Tai, kad anksčiau ar vėliau omikron atmaina išplis ir Lietuvoje, specialistams nekelia daug abejonių. Vis tik daug didesnį rūpestį skatina atmainos mutacijos, kurios virusą daro dar staigiau plintančiu.
Dėl sumažėjusios vakcinų apsaugos ir galimybės naująja atmaina greičiau užsikrėsti tiek jau pasiskiepijusiems, tiek persirgusiems asmenims, kyla nerimas, kad sveikatos apsaugos sistemai gali tekti susidurti su dar viena COVID-19 banga.
Karantinas neišvengiamas?
Kaip dar savaitgalį pareiškė buvęs Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos (NEPT) prie Vyriausybės narys, bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslo vadovas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius, pagal dabar turimus duomenis pilnas karantinas atrodo neišvengiamas.
„Tikriausiai esminė komunikacija iš LRV ir SAM turėtų būti jau nustatytas kriterijus, kad prie 240 užimtų vietų reanimacijoje bus įvestas pilnas karantinas. Kol kas iš tų duomenų, kuriuos turime dabar, tai jis yra neišvengiamas. Laikas parodys“, – dėstė jis savo socialinio tinklo paskyroje.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė dar anksčiau yra patvirtinusi rodiklius, kad esant 215 ir 240 lovų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose užimtumui prasidėtų didesni ribojimai ir būtų skelbiamas karantinas.
Duomenų analitikas teigė, kad prognozės nerodo nieko gero. Kaip pavyzdį jis pateikia Kanadą, kur omikron jau sudaro apie 20 proc. visų atvejų – čia, mokslininko teigimu, modeliai su pakankamai optimistiškomis prielaidomis rodo, kad augimas bus įspūdingas.
„Kadangi jau aišku, kad omikron yra 2–3 kartus labiau užkrečiamas nei delta, pravartu prisiminti, kad labiau užkrečiama, bet mažiau pavojingesnė liga visados sukels daugiau problemų, nei mažiau užkrečiama ir labiau pavojingesnė. Viskas susiveda į eksponentinį augimą, kuris, deja, labai prastai suprantamas“, – aiškino V. Zemlys-Balevičius.
Duomenys nenuteikia optimistiškai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis taip pat konstatavo, kad dabar turimi duomenys nenuteikia optimistiškai, nors jų ir dar turima labai mažai.
„Nors pateikti konkretesnes prognozes yra dar per ankstyva, reikėtų surinkti daugiau duomenų. Tačiau pirmieji, išankstiniai duomenys nenuteikia optimistiškai. Prie to pridėjus situaciją, kad vis tik paskutinės bangos atoslūgis Lietuvoje yra sustojęs ir artėjančios šventės, prieššventinis judėjimas, ką dabar matome, žinome, neprisidės prie situacijos, tai pakankamai didelė tikimybė, kad sausio–vasario mėnesiais galime su omikron bangos pagalba dar nenuslūgus praėjusiai bangai turėti pakankamai nemalonią situaciją su dideliais skaičiais sergančiųjų ir patenkančiųjų į gydymo įstaigas su visomis iš sekančiomis pasekmėmis“, – portalui tv3.lt komentavo jis.
Profesorius patvirtino, kad ir karantinas tokiu atveju nebeatrodytų neįmanomas scenarijus.
„Ir sustabdyti tą plitimą yra labai sudėtinga. Jei jau su delta atmaina turėjome problemą dėl jos aktyvumo, tai, kad ir pirminiais duomenimis, bet omikron aktyvumas yra bent dvigubai, o gal ir daugiau didesnis nei delta atveju. Turint omenyje, kad skiepijimąsis trečiąja vakcinos doze nėra toks intensyvus kaip kad buvo pirmąją ir antrąją, galime turėti sunkiai be karantino ar atskirų jo elementų suvaldomą situaciją“, – konstatavo J. Augutis.
Čia pat jis pridūrė, kad turėtų omenyje ribojimus darbe, švietimo sektoriuje ir kitose srityse.
Perspėjo įvertinti sveikatos sistemų pajėgumus
NEPT narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas taip pat patvirtino, kad lovų perpildymo scenarijus nėra atmestinas.
„Matome, kad omikron atmaina gali paliesti ir tuos žmones, kurie yra persirgę ir pasiskiepiję, ypač matome neramius ženklus, kad jei antra skiepo doze pasiskiepyta seniau, jos apsauga nuo simptominės ligos gali būti nedidelė.
Kitas momentas, į kurį dar atsakymo nėra, kiek ligos eiga gali būti sunki. Informacijos, kad ji gali būti sunkesnė, nėra, kaip tik yra žinučių, kad ji yra lengvesnė nei delta. Bet oficialiau patvirtintų duomenų šiuo klausimu nėra, nes kad sunkesnė liga pasireikštų, turi praeiti daugiau laiko“, – komentavo jis.
Visgi, nepaisant to, jei liga klinikiniu požiūriu bus lengvesnė, krūvis sveikatos sektoriui teks vien dėl to, kad atmainai greičiau plintant susirgs daugiau žmonių.
„Ką ir Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja, tai pažiūrėti ir apsvarstyti, ar sveikatos sistema galėtų būti pasiruošusi susitvarkyti su gerokai išaugusiu pacientų srautu. Taigi nors yra rekomendacijos ruoštis, dar išlieka daug neaiškumų“, – pridūrė M. Stankūnas.
Siūlo imtis srautų, renginių ribojimo
Sutikęs, kad ir karantino galimybės esant prognozuojamai situacijai atmesti neišeina, profesorius visgi svarstė, ar išties pavyks pasiekti tokią „juodą ribą“, kad prireiktų visiško užsidarymo.
„Tai tikrai įmanoma, nors, kita vertus, toks variantas kartu sunkiai tikėtinas, nes pernai metais lovų rekordas reanimacijose siekė apie 220–230. Tai jei pernai juodžiausiu laikotarpiu nebuvome pasiekę 240 ribos, tai ar tikrai turėsime juodesnį scenarijų nei pernai?
Aišku, to atmesti niekas negali, bet faktas, kad mums reikėtų pagalvoti apie papildomas nefarmacines priemones. Ir viena svarbiausių – žmonių srautų valdymas. Ir jei mes kalbame apie renginius, žmonių susibūrimus, jie turėtų pirmiausia būti dėmesio centre“, – komentavo jis.
M. Stankūnas pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvoje, palyginus su tuo, kokie ribojimai yra kitose šalyse, tikrai gyvenama neblogai, mat jei esi paskiepytas, persirgęs, turi galimybių pasą, tai didesnių ribojimų ir nėra.
„Taigi kalbant apie kalėdinį laikotarpį reikėtų permąstyti planus susitikti su giminaičiais, stengtis, kad jie būtų kuo mažesni, iki 10-ies žmonių ir su pačiais svarbiausiais, kad kuo mažiau kontaktų būtų. Apie ką galima galvoti – nuotolinis darbas, įmonių, organizacijų vakarėlių atsisakymas ar jų darymas lauke. Realiai reikia kaip įmanoma mažinti kontaktus, nes ši nauja atmaina plinta labai staigiai“, – perspėjo jis.
Įvesti karantiną anksčiau laiko nėra reikalo
Anot J. Augučio, suprantama, kad dabar įsivesti karantiną tik dėl to, kas kažkada kas nors bus, nėra realu ir neduotų norimo efekto, bet kai ką padaryti vis tik galime.
„Įsivedus karantiną dabar turėtume didelius nuostolius ir didelės bėdos nusvertų galimas naudas. Žinoma, reikėtų labai sustiprinti tas vietas, kurios tiek daug nekainuoja – pirmiausia, kadangi omikron atmaina daugiausiai plinta kaip įvežtinė, ir dabar daroma ir teisingai daroma, reikėtų neatleisti sustiprintos priežiūros atvykstančiųjų iš kitų šalių, kur jau yra nemažas atvejų procentas. O tarp tokių šalių yra net tik Pietų Afrikos Respublika, bet jau ir kai kurios Europos šalys“, – aiškino profesorius.
Pašnekovas pridūrė, kad toliau lieka visi bendrieji nurodymai, kurie galiojo ir ankstesnių atmainų atveju – kiek įmanoma mažinti kontaktus, riboti mobilumą, susibūrimus.
„Suprantu, kad mano toks kvietimas skamba neįtikinamai prieš didžiąsias šventes. Bet supraskime, kad kuo labiau sugebėsime pasipriešinti, tuo labiau sumažės nepasibaigusi banga. Kuo greičiau masiškai pasiskiepysime trečiąja doze, tuo mažesnė bus tikimybė, kad prisireiks griežtų priemonių kaip karantinas ar kažko panašaus. Tai būtų kaip mūsų investicija į ateitį, bet kad ta situacija ateis į Lietuvą, abejoti netenka“, – komentavo VDU rektorius.
Jis pridūrė, kad daugelis Europos šalių ir kitos pasaulio šalys prevenciškai jau yra priėmusios tam tikrus sprendimus dėl renginių ribojimo: „Nes būna ne laikas imtis priemonių, kai jau užsidegę židiniai. Suprantu, kad turbūt neuždrausime pasitikti Naujus metus ar susirinkti šeimos į Kūčių vakarienę ar Kalėdų šventę.
Bet reikėtų primygtinai rekomenduoti ar net gal ir griežčiau sankcionuoti, kad tie renginiai, kurie, kaip įprasta, vyksta metų pabaigoje vyksta (organizacijų vakarėliai ir pan.), jų reikėtų atsisakyti. Nes vis tik turime dar neužsibaigusią ketvirtą bangą ir omikrono grėsmę.“
SAM: kol kas griežtinimų neruošia
Nors dėl koronaviruso omikron atmainos plitimo vis daugiau pasaulio šalių imasi griežtesnių priemonių, Lietuva griežtesnių ribojimų kol kas imtis neketina. Kita vertus, sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė teigė, kad nieko atmesti neišeina. „Taip, kaip ir visame pasaulyje 2–3 savaitės yra iki to piko, kur yra ganėtinai greitas padidėjimas ir turėjimas didelių skaičių. O kadangi kalėdinis periodas, tai neabejotinai, kaip ir visos tarptautinės organizacijos pasisako, efektyviausiai veikia vakcinacija.
Vėlgi turime galimybė ir šią savaitę turbūt kalbėsime apie dar ankstesnį revakcinavimą sustiprinančiąja doze, kad galima būtų sustiprinti imunitetą. Taip pat – sąmoningumas: atstumai, kaukės, atsisakyti tam tikrų renginių. Ta pati Vokietija sako liksime be karantino, Kalėdos bus, žiūrėsime, kokia bus situacija“, – prieš neformalų Vyriausybės pasitarimą dar pirmadienį kalbėjo viceministrė.
Portalas tv3.lt primena, kad iki šiol šalyje patvirtinti 5 omikron atmainos atvejai. Taip pat jau numatytos griežtesnės izoliavimosi taisyklės po kontakto su sergančiuoju naująja atmaina.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat yra parengusi rekomendacijas šventiniam Kalėdų laikotarpiui.
Rastike skirtumu tarp naciu veiksmu ir "musu vadovybes".
Seime Okupantai !
Cia ne musu seimas !! Seime nusikalteliai. Ir kai zmones pabus ir supras, kad jie kauso nusikalteliu, melagiu. Suvoks , kad valdantieji turi kaliuzeje sedeti o ne seime. Tada tauda ir isilaisvins
