Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta išanalizuoti Lietuvos rinkimų sistemas ir Seimui pasiūlyti reikalingus įstatymų pakeitimus, baigė darbą ir teikia svarstymui įstatymų paketą. Įstatymų projektais būtų stiprinamos politinės partijos, skaidrinamas rinkimų procesas ir atliekami kiti pakeitimai.
Rinkimų komitetai privalės įsiregistruoti ir tapti juridiniais asmenimis, iki 50 eurų padidės aukos partijoms, kai nereikalaujama deklaracijų, užsienyje gyvenantys lietuviai galės tikėtis daugiau rinkimų apygardų, bus kuriami partijų analitiniai centrai, skaidrinama reklama, neliks ir „tylos dienos“ prieš rinkimus.
Tiesa, šie pokyčiai, pasak politikos apžvalgininkų, nėra esminiai. Nejudintas svarbiausias – rinkimų sistemos pakeitimo klausimas. Tai, pasak projekto autorių, plataus susitarimo reikalaujanti situacija, na, o kritikai mano, kad politikai tiesiog išsigando galimos rinkėjų reakcijos arba pasiskaičiavo savo galimybes dar kartą pakliūti į Seimą.
Rinkėjai, pasak politologų ir politikų, šiame kodekso pakeitime naujienų sau ras mažai, daugiausia dėmesio skirta partijoms ir jų konkurentams rinkimų komitetams.
Kosmetiniai pakeitimai
Politologė Ainė Ramonaitė sako, kad rinkimų kodekso pakeitimai palies partijas, bet ne rinkėjus ir jų elgseną.
„Rinkėjams matomų dalykų ten nėra daug, tiksliau – visai mažai“, – sakė politologė.
Gal ryškiausias tai, kad rinkimų komitetų pavadinimuose nebus galima naudoti lyderių pavardžių, tai toks matomas dalykas, nes rinkėjai pratę partijas ir komitetus personalizuoti, atskirti nuo kitų. „Bet tai smulkus dalykas, nesudėtinga pažiūrėti į pavadinimus ir sulyginti su pavarde. O štai daugiau, kaip ir nieko nėra rinkėjams“,– svarstė politologė.
Analitinių centrų atvėrimas ar padidinta suma, kurią galima asmeniškai skirti partijai gali paveikti partinę sistemą ilguoju laikotarpiu, bet gali ir nepaveikti. Štai analitinių centrų steigimas teoriškai galėtų sustiprinti mūsų partijas, pakelti valdymo kokybę, bet ar tai išties vyks – neaišku.
„Tarkime nepasikeitė partijų finansavimo modelis, buvo norėta, kad neleistų atskilusioms ir parlamente susikūrusioms partijoms gauti valstybės dotacijų, bet tai nebuvo priimta.
Tiesa, tai, kad padidinta suma, kurią gali aukoti privatūs asmenys be ypatingų sunkumų, turėtų pagelbėti mažosioms, naujoms partijoms. Atsiranda bent teorinis variantas, kaip gauti pinigų, tiesa rinkėjai, to, matyt, nepajus“, – tv3.lt aiškino A. Ramonaitė.
Bijo rinkėjų nuomonės
Rinkimų kodekso pakeitimai, pasak politologės, yra labiau paviršinis, tarkime, komitetų dalyvavimo rinkimuose nuostatų pakeitimas prideda pliusą partijoms, nes konkurencija tampa labiau lygiavertė.
„Tai higieninis dalykas, peržiūrėti ir patvarkyti dalykai, kurie nebeatitinka realybės, tarkime partijų finansavimo apribojimai. Sutvarkyti dalykai kurie trukdo, bet kurių niekas iki šiol sistemingai neperžiūrėjo“, – sakė ji.
Tiesa, esminių pokyčių kodekso pakeitimas nenumato, mišri rinkimų sistema keičiama nebus, nors ji nėra pats geriausias variantas.
„Ta sistema surenka visas blogas savybes ir sukuria partinės sistemos nenuspėjamumą. Lyg ir buvo noras pajudinti šį dalyką, bet politikai pabūgo ir gal paskaičiavo, kad vargu ar jiems patiems tai būtų naudinga ir nutarė nieko nekeisti. Rinkimų sistemos pakeitimai tikrai sukeltų nepasitenkinimą. Todėl klausimas ar verta ką nors daryti, kaip įtikinti žmones, kad pokyčiai būtų geri. <...> Jei keistų, tai daugiamandates tiesiog smulkintų, darytų jas regionines, neliktų vienmandačių. Būtų daromas tarpinis variantas, bet liktų sąrašinė, o ne vienmandatė sistema. Taip būtų logiškiau, geriau ir pigiau valstybei. Bet kaip įtikinti visuomenę – nežinau, nes politinio atstovavimo samprata visuomenėje pas mus yra kitokia“, – sakė politologė.
Rinkimų komitetai bus pažaboti
Rinkimų kodekso pataisų darbo grupėje dalyvavęs socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad pakeitimų juose yra nemažai, bet esminių pokyčių rinkimų sistemoje nepadaryta.
Daugiausiai naudos gaus partijos, kurioms nebeturėtų skaudėti galvos dėl rinkimų komitetų nekontroliuojamo siautėjimo per rinkimus. Šie privalės registruotis, tapti juridiniais asmenimis, o ir finansų kontrolė bus skaidresnė.
„Naujiena tokia, kad nebus tylos dienos be rinkimų agitacijos, kaip iki šiol. Pasižiūrėjome, kad daug kur pasaulyje nėra tylos dienos. Galimybė aukoti taip pat padidėja, dabar bus apie 50 eurų. Taip pat buvo diskutuojama dėl internetinio balsavimo užsienio lietuviams, bet tam aš prieštaravau.
Buvome susitikę su Konstitucinio teismo ekspertais, jie patvirtino, kad jei tik vienoje apygardoje ketinama įteisinti internetinį balsavimą, tai išties prieštarautų Konstitucijai. Kiti rinkėjai būtų diskriminuojami. Todėl dabar dėl internetinio balsavimo nieko neįrašyta rinkimų kodekso projekte, VRK pradėjo pirkimus dėl galimybių studijos. Ten turėtų atsispindėti tiek techninės sąlygos ir galimybės, tiek teisinės galimybės turi būti išnagrinėtos“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Anot parlamentaro, džiugu ir tai, kad rinkimų komitetai turės įsiteisinti siekiant užtikrinti skaidrumą.
„Šiandien rinkimų komitetai, pagal dabartinį įstatyminį reguliavimą, yra kaip vaiduokliai. Susiburia prieš rinkimus, užregistruoja VRK, pateikia sąrašą, rinkimai įvyksta ir komitetas išnyksta, kaip dūmas. Nėra jokios atskaitomybės rinkėjams.
Šiandien Lietuvoje yra 12 merų išrinktų per komitetus. Tai penktadalis visų savivaldybių merų, o kiek dar vicemerų ir kitų vadovų. Taigi, pareiga komitetams tapti juridiniais asmenimis parodo, kad visą laikotarpį, nuo rinkimų iki rinkimų, jie būtų atskaitingi“, – tikino politikas.
Svarbiausio darbo nepadarė
Visgi jis sutinka, kad pagrindinio darbo ši darbo grupė kaip ir neatliko, ji neperžiūrėjo rinkimų sistemos.
„Nepakeitė, nepasiūlė pakeisti. Su politologais buvo susitikta, tais, kurie siūlė keisti ir tais, kurie ne. Valdančiųjų atstovai atsitraukė. Gal išsigando rinkėjų, jų reakcijos. Didžioji dalis rinkėjų deklaruoja, kad nori vienmandatinių rinkimų, balsuoti už asmenybes. Bet proporcinis balsavimas, kai yra daug daugiamandačių, irgi geras, tarkime Latvijoje taip pat yra. Pavyzdžių turim daug Europoje, tarkime Švedijoje yra aštuonios, Latvijoje – penkios daugiamandatės. <...> Lietuvoje galėtų būti keturios apygardos, plius viena sostinėje, nes sostinė turi didžiausią rinkėjų dalį. Tada būtų galimybė išsirinkti iš tos vietovės, regiono. Bet to rinkimų kodekso pakeitimuose nėra, manau buvo išsigąsta rinkėjų nuomonės“, – svarstė Seimo narys.
Svarbu ir tai, kad rinkimų kodeksas bus Konstitucinis įstatymas, priimant jį reikia kvalifikuotos daugumos balsų, tai yra 71 balso. Daugiau, kaip pusės visų parlamentarų balsų. Bet jei po priėmimo norėsis kažką pakeisti, jau reiks trijų penktadalių, tai yra 85 Seimo narių balsų.
„Daugiamandačių proporcinių rinkimų metu mažiau balsų keliauja į šiukšlyną. Vienmandatėje apygardoje, tarkime, dalyvauja 10-12 kandidatų, o laimi vienas. Daugybė balsų keliauja į šiukšlinę, rinkėjai neatstovaujami. Daugiamandatėje taip nėra“, – svarstė J.Sabatauskas.
Renka, bet mokesčių nemoka
Dar vienas svarbus dalykas, pasak parlamentaro, yra užsienio apygardos, mat jų ketinama dauginti.
„Mes turime apygardą be teritorijos. Kai mes numatome padauginti tų apygardų, nes projekte tai numatoma, tai kieno sąskaita tai bus? Lietuvos gyventojų atstovavimas bus mažesnis. Per paskutinius rinkimus jau išnyko dvi apygardos Aukštaitijoje. Kai kuriose apygardose atstovauja Seimo narys, kurį rinko dviejų ar trijų savivaldybių rinkėjai“, – sakė J. Sabatauskas, patikinęs, kad ir Konstitucijos žinovams ši apygarda atrodo abejotina.
Regionuose apygardų mažės, nes mažėja gyventojų skaičius, sostinėje daugės, daugės jų ir užsienyje. Yra fiksuotas skaičius apygardų – 71, taigi ateityje jų liks Lietuvoje keliomis mažiau, nes jos bus priskirtos užsienio lietuviams.
„Mes [parlamentarai] turime pagalvoti, ką mes atstovaujame? Mūsų darbdavys yra rinkėjai, kurie moka atlyginimą iš savo sumokėtų mokesčių, kodėl turime dauginti apygardų ten, kur niekas nemoka mokesčių Lietuvos valstybei“, – klausė J. Sabatauskas.
Nėra pakeitimų – kalta opozicija?
Rinkimų kodekso pakeitimų darbo grupės vadovas, konservatorius Andrius Vyšniauskas tikina, kad rimtesni rinkimų sistemos pokyčiai nevykdomi, nes nebus vieningo sutarimų tarp partijų, o ir rinkėjams pokyčiai nepatiktų.
„Daug diskutavome apie vienmandates apygardas, naikinti jas ar ne. Buvo įvairių nuomonių iš politologų, sakyčiau tos nuomonės pasidalijo per pusę. Pagrindinis argumentas dėl nenaikinimo yra tai, kad sistema yra įprasta ir žmonės prie jos pripratę, visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad visuomenė nenorėtų vienmandačių naikinti. Kitas argumentas, kad jos suteikia regioninį atstovavimą, kurio žmonės tikisi ir nori. Svarstant, kad galbūt atsisakyti vienmandačių apygardų buvo svarstoma, kad reikėtų regioninio dėmens. Taip, galima smulkinti daugiamandates, bet dabartinė sistema yra tokia, kokia yra ir žmonės ja tiki“, – aiškino A. Vyšniauskas.
Anot jo, tai būtų [pakeitimo atveju] kardinalus pokytis, dėl kurio reiktų plataus sutarimo tarp politinių jėgų, ne vien valdančiosios daugumos.
„Valdančioji dauguma greičiausiai sutartų dėl tokio pokyčio ir turėtų balsų, bet daryti rinkimų sistemos reformą be opozicijos palaikymo, mano galva, nesąžininga. <...> Nepaisant to, kad Julius Sabatauskas palaiko šią reformą, bet didesnė dalis socialdemokratų už šį pakeitimą greičiausiai nebalsuotų, nes yra išrinkti vienmandatėse, atitinkamai nepalaikytų valstiečiai, greičiausiai nepalaikytų Skvernelio frakcija, na Darbo partija apie pusę palaikytų. Nėra vieningo sutarimo toje pačioje opozicijoje. Juo labiau turint galvoje, kiek visuomeninio konflikto šiuo metu yra visuomenėje, gal toks pakeitimas nėra pats didžiausias prioritetas, kuriam reikėtų investuoti daug laiko ir jėgų“, – tvirtino konservatorius.
Jis taip pat sakė, kad apygardų „dauginimas“ užsienio lietuviams priklauso nuo užsienyje balsuojančių žmonių kiekio. Esą tai visiškai nesisieja su vienoje ar kitoje valstybėje mokamais mokesčiais. Tiesa, užsienyje dabar balsuoja tiek lietuvių, kad naujos apygardos kol kas nereikia.
„Mūsų rinkimų sistema yra panašiausia į prancūzišką. Tai Prancūzija užsienyje turi 6-8 vienmandates. Net yra viena vienmandatė apygarda, kur įeina Lietuvoje gyvenantys prancūzai, čia bendra su Skandinavija“, – sakė politikas.
Lietuviškoji rinkimų sistema yra mišri ir pakankamai unikali, todėl, anot A. Vyšniausko, mes negalime žiūrėti į kokią Rumuniją, turinčią proporcinę rinkimų sistemą ir didelę diasporą, kuri balsuoja.
