„Artėja šventės, bet tos šventės gali ne visiems būti tokios šventiškos, o kai kuriems žmonėms jau eilę metų tos šventės nelabai šventiškos. Nepaisant, kad gyvename XXI a., Vilniaus mieste, Naujamiestyje iš kranų pas žmones bėga spalvotas vanduo su įvairiais drumzliais, priemaišomis, užkemša buitinius prietaisus, kranus, maišytuvus.
Galiausiai, esu girdėjęs ir tokių atvejų, kad žmonėms dėl prastos vandens būklės Vilniaus mieste yra organizuojami sunkvežimiai, kurie atvežinėja vandenį ir su kibirais žmonės turi to vandens pasisemti, kad turėtų kuo atsigerti ar nuprausti savo vaikus“, – Seimo Aplinkos komiteto posėdyje pasakojo socialdemokratas Linas Jonauskas.
„Ta problema yra skaudi ir tęsiasi ne vienerius metus“, – pridūrė jis.
Parlamentaras pabrėžė, kad tai nėra vienos gatvės ar vieno namo gyventojų skundas, o ištisa vieno didžiausių Vilniaus rajonų problema.
Perspėja, kad juodas vandens gresia kitiems rajonams
Naujamiesčio bendruomenės pirmininkė Rita Latvytė teigė, kad problemos rajone dėl vandens kilo prasidėjus naujoms statyboms.
„Prasidėjo nauji prisijungimai, jų žymiai padaugėjo ir gyventojai vizualiai pamatė tą vandenį, dažniausiai juodą vandenį“, – teigė R. Latvytė.
Bendruomenės pirmininkės tikinimu, blogos kokybės vandens problema Naujamiestyje tęsiasi labai ilgai, tačiau gyventojai anksčiau nekreipdavo dėmesio į kelis purvo grūdelius.
„Šitai Vilniaus vandenų valdžiai teko išbandymas toks, dėl to, kad jiems teko visa ta našta mūsų nepasitenkinimo“, – sakė ji.
Pasak R. Latvytės, pradėta plauti vandentiekio tinklus, tačiau jos nuomone, tą reikėjo daryti seniai.
„Tą reikia daryti ir kituose rajonuose, nes tai gresia visiems“, – kalbėjo Naujamiesčio bendruomenės pirmininkė.
„Nenoriu nieko kaltinti, tik noriu, kad kažkas bendruomenei pasakytų, ar mes galime gerti tokį vandenį, ką mes turime padaryti, ar tas vamzdžių plovimas kada nors baigsis ir ar jo finale mes galiausiai galėsime būti ramūs“, – pridūrė R. Latvytė.
Bendruomenės pirmininkė kėlė klausimą, ar planuojama vamzdynų rekonstrukcija, kadangi bent jau artimiausiuose Vilniaus vandenų planuose jos nematyti.
„Gal kompleksiško norisi sprendimo, ką mums daryti, ką Vilniaus vandenys mums padės, kuo visa tai baigsis, gal daryti tyrimus, gal žmones daugiau informuoti. Mes iš tikrųjų iki šiol ir nežinom, ar gerti tą vandenį, ar negerti, gerai ar blogai. Mums reikia aiškumo. Ne tik, kur vandens bus plaunamas ar cisterna stovės, bet aiškumo ir apie sveikatą, ir apie tolimesnę ateitį“, – teigė R. Latvytė.
Su problemomis susiduria visas pasaulis
„Tenka apgailestauti dėl susidariusios situacijos, tikrai visi šie atvejai yra žinomi, fiksuojami ir yra priiminėjami sprendimai ir priemonės“, – tikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vadovas Ilja Karužis.
Pasak jo, priežastys, kodėl gyventojams iš krano bėga prastos kokybės vanduo, gali skirtis, priklausomai nuo namo ir jo vietos.
„Esmė yra tame – visas vamzdynas užsineša purvu ar tomis dalelėmis per ilgą laiko tarpą. Iš esmės, tai yra nuolatinis procesas. Lygiai tą patį turi ne tik Vilniaus ar Lietuvos vandens tiekėjai, bet viso pasaulio vandens tiekėjai“, – aiškino I. Karužis.
Vamzdžių pakeisti nepajėgia
Vilniaus vandenų Gamybos tarnybos direktorius Tadas Kazlauskas teigė, kad vilniečiai iš krano bėgančiame vandenyje mato mangano pėdsakus.
„Manganas yra blogas tuo, kad duoda labai negražų vaizdą. Šiaip manganas, kaip ir geležis, yra vienas iš elementų, kuris yra ištirpęs vandenyje. Jis yra praktiškai kiekviename gręžinyje. Vienuose gręžiniuose yra jo daugiau, kituose mažiau. <...> Kaip ir geležis, jis, po kontakto su deguonimi, krenta nuosėdų pavidalu, kurios yra matomos. Geležis – rudą atspalvį, manganas – juodą“, – kalbėjo T. Kazlauskas.
Pasak jo, Naujamiesčio problema yra ta, kad iš Vingio vandenvietės vanduo yra tiekiamas be vadinamųjų „nugeliažinimo“ filtrų.
„Taip buvo istoriškai, tad natūralu, kad tas manganas sėdo ant vamzdyno sienelių“, – sakė T. Kazlauskas.
Vilniaus vandenų atstovas apgailestavo, kad ankstesni bendrovės vadovai nesprendė problemos iš esmės. T. Kazlausko teigimu, problemą spręsti galima dviem būdais: galima pakeisti vamzdžius naujais arba juos išplauti.
„Vamzdyno keitimas yra finansiškai ypatingai imlus klausimas, mes esame pasiskaičiavę, kad jeigu pakeistume problematiškiausius vamzdynus, tai reikėtų 85 mln. eurų. Mes keičiame ženkliai mažesnį skaičių pagal savo finansines išgales“, – teigė jis.
Liko išplauti tris kartus tiek, kiek jau išplauta
Pasak Vilniaus vandenų atstovo, kadangi įmonė nėra finansiškai pajėgi pakeisti vamzdžių, nuspręsta vandentiekį plauti. Prieš pusantrų metų vandentiekio plovimui įmonė nusamdė austrų įmonę, kurios technologiją nuo šių metų jau taiko ir patys Vilniaus vandenys.
„Kodėl iškart išplovus ne visada juntamas poveikis? Mes bandome plauti pagal vandens tekėjimo kryptį tam, kad išplautas vamzdynas toliau į tinklus nebeneštų susikaupusių dalelių. Natūralu, kad nėra to vandens tekėjimo vien per vieną vamzdį. <...> Mes matematiniais skaičiavimais apskaičiavome tekėjimo kryptį vamzdynais ir plauname pagal tekėjimo kryptį“, – aiškino T. Kazlauskas.
Kol kas Vilniaus vandenims pavyko išplauti 30 kilometrų vamzdžių, tačiau liko dar 141 kilometras.
„Mes planuojame toliau tęsti plovimus. Tik per šventes ir dėl šalto oro dabar sustabdėme, planuojame atnaujinti plovimą po Naujųjų metų. Manome, kad greičiausias būdas problemą spręsti iš esmės – praplauti visą Naujamiestį per pusantrų–du metus.
Pirmiausia, einame į tas teritorijas, kur žmonės labiausiai skundžiasi. Per artimiausius tris ar keturis mėnesius turėtų jie pajusti tą pagerėjimo efektą. Lygiagrečiai, ieškome finansavimo ir lėšų, kur galima gauti, kad pakeistume pačius problematiškiausius vamzdynus“, – sakė T. Kazlauskas.
Pasakė, ar galima gerti vandenį
Vilniaus vandenų atstovo tikinimu, vamzdynų pakeitimas problematiškas ne tik dėl pinigų, bet ir dėl to, kad laiko užtrunka projektavimas, derinimas, į darbus reikia įtraukti ir archeologus.
„Šitie darbai užtrunka. Šio klausimo sprendimas yra žymiai laike imlesnis. Nesakau, kad to nedarysime, bet darbų mastas bus mažesnis“, – tvirtino T. Kazlauskas.
Vilniaus vandenų atstovas atsakė ir į klausimą, ar galimą šį juodą vandenį gerti.
„Mes patys tą patį vandenį geriam. Dalis mūsų vadovų gyvena Naujamiestyje. Taip, kaip ir geležies drumzlių, tai ir mangano drumzlių nė vienas negeriam, bet jei vanduo nusistovi, jis yra tikrai yra geriamas ir sveikas“, – tikino T. Kazlauskas.
„Tikiu, kad atsakyta į kai kuriuos bendruomenės keltus klausimus. Aišku, visko norisi greičiau. Norisi to supratimo, kad aš tikrai negerčiau vizualiai nešvaraus vandens, net jei man pasakytų, kad jis yra geriamas. Jei jis būtų pilkas, aš jo tikrai negerčiau ir aš tuos žmones galiu suprasti“, – reagavo Aplinkos komiteto pirmininkė, konservatorė Aistė Gedvilienė.
Nutiesus beveik 52 km naujų vandentiekio bei 60 km nuotekų tinklų, bendras prisijungusių prie jų gyventojų skaičius Švenčionyse, Švenčionėliuose, Eišiškėse, Šalčininkuose, Nemenčinėje ir Vilniuje preliminariai sieks daugiau nei 5 tūkst. gyventojų – 2,5 tūkst. prie vandentiekio ir beveik 3 tūkst. prie nuotekų tinklų.