2021-aisiais metais rimtai drebėjo net keturių Ingridos Šimonytės ministrų kabineto narių kėdės, tačiau kiek pasvyravusios, jos liko stovėti ten kur stovi – ministrai liko savo postuose. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia, kas šiemet drebino Vyriausybės pamatą ir su ekspertais aptarė, ar artėjančiais metais gali kristi pirmojo I. Šimonytės Vyriausybės kareivio galva.
„Ar turiu atsistatydint dėl to, kad negražus?“
Pirmasis I. Šimonytės komandos narys, kurio kėdė pradėjo klibėti, buvo tas, kuris prie ministrų komandos prisijungė vėliausiai – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Ministras užsitraukė ūkininkų nemalonę. Premjerei išsiųstą dėl nepasitikėjimo K. Navicku pasirašė 11 Žemės ūkio tarybos narių – sąjungų ir asociacijų, vienijančių pieno, grūdų, gyvulių augintojus. Ūkininkai išdėstė net 19 punktų, kuriais kaltina ministrą kompetencijos stoka, mažėjančiais gyvulių ir derliaus rodikliais, dialogo ir lyderystės trūkumu.
„Pieno gamyba krito 4,7 proc. liepos mėnesį, kainos krito, kiaulininkystės žmonės neišsilaiko, daržininkystės“, – spalį teigė žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.
„Ar turiu atsistatydint dėl to, kad negražus? Negaliu. Ką reiškia nekompetencija? Jie man sakė ilgą laiką, kad, kai prabraidysiu po karvių mėšlą, mano IQ padidės“, – TV3 Žinioms komentavo žemės ūkio ministras K. Navickas.
„Neketinu atsistatydinti, neketinu atsisakyti žaliojo kurso. Nežinau, kas čia gali būti neaiškiau“, – kiek vėliau spaudos konferencijoje sakė ministras.
Nors ministro pasitraukimo siekė ir opozicija, K. Navickas liko poste. Jam palaikymą išreiškė premjerė, pats ministras viešai skelbė turintis ir prezidento paramą.
Kalbėjo apie visos Vyriausybės pasitraukimą
Tačiau K. Navicko istorija buvo mažas žemės virpėjimas palyginus su drebėjimu, kuris krėtė ministrų kabinetą šį gruodį. Stipriausiai XVIII-osios Vyriausybės pamatą per pirmuosius jos darbo metu išjudino baltarusiškų trąšų skandalas.
Gruodžio 8 dieną įsigaliojus JAV sankcijoms vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, jų tranzitas per Lietuvą nesustojo. „Belaruskalij“ dar lapkritį atlikus avansinį mokėjimą geležinkeliams už paslaugas, šių lėšų gali pakakti pervežimams gruodį, sausį ir vasarį.
Dėl tokios situacijos atsistatydinimo pareiškimus premjerei pateikė susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai Marius Skuodis ir Gabrielius Landsbergis.
Premjerė Ingrida Šimonytė, prieš paskelbdama sprendimą dėl dviejų ministrų likimo, neatmetė galimybės, kad gali trauktis visa Vyriausybė.
„Neatmetu šitos galimybės, tą aš galiu labai tiesiai pasakyti“, – LRT sakė premjerė.
„Jeigu dėl Vyriausybės veiklos yra keliama tiek daug klausimų, tai galbūt Vyriausybė, jeigu nesugeba į tuos klausimus atsakyti, turėtų savo įgaliojimus pabaigti ir kažkokia kita Vyriausybė galėtų nuo nulio tą darbą pratęsti“, – teigė ji.
Kaip tuomet sakė I. Šimonytė, sprendimą dėl Vyriausybės ateities lems tai, kaip ji pati vertins situaciją.
„Politikoje labai daug dalykų priklauso nuo to, kaip tu pats vertini save konkrečiomis aplinkybėmis ir konkrečioje vietoje, – kalbėjo I. Šimonytė. – Tai iš esmės mano sprendimas vertinant, kaip man atrodo mano galėjimas užtikrinti ilgalaikius valstybės interesus, labiausiai ir turės įtakos mano pasirinkimui“.
Galiausiai I. Šimonytė nepatenkino ministrų prašymų atsistatydinti.
„Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti. Ne tik dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ministerijoms teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad mažiausias rizikas valstybei keliantį kelią iki krovinių atsisakymo vis dar reikia nužymėti, o atsistatydinimai to nepadės padaryti. Todėl ministrų atsistatydinimo prašymų Lietuvos Respublikos Prezidentui neteiksiu ir šįvakar įtikinau ministrus prašymus atsiimti“, – argumentavo premjerė.
Ji tuomet tikino, kad svarstė ir asmeninės atsakomybės klausimą.
„Labai rimtai ir nuoširdžiai apsvarsčiau ir savo asmeninės atsakomybės klausimą. Ją puikiai suprantu. Tačiau šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos bei pasiūlyti Lietuvai savo programą. Valdančiąją daugumą sudarančios frakcijos šiandien vieningai palaikė Vyriausybės siūlomą ateinančių metų biudžetą bei kitus susijusius sprendimus.
Atsižvelgiant į paaštrėjusią geopolitinę situaciją, o taipogi tebesitęsiančius iššūkius dėl COVID ir migracijos, būtų neatsakinga rizikuoti neapibrėžtumu, kurį sukeltų netgi bandymas formuoti naują daugumą ar reikšmingai keisti Vyriausybės sudėtį. Todėl Vyriausybė, laikydama, kad turi koaliciją sudarančių partijų frakcijų pasitikėjimą, tęs savo darbą ta pačia sudėtimi, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ir toliau dėsime visas pastangas, kad būtų įgyvendinta tai, ką įsipareigojome padaryti XVIII-osios Vyriausybės programoje“, – tvirtino I. Šimonytė.
Arūnas Dulkys išlaikė interpeliacijos išbandymą
Tikriausiai ant karščiausios kėdės Vyriausybėje nuo pirmos darbo dienos sėdi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kurio galvos opozicija ir kritikai reikalavo jau seniai. Bent jau tarpine šio proceso kulminacija galima laikyti šį gruodį neįvykusią interpeliaciją A. Dulkiui.
Vienas iš interpeliacijos organizatorių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Aurelijus Veryga Seimui pristatė esminius ministrui pateiktus klausimus ir baigdamas savo kalbą reziumavo, jog ministrui A. Dulkiui esą sunku eiti savo pareigas.
„Vienas iš esminių klausimų, kurį turbūt dauguma kolegų norėjo užduoti, susijęs su viena iš didžiausių problemų – kovidinė pandemija. Naujoji valdžia dar rinkiminiu laikotarpiu skambiai gyrėsi, kad turi detalius planus, kaip valdys, kad bus priimti vadybiniai sprendimai, girdėjome apie garsųjį 130 žingsnių pandemijos suvaldymo planą, kuris staiga atsirado, kai opozicija pradėjo rengti interpeliaciją“, – vieną iš svarbiausių interpeliacijos klausimų Seimui pristatė A. Veryga.
„Man susidaro įspūdis, kad ministrui visgi yra labai sudėtinga šitoje pozicijoje. Jeigu Seimas vis dėlto apsispręstų, kad ministrui yra sunku tvarkytis su šituo darbu, tai būtų lengviau ir jam, ir Vyriausybei tiek valdant kovidinę pandemiją, tiek vykdant įvairius darbus“, – pridūrė A. Veryga.
„Klaidų padariau, o posto nesilaikau įsikabinęs. Jei jūs ir mane delegavę žmonės nuspręs, kad šiandien mano atsakymai netenkina, aš trauksiuosi. Kol tai neįvyko, jaučiu pareigą tęsti darbus toliau“, – Seimo tribūnoje tuomet kalbėjo A. Dulkys.
Visgi Seimas apsisprendė, kad A. Dulkio darbas tenkina. Už ministro atsakymus į interpeliacijos klausimus balsavo 71 Seimo narys ir A. Dulkys išlaikė postą.
Ministrai gali paslysti ir lygioje vietoje
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga naujienų portalui tv3.lt teigė, kad dar iki dabar nėra aišku, kokio masto yra baltarusiškų trąšų tranzito skandalas.
„Iki galo nežinome, kas ir dėl ko turėtų prisiimti atsakomybę“, – komentavo S. Spurga.
Tačiau, anot politologo, nereikėtų lyginti paskutinio trąšų skandalo su istorijomis, dėl kurių anksčiau iš savo postų pasitraukdavo ar būdavo patraukiami ministrų kabineto nariai.
„Nemanau, kad prasminga. Nes šiek tiek yra skirtingos situacijos“, – sakė MRU docentas.
S. Spurgos nuomone, sunku pasakyti, ar sankcijų „Belaruskalij“ istorija dar kelia grėsmę ministrų kabineto stabilumui.
„Istorija turi tokį dėsningumą, kad pačioje pradžioje jos labiausiai sujaudina, o po to jau visuomenės dėmesys mažėja. Mano vertinimu, tai buvo pačių ministrų sukelti lūkesčiai, kad nuo gruodžio 8 d. turi nutrūkti tranzitas.
Niekas per daug to nereikalavo, bet jie patys tai iškėlė ir patys buvo krečiami skandalų. Neaišku, ką jie vėl iškels, ką jie vėl nevykusiai ar nekorektiškai paskelbs. Prielaidų tam nėra, bet įmanoma ir lygioje vietoje paslysti“, – teigė S. Spurga.
Visuomenės nuomonė nebesvarbi
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad ši situacija parodė, kad valdantiesiems visuomenės balsas „skamba tyruose“.
„Kuo toliau, tuo labiau. <...> Visuomenės nuomonė nebėra svarbi Vyriausybės kaitos prasme. Čia yra mūsų problema“, – teigė B. Ivanovas.
Politologo nuomone, ministrų galvos krenta ne piktinantis visuomenei ar net prezidentui, o tada, kai tai palanku didžiajam verslui.
„Tai yra žmonių, kurie valdo esminius Lietuvos išteklius, kapitalus įmones, rankose“, – tikino politologas.
Daug ministrų darbo neatsiduria visuomenės akiratyje
S. Spurgos tvirtinimu, labai sunku pasakyti, kuri grandis yra silpniausia I. Šimonytės ministrų kabinete.
„Yra tai, ką mes matome, tačiau ministrai daug daro darbo, kuris neatsiduria visuomenės akiratyje“, – sakė politologas.
Pasak jo, didžiausias krūvis tenka tiems ministrams, kurie turi valdyti krizes.
„Ar jie yra silpnoji grandis? Aš noriu pasakyti, kad kas bebūtų sveikatos apsaugos ministro poste, kokia asmenybė bebūtų, ji būtų silpnoji grandis. Silpnoji grandis yra santykinė sąvoka“, – aiškino S. Spurga.
Priminė, kaip Skvernelis ministro nerado
„Yra praktika, kad ministrai per kadenciją keičiasi. Kai buvo švietimo krizė ir buvo įsivaizduojama, kad turi būti pakeistas vienas ministras, tokia nuotaika tvyrojo, bet buvo pakeisti trys ministrai“, – pasakojo S. Spurga.
MRU docentas kalba apie 2018 metų pabaigos įvykius, kai mokytojams protestuojant užėmus Švietimo ir mokslo ministeriją, tuometinis premjeras Saulius Skvernelis atleido tik švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, bet ir aplinkos ministrą Kęstutį Navicką bei kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson.
Tuomet S. Skvernelis savo sprendimą paleisti tris kabineto narius aiškino noru matyti didesnį ryžtą, proveržį ir dinamiką šių ministrų kuruojamose srityse. Premjeras netruko rasti pakeitimo dviem ministerijų vadovams – Algirdas Monkevičius ir Mindaugas Kvietkauskas tapo atitinkamai Švietimo, mokslo ir sporto bei Kultūros ministerijos vadovais sausį.
Tačiau S. Skvernelis užtruko, kol rado pamainą K. Navickui. 2018 metų gruodį atleisto patraukto kėdė liko tuščia iki 2019 metų balandžio, kai aplinkos ministru galiausiai tapo valstiečių-žaliųjų atstovas Kęstutis Mažeika.
S. Spurga pastebi, kad ilgą laiką tuščia buvusi aplinkos ministro kėdė ne tik neprisidėjo prie Vyriausybės stabilumo, bet sukūrė situaciją, kai kilo diskusijos apie norą Aplinkos ministeriją prijungti prie kitos ministerijos.
„Geras vadovas, geras vadybininkas, geras koalicijos vadovas galvoja ne tik apie tai, kad reikia pakeisti ministrą, bet jis ir galvoja, kuo pakeisti. Perkėloje žirgus keisti labai sudėtinga dėl daugelio priežasčių“, – sakė S. Spurga.
MRU docentas tvirtino, kad dėl to yra ypatingai svarbu prognozuoti, ar 2022-ieji bus tie metai, kai kris pirmojo I. Šimonytės kabineto nario galva.
Vyriausybės sudėtį gali lemti istorijos su Kinija atomazga
Pasak B. Ivanovo, Vyriausybės narių kaitos klausimas priklausys grynai nuo ekonominių aplinkybių.
„Moraliniai dalykai seniausiai pamiršti ir praeitas etapas Lietuvoje. Ekonominiai dalykai ir verslo interesai gali turėti įtakos. <...> Šiuo požiūriu, aš manau, kitais metais viskas priklausys nuo to, ar iš tikrųjų realiai pirmiausia krizę su Kinija pavyks sureguliuoti“, – samprotavo B. Ivanovas.
Landsbergis – neliečiamas
Ir nors pašlijusius santykius su Kinija lėmė vertybine įvardijama šalies užsienio politika, už tai atsakingas Lietuvos diplomatijos šefas – G. Landsbergis – B. Ivanovo teigimu, yra neliečiamas.
„Jis yra nejudinamas bet kokiu atveju. <...> Premjerė yra nepartinė, kviestinė žvaigždė, tai ji iš principo negali nuspręsti dėl Gabrieliaus. Jis jos faktinis viršininkas yra. Vadybininkas negali atleisti direktorių tarybos pirmininko“, – sakė B. Ivanovas.
Pasak politologo, be G. Landsbergio XVIII-oje Vyriausybėje neliečiamų ministrų nėra.
„Tai yra ministrų ministras, iš didžiosios raidės“, – juokavo VDU docentas.
Kaip ir S. Spurga, B. Ivanovas nebuvo linkęs užtikrintai spėti, ar 2022-aisiais pasikeis pirmasis ministras.
„Iš kavos tirščių galima burti. Sakyčiau, kad 50/50, kad galbūt vienas pasikeis. Kas pas mus nuspėjama, kad viskas absoliučiai yra nenuspėjama. Burti iš kavos tirščių yra labai sudėtinga, tai paprastai mes to nedarome. Bet galime konstatuoti, kad prielaidos tam yra, o ar jos bus įgyvendintos, klausimas išlieka“, – apibendrino B. Ivanovas.
