Prieš pat metų pabaigą įtemptą situaciją Ukrainoje 50 minučių trukusio telefoninio pokalbio metu aptarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas. Viešai teigta, kad pokalbis įvyko Maskvos iniciatyva.
Skelbiama, kad Kremlius apskritai buvo „patenkintas“ įvykusiomis derybomis. V. Putinas sakė J. Bidenui, jog iš būsimų pokalbių dėl saugumo garantijų Maskvai reikalingi konkretūs rezultatai, be to, amerikiečių prezidentas buvo perspėtas neįvedinėti naujų stambių sankcijų Rusijai.
Pranešama, kad tuo metu J. Bidenas V. Putinui „aiškiai pasakė, kad Jungtinės Valstijos ir jos sąjungininkės bei partnerės ryžtingai reaguos, jeigu Rusija toliau veršis į Ukrainą“
Anušauskas: Putinas džiaugtųsi bet kokiu pokalbiu
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad visa tarptautinė bendruomenė tikisi, kad pokalbiai tarp Vašingtono ir Maskvos gali prisidėti prie įtemptos situacijos deeskalacijos.
„Tačiau Putinas džiaugtųsi bet kokiu pokalbiu su Bidenu ir Vakarų lyderiais. Žinome ir Rusijos ekonomikos apverktiną padėtį. Tiesą sakant, žmonių gerovės smukimą. Šiuo atveju, Putinas stengiasi išeiti sausas iš tos balos, kurią pats ir susikūrė“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė A. Anušauskas.
Ministras nesitiki, kad situacija kardinaliai pasikeis po J. Bideno ir V. Putino pokalbio, kadangi sausio 12 dieną turėtų įvykti Rusijos ir NATO atstovų derybos, o dieną po to numatytas Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovų susitikimas.
„Prasidės pokalbiai apie saugumo situaciją tarp NATO, Jungtinių Valstijų ir Rusijos. Tačiau principas, kurį dabar deklaravo ir Bidenas ir jis ir mums, ir kitiems sąjungininkams svarbus, kad niekas nesiderės už uždarų durų, neįtraukdamas kitų sąjungininkų, jiems nežinant, už nugarų. Derybų už nugarų principą savo istorijoje mes ne kartą išbandėme, todėl tikrai nenorėtume to patirti dar kartą“, – tvirtino krašto apsaugos ministras.
Putinas siekia nukreipti dėmesį nuo savo augančių raumenų
Derybos tarp Rusijos ir Vakarų vyks po to, kai Maskva NATO pateikė reikalavimų sąrašą. Tarp jų – reikalavimas daugiau NATO nesiplėsti ir neleisti Ukrainai prisijungti prie Aljanso bei prašymas nedislokuoti papildomų karinių pajėgų ir ginkluotės už šalių ribų, kurios buvo iki 1997 m. buvo NATO narėmis (iki Rytų Europos valstybių, tarp jų Lietuvos prisijungimo prie Aljanso), išskyrus išskirtinius atvejus, kai sutariama su Rusija.
„Tai liečia pirmiausia Baltijos valstybių saugumo padėtį. <...> Rusija Baltijos valstybes atvirai traktuoja kaip savo įtakos sferą ir norėtų susilpninti mūsų saugumo padėtį, saugumo situaciją“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Ministras pažymėjo, kad saugumo padėtį blogina ne retoriniai Rusijos reikalavimai, į kurios Vakarai neatsižvelgs, bet realūs Maskvos veiksmai, pavyzdžiui, Kaliningrado srities militarizacija.
„Puolamosios ginkluotės ten yra keleriopai daugiau, nei buvo iki tol. Apie tai Putinas tyli, apie tai jis nekalba. Manau, kad Vakarų lyderiai kaip tik turi kalbėti apie Rusijos agresyvumą, Rusijos siekius išplėsti savo karinį buvimą Baltarusijoje, ką Putinas labai aktyviai daro, apie tai, kaip Rusija stiprina karinę grupuotę Kaliningrado srityje. Visa tai irgi gali būti pokalbių temomis, bet Putinas siekia nukreipti dėmesio centrą visai į kitas dalis saugumo situacijos“, – sakė A. Anušauskas.
„Rusijos ultimatyvios tezės, kurias išsakė Putinas, yra tiesiog neįgyvendinamos, nes jis kalbėdamas apie savo šalies situaciją pamiršta, kad vis dėlto kaimynai turi tokias pačias baimes dėl Rusijos, kokias jis dirbtinai susikūrė sau dėl NATO“, – pridūrė jis.
Pokalbiai situaciją švelnina, bet problemų nesprendžia
Nors tarp Rusijos ir Vakarų vyksta pokalbiai, anot A. Anušausko, grėsmė naujam plataus masto kariniam konfliktui išlieka.
„Kaip liko ir Rusijos pajėgos. Grėsmės nebuvimas galėtų būti konstatuojamas tik tuo metu, jeigu papildomų Rusijos pajėgumų nebūtų ties Ukrainos siena. Kol kas viskas yra priešingai“, – konstatavo pašnekovas.
Visgi, pasak A. Anušausko, gerai, kad vyksta pokalbiai tarp Maskvos ir Vakarų, nes tai gali šiek tiek sušvelninti saugumo situacijos sudėtingumą.
„Tačiau problemų tai kol kas nesprendžia. Ukrainos suvereniteto ir teritorinio integralumo pažeidimai kaip buvo prieš septynerius metus, taip jie yra išlikę, šios problemos nėra išspręstos ir nepanašu, kad bus išspręstos pačiu artimiausiu metu“, – pažymėjo A. Anušauskas.
Rusija nusitaikė į konkrečią mūsų silpnybę
Nerimą dėl Lietuvos saugumo situacijos kelia ne tik prie Ukrainos sienos besitelkianti šimtatūkstantinė Maskvos kariuomenė, bet ir vis gilesnė Rusijos bei Baltarusijos karinė integracija.
Apie tai po susitikimo su Lenkijos ir Ukrainos prezidentais kalbėjo šalies vadovas Gitanas Nausėda, kuris pažymėjo, kad didelį susirūpinimą kelia Baltarusijos ir Rusijos karinė integraciją, į kurią NATO privalo reaguoti.
A. Anušausko teigimu, nuolatinis Rusijos pajėgų didinimas Baltarusijoje rodo, kad Maskva nusitaikė į Suvalkų koridorių.
„Prie Gardino, link Kaliningrado, yra dislokuotos ir priešlėktuvinės raketos, naujos baterijos, Rusija Baltarusijai perdavė raketų sistemą S300, žada keisti į S400. Tai sudaro problemas užtikrinant mūsų saugumo situaciją.
Jeigu įvyktų konfliktas, būtina užtikrinti NATO pastiprinimą tiek sausumą, tiek jūrą. Būtent viskas daroma, kad tokia pastiprinimo Baltijos šalys negautų. Iš mūsų pusės yra noras, kad NATO šioje srityje, tiek priešlėktuvinę gynybą, tiek aviacijos pajėgas Baltijos šalyse turėtų tokias, kurios galėtų užtikrinti jų pajėgų ir mūsų pajėgų saugumą“, – dėstė A. Anušauskas.
JAV kariai Lietuvoje – svarbus atgrasymo faktorius
Visgi ar tokia saugumo situacija gali leisti pasiekti nuolatinį Jungtinių Valstijų karių buvimą Lietuvoje? Tokį tikslą savo programoje įrašė ir ši Vyriausybė, kuri nusibrėžė siekti susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis dėl bataliono dydžio amerikiečių pajėgų vieneto ir tolimojo nuotolio oro erdvės gynybos sistemos nuolatinio dislokavimo Lietuvoje.
„Geras klausimas. Dabartinė situacija, kai mes rašėme Vyriausybės programą, tai neprognozavome, kaip ji gali keistis, kad prasidės NATO ir Rusijos pokalbiai šia tema, kad Rusija iškels ultimatyvius reikalavimus“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Ministras atkreipė dėmesį, kad amerikiečių batalionas, kuris yra dalis Jungtinių Valstijų pajėgų Europoje, kaip buvo dislokuotas Lietuvoje, taip ir yra.
„Mes tikimės, kad ta rotacija vyks nuolat. Jų pajėgų buvimas šiame regione yra labai svarbus atgrasymo faktorius. Ne tik Lenkijoje, bet ir Baltijos šalyse. Pirmiausia, turime galvoje Lietuvą, nes jie būtent Lietuvą pasirinko nuolatine dislokacijos vieta. <...> Manau, kad Jungtinės Valstijos neturi priežasčių nematyti Lietuvos pastangų gerinant sąlygas jų karių buvimui Lietuvoje. Tiesą sakant, nėra priežasčių, kodėl jie turėtų išvesti šias pajėgas iš Lietuvos, nes saugumo situacija šiame regione nepasidarė paprastesnė“, – tvirtino A. Anušauskas.
Tai tik dalis pokalbio su Arvydu Anušausko laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kur rasite teksto pradžioje.
