„Teršalų ir problemų Lietuvoje yra tikrai daug. Aplinkos ministerija dirba tiek su vandens tarša, tiek su dulkėtumo tarša iš uosto terminalo Klaipėdoje, dirbame ir su oro tarša, dirvožemio tarša. Tų teršėjų yra tikrai nemažai.
Mes tiek kaip fiziniai asmenys, tiek įmonės, tiek viešasis sektorius darome pasirinkimus kiekvieną dieną ir mūsų pasirinkimai lemia, ar tarša Lietuvoje didėja ar mažėja“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo S. Gentvilas.
Aplinkos ministras pastebėjo, kad Lietuvoje oro ir vandens tarša pastaruoju metu didėjo. Nors, pasak jo, dabar populiaru kalbėti tik apie transporto taršą, teršalų gyvenamoje aplinkoje yra nemažai.
„Mes nesugebame pasiekti lūžio taško ir išsivaduoti nuo taršaus judėjimo, taršios gamybos, taršaus šildymo. Deja, bet aplinkos monitoringas rodo, kad tie teršalai nemažėja taip, kaip norėtųsi“, – sakė S. Gentvilas.
2019 metų duomenimis, Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – apie 1,0 proc. daugiau nei 2018 m.
Daugiausia išmetė transporto (30,9 proc.) ir energetikos (27,5 proc.) sektoriai. Trečioje vietoje – žemės ūkis (20,9 proc.), kiek mažiau ŠESD išmesta pramonės (16,7 proc.) ir atliekų (4,0 proc.) sektoriuose.
Lyginant su 2018 m. ŠESD kiekis labiausiai didėjo amoniako gamybos (8,8 proc.), cemento gamybos (13,0 proc.), žemės ūkio dirvožemių (2,6 proc.) sektoriuose, o labiausiai mažėjo energijos gamybos, gyvulininkystės ir atliekų sektoriuose.
Valdantieji pirmiausia nusitaikė į taršius automobilius ir ketina įvesti metinį automobilių taršos mokestį. Ši priemonė nukreipta į taršiausią sektorių šalyje – transportą. Visgi, ar valdžia svarsto apie priemones, nukreiptas į sektorius, kuriuose susidaro likusi 70 proc. ŠESD dalis.
Reforma užtikrins kokybišką vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą
S. Gentvilo teigimu, nors daugiausiai viešojoje erdvėje kalbama apie automobilių taršos mokestį, ministerija numačiusi reikšmingus pokyčius ir kitose srityse. Pirmiausia, vandentvarkoje.
„Vandentvirkininkams suteikti įgaliojimus valdyti labiau taršą. Nes 70 proc. vandentvarkoje esančios taršos, išleidžiamų nuotekų, vis dar nėra gero standarto. Apie tuos projektus kalbėsime pavasarį“, – teigė ministras.
Vandentvarkos reforma inicijuotų ir vandens tiekimo įmonių susijungimą. Tai reikštų, kad mažesnių miestų vandens tiekimo įmonės būtų prijungtos prie didmiesčių įmonių.
Kelių savivaldybių ir pačių įmonių atstovai viešai jau buvo išreiškę nuogąstavimą, kad toks veiklos optimizavimas reikš didesnes sąskaitas gyventojams.
„Pradėkime nuo to, kad centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra pigesnė paslauga privačiam asmeniui, negu jis tą darytų individualiai: išsigręžtų gręžinį, tvarkytų sąžiningai nuotekas, imtų kvitus, čekius už nuotekų duobės išvežimą. Kai ta ekologinė paslauga teikiama centralizuotai, tai ji yra kokybiškesnė ir pigesnė“, – aiškino S. Gentvilas.
Ministro teigimu, problema yra ta, kad kai kurios Lietuvos vandentiekio bendrovės neturi pajėgumų, kad galėtų kokybiškai aprūpinti gyventojų poreikius.
„Vilniuje turime sodų bendrijas, kur ištisi sodai neaprūpinti geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymu. Regionuose yra mažesnės gyvenvietės ir mums reikia sustiprinti tas bendroves, kad jos sugebėtų investuoti čia ir dabar į tas centralizuotas paslaugas, ir sugebėtų nepakelti paslaugų tarifo gyventojams, ir sugebėtų išdėlioti šias investicijas, kurių reikia Lietuvos upėms ir ežerams, dėl jų švaros ir vandens kokybės“, – teigė S. Gentvilas.
Tam, kad gyventojams nekiltų kaina, tačiau būtų užtikrinama kokybiška paslauga, anot ministro, ir yra būtina reforma.
„Estai jau sugebėjo padaryti šitą reformą ir turi beveik 100 proc. gyvenamųjų vietovių prijungtų prie geriamojo vandens ir nuotekų. Lietuvoje mes vis dar kalbame apie penktadalį gyvenamųjų vietovių, kur centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra racionalus sprendimas, bet jos yra nepajungtos“, – dėstė aplinkos ministras.
Penkis kartus didės sąvartynų mokestis
„Atliekų tvarkymo sektoriuje per šiuos metus priimta tikrai daug esminių dalykų. Tai, visų pirma, gamintojai paskatinti gaminti produktus ir pakuoti juos perdirbamoje pakuotėje. Pakuočių tvarkymo infrastruktūra būtų priešais kiekvieną gyventojo langą, nesvarbu, ar daugiabutyje, ar privačiame name gyvenate“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Viena iš plano paversti Lietuvą be atliekų dalis – penkis kartus padidintas sąvartynų mokestis. Seime prieš pat Kūčias priimtas įstatymas numato, kad nuo 2022 metų mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose nuo 10 eurų padidėtų iki 15 eurų, o nuo kitų metų – iki 50 eurų.
Lietuvoje įsigaliosiantis mokestis net po padidinimo bus mažesnis nei kaimynų. Lenkijoje šis mokestis siekia 61 eurą, Latvijoje – 65 eurus, o Estija planuoja jį padidinti iki 90 eurų. Tikimąsi, kad mokesčio didinimas nebeskatins į Lietuvą vežti atliekų iš kitų šalių.
Opozicija iškart pradėjo kalbėti apie tai, kad padidėjęs mokestis kris ant gyventojų pečių.
„Noriu pasidžiaugti Aplinkos ministerijos ir valdančiųjų dovana visiems atliekų turėtojams. Nuo 10 eurų sąvartyno mokestis brangsta iki 50 eurų. Tai sveikinu visus, tai yra rimta kalėdinė dovana.
<...> Sveikinu su kylančiomis kainomis. Ačiū valdančiajai daugumai. <...> Įsitikinsime tada, kada gausime sąskaitas“, – prieš keliamą sąvartyno mokestį Seimo posėdyje pasisakė darbietis Artūras Skardžius.
Kai nebus atliekų, nebus ir už ką mokėti?
S. Gentvilas ramina, kad gyventojai šio mokesčio didėjimo nepajus. Pasak jo, pagrindinė to priežastis – Lietuvoje po kelių metų nebus ką vežti į tuo sąvartynus.
„Aš pats ilgai gyvenau Skandinavijoje ir Vakarų valstybėse. Jeigu jūs važiuojate per Vakarų valstybes, tai jūs nematote ten sąvartynų. Būtent tokią Lietuvą be sąvartynų ir mes kuriame.
Apmokestindami sąvartynus, kartu sukurdami paraleliai pakuočių tvarkymo sistemą, sukurdami standartus, kaip po atliekų sudeginimo šlakas gali būti panaudojamas kelių tiesimui, sukurdami žaliuosius pirkimus, sukurdami tekstilės sutvarkymą, mes 2023–2024 metais turėsime visą sistemą, kai iš esmės nebebus ką dėti į tuos sąvartynus.
Net ir statybines atliekas, kurios susidaro griaunant pastatus, mes turime masiškai imti ir panaudoti naujiems produktams gaminti statyboje, kelių tiesimui“, – aiškino S. Gentvilas.
„Ateitis tokia, kad Lietuva neturės sąvartynų. Tai sąvartyno pabranginimas, kaip prasčiausios atliekų tvarkymo alternatyvos, nereiškia, kad gyventojams kils rinkliava“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, pavyzdžiui, Alytaus rajone gyventojas vidutiniškai moka apie keturis eurus per mėnesį už atliekų tvarkymą, iš jų – vos du centai yra valstybinis taršos mokestis.
„Kai mes kalbame, kad iš esmės į sąvartynus nebevešime atliekų, tai reiškia, kad nebus už ką ir mokesčio mokėti. Tokia ir logika“, – sakė S. Gentvilas.
Lietuvoje nepamatysite nė vienos šiukšlės
Aplinkos ministerija skiria lėšų atliekų rūšiavimo konteinerių plėtrai, šiais metais ypač daug dėmesio skiriama maisto rūšiavimui – tam skirtais konteineriais šių metų pradžioje planuojama aprūpinti 200 tūkst. namų ūkių.
Savivaldybes paskatinus įdiegti maisto atliekų rūšiavimo sistemą, gyventojams bus sudarytos sąlygos patogiai nuo bendro srauto atskirti virtuvėje susidarančius maisto likučius.
Tačiau ar sudarius galimybes rūšiuoti, neatsitiks tokia situacija, kad lietuviai vis tiek visas šiukšles sukiš į vieną maišą ir mes į bendrą konteinerį? S. Gentvilas įsitikinęs, kad ne.
„Prieš du mėnesius lankydamas pasaulinę „EXPO“ parodą Dubajuje daviau interviu Indijos žurnalistams ir sakiau, kad Lietuva ypatinga tuo, kad per ją galite eiti dvi dienas ir nepamatysite nė vienos išmestos šiukšlės.
Manau, kad aš esu beveik teisus. Lietuviai yra labai švarūs žmonės, labai brandi visuomenė ir, man atrodo, ko trūksta Lietuvai, tai gerai veikiančios atliekų tvarkymo sistemos“, – teigė aplinkos ministras.
S. Gentvilas tvirtino, kad Lietuvoje dar nevisiškai optimaliai veikia atliekų surinkimo sistema, priešais gyventojų langus esantys pakuočių rūšiavimo konteineriai nėra išvežami laiku, ne visada yra tvarkingai prižiūrimi, tekstilės konteineriai dar ne visur yra išdėlioti.
„Šitie darbai bus padaryti per 2023–2024 metus. Man atrodo, Lietuvos visuomenė jau yra pasiruošusi, bet mes kaip valstybė ne viską esame padarę, kad gyventojams ta infrastruktūra būtų patogi“, – tikino ministras.
Tai tik dalis pokalbio su S. Gentvilu laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kur rasite teksto pradžioje.
