Kaip portalui tv3.lt pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja, epidemiologė Daiva Razmuvienė, nerimas dėl šio ilgojo savaitgalio lydėjo jau nuo spalio pradžios.
„Pradėjome galvoti, kad lapkričio pirmą savaitę bus didesnė žmonių migracija, nes vis dėl to artimųjų kapai yra ir kituose Lietuvos pakraščiuose. Tai reiškia, kad susitiks žmonės iš skirtingų šeimų, jie, be abejo, bendraus, aišku, nesilaikydami taisyklių – nei atstumų, nei kaukių, nes šiuo metu žmonės yra kaip ir pamiršę virusą, jo kaip ir „nėra“.
Todėl norėtųsi primygtinai priminti, kad dabartinis laikas, ypač kai nuo vasaros paplito labai agresyvi delta atmaina, tai ji niekur nedingo ir yra tarp mūsų. Ir būtent šios keturios dienos tikrai kelia nerimą, nes po jų praėjus 5–7 dienoms pradėsime matyti pirmuosius blogus rezultatus. Sunku prognozuoti, kokį susirgimų skaičių, bet kad jis didės, tai tikrai“, – konstatavo gydytoja.
Situacija dalyje savivaldybių stabilizavosi
Kaip pažymėjo NVSC specialistė, itin nerimą kelia tai, kad dalyje savivaldybių situacija yra stabilizuota arba bent atvejai taip sparčiai neauga, o ilgasis savaitgalis gali viską pakeisti.
„Nors dabartiniu metu visos šalies epidemiologinė situacija nėra rami ir mus tenkinanti, bet yra apie 20 savivaldybių, daugiausia Vakarų Lietuvoje, kur situacija yra stabilizavusis arba bent jau skaičiai nebeauga.
Bet po šių keturių laisvadienių žmonėms migruojant po visą Lietuvą susirgimų skaičiai didės, nes žmonės pasidalins virusu. Pas mus tradicija lankyti kapines yra labai gili ir galbūt žmogus, turėdamas nedidelį simptomą, kas gali būti būdinga ir kovidui, gali sau leisti važiuoti ir lankyti artimųjų kapus. O kiti net ir nežinodami, kad turi virusą, taip pat gali juo pasidalinti, jei nebus laikomasi rekomendacijų“, – įspėjo D. Razmuvienė.
„Sunku prognozuoti, kokį susirgimų skaičių, bet kad jis didės, tai tikrai“, – sakė D. Razmuvienė.
Ji ragino lankant kapus susitikus artimuosius, ypač seniai matytus, nepasiduoti emocijoms, nepulti glėbesčiuotis: „Tikrai būtų toks prašymas, kreipimasis, kad nereikėtų apsikabinti, palaikyti didesnį atstumą, net lauke būnant, jei daugiau žmonių bus vienoje vietoje, užsidėti kaukę.“
Ragina nustoti skirstyti į skiepytus ir neskiepytus
Kalbėdamas apie ilgąjį savaitgalį užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas savo ruožtu primygtinai ragino nustoti skirstyti žmones į skiepytus ir neskiepytus, persirgusius ir nepersirgusius.
„Tai, kad, ko gero, kažkoks šuolis bus, tai yra logiškas dėsningumas, jei žmonės daugiau judės, bendraus, susitiks iš tų vadinamų skirtingų burbulų. Bet svarbiausia turbūt būtų kalbėti su žmonėmis, ką būtų galima padaryti, kad viruso plitimo ir užsikrėtimo rizika būtų kuo mažesnė.
Tai čia pirma ir svarbiausia mintis būtų neapsigauti ir nebeskirstyti žmonių į paskiepytus ir nepaskiepytus, į nepaskiepytus ir persirgusius arba persirgusius ir nepersirgusius“, – kalbėjo jis.
Anot pašnekovo, jau nekyla abejonių, kad užsikrėsti ir platinti virusą gali ne tik nepaskiepyti ir nepersirgę žmonės, bet ir skiepyti ir sirgusieji.
„Kitas dalykas, kad jie dažniausiai platintų virusą trumpiau ir su mažesnėmis pasekmėmis sau. Ir atitinkamai su mažesnėmis pasekmėmis visai visuomenei. Taigi labai svarbu neapsigauti, kad jei seneliai yra pasiskiepiję, anūkai vis tiek to patys net nežinodami gali atvežti virusą“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Jis pabrėžė, kad labiausiai nuo COVID-19 reikia saugoti pačius artimiausius ir labiausiai viruso pažeidžiamus žmones. Tai – ne tik vyresni asmenys, bet ir nėščiosios, turintys lėtinių ligų žmonės, ypač vaikai.
Ypač pasisaugoti turi senjorai, dar negavę 3 skiepo
Antrindama jam D. Razmuvienė pažymėjo, kad reikėtų neapsigauti, mat tiek skiepas, tiek persirgimas neturėtų būti ta aplinkybė, leidžianti laisvai dėlioti savo planus.
„Ankstesniu laiku tikrai buvo informuojama, kad „pasiskiepijai ir tu esi laisvas“. Bet reikia įvertini, kad mokslas lygiai tai pat negali tą pačią dieną iki galo pasakyti, kokios yra viruso savybės. Praktiškai kiekvieną savaitę vis atsiranda kokia nauja informacija.
Ir dabar tikrai yra žinoma, kad ir skiepyti žmonės gali platini ir nešioti virusą. Neilgai, bet galimybė išlieka, taigi apsauga ir paskiepytam, ypač jei jis vyresnio amžiaus ar jaunesnis, bet su lėtinėmis ligomis, kai imunitetas gali būti susiformavęs ne tokio aukšto procento, būtina“, – kalbėjo gydytoja.
„Nekyla abejonių, kad užsikrėsti ir platinti virusą gali ne tik nepaskiepyti ir nepersirgę žmonės, bet ir skiepyti ir sirgusieji. Kitas dalykas, kad jie dažniausiai platintų virusą trumpiau ir su mažesnėmis pasekmėmis sau“, – sakė S. Čaplinskas.
Anot jos, juo labiau tai svarbu, kadangi ne visi vyresnieji pasiskiepijo trečia doze: „O tą jie turėtų atlikti kiek įmanoma greičiau. Nes imuninė sistema ir pagal amžių negeba formuotis ir pusės metų laikas yra išsekęs. Tad jei tokie ir du kartus pasiskiepiję žmonės lankys kapus, sunku pasakyti, kokia jų turima apsauga gali juos apsaugoti, todėl bent nespecifinės priemonės turėtų juos gelbėti.“
D. Razmuvienė kartu pridūrė, kad kitą savaitę prasideda ir moksleivių atostogos, po kurių irgi galima tikėtis susirgimų šuolio. „Prekybos centrai ir kitos vietos pilnos pramogų. Esu tikra, kad bus jų pilna pramogaujančių ir sugrįžus į mokyklas tikrai vėl bus protrūkių šuolis“, – pastebėjo ji.
Apsieiti be pasisėdėjimų ir dėvėti kaukes
Kaip akcentavo S. Čaplinskas, norint išvengti skaudžių pasekmių reikia maksimaliai laikytis visų įmanomų rekomendacijų.
„Aišku, geriausia būtų apsieiti be kažkokių pasisėdėjimų svečiuose, didesnių švenčių, galbūt apsiriboti trumpesniu bendravimu arba išvis jį minimizuoti, palikti tik lauke ar bažnyčioje, prie tų pačių kapų. Juk tai bus daroma lauke.
Bet čia vėl svarbūs keli aspektai – svarbu tinkamai apsirengti, neperšalti, nes bet kokia peršalimo liga gali sąlygoti ir sunkesnį ar lengvesnį kovidą. Kitas dalykas – neužmiršti kaukių, ją teisingai dėvėti, teisinga pusė, dengiant du trečdalius nosies, taip pat – keičiant mažiausiai kas 3–4 val.“, – patarimus vardijo profesorius.
Kaip papildomą barjerinę priemonę jis ragino naudoti ir purškalus su jota karageninu: „Jis suvilgina gleivinę, taip atkuria jos apsauginę funkciją. Purškalas taip pat turi didelį neigiamą krūvį, t. y. suriša neigiamą krūvį turinčius virusus. Taigi tai padės apsisaugoti ir nuo įvairių kitų peršalimo virusų.“
Dulkys: „Nereikėtų kurti naujų kapų“
Artėjant Vėlinių savaitgaliui sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys taip pat ragino riboti socialinius kontaktus ir susilaikyti nuo kelionių, jei tik jaučiami bet kokie simptomai.
Paklaustas, kiek bus efektyvios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išplatintos rekomendacijos ilgajam Vėlinių savaitgaliui, žinant, kad jų lietuviai nelabai linkę laikytis, ministras nebuvo linkęs sutikti, kad reikėtų griežtesnių sprendimų.
„Man atrodo, kad tikrai reikėtų tų rekomendacijų laikytis. Juo labiau kad ir labai simboliškai įpareigoja pati vieta, į kurią vykstama. Tad pagrindiniai dalykai, kad esant mažiausiems negalavimo simptomams reikėtų susilaikyti nuo kapų, artimųjų lankymo.
Reikėtų riboti socialinius kontaktus, nes būtent ir matome, kad ne kažkokių renginių metu, ne mokyklų klasės ištisos serga, bet tai yra socialinių kontaktų pasekmė. Matyt, nuo tokių kontaktų reikėtų stengtis susilaikyti ir įsivertinti savo rizikas. Ir vėl grįžtame prie to, kad esame labai darbštūs, skrupulingi, labai prižiūrime kapus. Tai šiuo atveju nereikėtų kurti naujų kapų“, – prieš Vyriausybė posėdį trečiadienį kalbėjo jis žurnalistams.
Portalas tv3.lt primena, kad šią savaitę SAM išplatinusi rekomendacijas, teikiamas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Pasaulio sveikatos organizacijos.
