primindavo, kad „kai atsilaisvins registratorės, perskambinsim“.
Tačiau per visą dieną taip niekas ir neperskambino, o vakare, 20.30 val., vyras sulaukė žinutės, kurioje „dėkojama už supratingumą“.
Konsultacija – tik spalio 29 d.
Antradienį Linas į registratūrą paskambino dar anksčiau ryte. Atsiliepusi darbuotoja, išklausiusi, kad vaikas kosėja antra savaitė, pasiūlė vizitą pas šeimos gydytoją spalio 29 d.
„Perklausus, ar čia iš tiesų abu vienas kitą supratome teisingai, kad vaikas su temperatūra ir kosuliu po 10 dienų pas šeimos gydytoją nuotolinei konsultacijai priimamas, darbuotoja nusistebėjo, kad „dvi savaites kosėja, dabar jau temperatūra yra“ ir perklausė, „kiek temperatūros?“
Toliau sekė pusė minutės tylos ir atsakymas, kad šiai dienai talonų neturime, tik 29 dienai. Taip pat – kad galiu bandyti skambinti rytoj ryte, gal bus kokie neplaniniai talonai“, – pasakojo vyras.
Redakcija susipažino su pokalbio garso įrašu, kurio išrašą pateikiame skaitytojams:
Paciento atstovas: „Norėčiau pasiteirauti, ką daryti, nežinau, vaikas antra savaitė jau serga, kosėja. Norėtųsi pasirodyti kažkur pas gydytoją.“
Poliklinikos registratūra: „Arčiausiai, ką galiu pasiūlyti, tai 29 dienai, iš ryto. Būtų nuotolinė konsultacija.“
Paciento atstovas: „Bet jis, na, turiu omeny, šiuo metu serga, šiuo metu su temperatūra, ir šiuo metu kosėja.“
Poliklinikos registratūra: „Mhm, tai sakėt, kad dvi savaites kosėja, dabar jau temperatūra yra? Kiek temperatūros?“
Paciento atstovas: „37,2 buvo vakar vakare.“
Poliklinikos registratūra: „Šiai dienai talonų neturime, tik 29-ai dienai. Galite bandyti rytoj 7 ryto vėl skambinti, gal bus atsiradę kažkokie neplaniniai talonai.“
Pašnekovas teigė neturintis pretenzijų konkrečiai poliklinikai, tačiau stebėjosi, kodėl sistema neveikia.
„Čia priekaištas ne pačiai gydymo įstaigai ar jos darbuotojams, o sistemai, kuri neturi, ką pasiūlyti tokiu atveju. Gal į kitas poliklinikas nukreiptų, gal rajonines?
Na, kažkur juk reikia žmogui gauti bent jau pirminę medicinos pagalbą, čia juk ne apie trečio lygio specialistus ir eiles pas juos kalbame, o pas šeimos gydytojus. Ar man greitąją pagalbą kviestis dėl kosulio ir 37 laipsnių temperatūros?“ – klausė Linas.
Tiesa, kaip vėliau informavo jis, portalui tv3.lt dėl šio atvejo kreipusis į poliklinikos vadovybę, šeimos gydytoja paskambinusi dar tą pačią dieną.
Teigė, kad atvejis išskirtinis
Portalas tv3.lt primena, kad esant skubiam atvejui šeimos gydytojas pacientą turėtų priimti tą pačią dieną, kai įprastam planiniam vizitui – per 7 darbo dienas (tuo metu pas gydytoją specialistą asmuo turėtų patekti per mėnesį).
Šeškinės poliklinikos direktorės pavaduotoja gydymui Ingrida Savickienė patvirtino, kad tokia tvarka galioja ir šioje gydymo įstaigoje, todėl stebėjosi, kodėl vaikas, jei jis karščiuoja, galėjo būti registruotas tik po 10 d.
„Taip neturėtų būti, nes 37 laipsnių temperatūra jau laikoma karščiavimu ir įsijungia kitas algoritmas – vaikas yra registruojamas į karščiavimo kliniką. Šis atvejis įdomus panagrinėti, nes jei taip buvo, tai nelabai atitinka mūsų tvarkos – jei yra karščiavimas, žmogus turi pakliūti tą pačią dieną“, – prašydama daugiau duomenų situacijai pakomentuoti kalbėjo ji.
Tai, kad žmogui susirgus ūmiai visos šeimos klinikos, šeimos medicinos centrai, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos skubiai ir konsultuoja, yra pažymėjusi ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Jurga Dūdienė.
„Pirmiausia tai bus telefoninis skambutis, kurio metu įvertinama, ar reikalinga kontaktinė apžiūra, kai reikia atlikti tyrimus, padaryti kardiogramą ar paklausyti plaučius. Tada pacientas pasikviečiamas gyvai kontaktinei konsultacinei. O jei įmanoma klausimus išspręsti telefonu, tai ir yra atliekama. Tikrai ūmiai susirgę žmonės nepaliekami“, – sakė gydytoja.
Sako, kad netiksliai apibūdino paciento būklę
Išsiaiškinusi situaciją I. Savickienė kiek vėliau portalui tv3.lt patikino, kad tai buvęs nesusikalbėjimas.
„Pokalbio metu paciento atstovas neišsamiai ir netiksliai apibūdino paciento būklę, todėl registratorė, vadovaudamasi algoritmu, nepriskyrė atvejo, kuriam reikalinga skubi pagalba ir pasiūlė planinę konsultaciją. Su registratorėmis, kurios nėra medicininis personalas, aptarsime šį atvejį ir papildysime algoritmą tam, kad ateityje būtų surinkta išsamesnė ligos anamnezė“, – komentavo ji.
Pašnekovė pridūrė, kad, įvertinus situaciją, su pacientu šiandien jau susiekta ir suteiktos visos reikalingos paslaugos.
„Apgailestaujame dėl aprašytos situacijos. Mums labai svarbu gauti informaciją apie tokius atvejus, juos išspręsti ir užtikrinti, kad nesikartotų“, – komentavo ji.
Pirmadieniais prisiskambinti visada sunkiau
Apie šiuo metu ypač dideles eiles pas šeimos gydytojus ir specialistus poliklinikose kalbama vis garsiau. Anot I. Savickienės, Šeškinės poliklinika – ne išimtis.
„Situacija tikrai sudėtinga, srautai didžiuliai, reikia susitvarkyti, tiek su planiniais, tiek kovidiniais pacientais, tiek paprastais peršalimais“, – komentavo ji. Papildomas šeimos gydytojams tenkantis krūvis – skambučiai bandant įtikinti vyresnio amžiaus žmones pasiskiepyti nuo COVID-19.
Paklausta, ar dažnai į polikliniką net prisiskambinti yra sudėtinga, ar tai irgi daugiau išskirtinis atvejis, pašnekovė pažymėjo, kad išties pirmadienį registratorėms tenka didžiausias krūvis.
„Matome skambučius ir kitomis dienomis prisiskambinti įmanoma, bet pirmadieniais srautai gerokai išauga. Todėl pacientų prašome, kad tą dieną neskambintų dėl planinių vizitų. Nes juk nepriimsi žmogaus tik pirmadieniais dirbti. Bet kokiu atveju mes teikiame planinę pagalbą, informuojame, kad jei jie neprisiskambino, tai antradienį bus jau pakeltas ragelis ar perskambinta. O jei tai jau yra kritinė būklė, tai važiuoja į stacionarą ir kviečiasi greitąją“, – pasakojo ji.
Žada mažinti biurokratinę naštą šeimos gydytojams
Seimo Sveikatos reikalų komitete praėjusią savaitę pradėjus nagrinėti prieinamumo pas gydytojus problematiką ir galimus to sprendimo būdus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) konstatavo, kad situacija dėl eilių pas šeimos gydytojus šiemet nėra drastiškai bloga.
Lyginant eiles 2019 ir 2021 m., nurodoma, kad patekimo per pirmąją savaitę, t. y. 7 dienas, sumažėjo nuo 86 iki 76 proc. „Bet tai yra pakankamai neblogas rodiklis. Deja, yra įstaigų (jų yra 11 proc.), kuriose pas šeimos gydytoją įmanoma patekti per tris savaites“, – teigė SAM specialistė Brigita Kavaliauskienė.
Visgi daug blogesnė situacija su ambulatorinėmis specializuotomis paslaugomis. „Nors 2020 m. buvusi paslaugų skaičiaus duobė laipsniškai išsilygina, tačiau 2019 m. lygio nepasiekė ir ryškiausias kritimas yra stebimas žiūrint į specialistų konsultacijų skaičių. (...) Tik skubios medicinos pagalbos paslaugos išliek stabiliausios“, – nurodė SAM specialistė.
Lyginant 2019 ir 2021 m. didžiausios laukimo eilės yra pas gydytojus kardiologus, ilgiau nei mėnesį laiko reikia laukti daugiau nei pas 45 proc. gydytojų.
B. Kavaliauskienė pristatė, kad šeimos medicinos paslaugų prieinamumui gerinti ketinama stiprinti šeimos gydytojo komandas, kas padėtų nukrauti bereikalingą papildomą darbą.
„Taip pat numatoma, kad šeimos gydytojo komandos bus papildytos sekretoriumi ir atvejo vadybininku, kuris pagerintų prieinamumo procesą. Taip pat numatytos priemonės ir administracinės naštos mažinimui“, – sakė SAM specialistė.
Susidūrėte su panašia problema? Papasakokite mums, konfidencialumą garantuojame.
