Rusija tikina, kad sankcijos jos neveikia, bet joms pradėjus kąsti rimčiau rusai pradės trokšti uždraustų prekių, kurios yra būtinos karinei ir vidaus ekonomikai. Kremlius taip pat norės papildyti savo karo skrynią pajamomis iš produktų, kuriems taikomos sankcijos – nuo anglies ir naftos iki ikrų.
Ieškos kitų kelių
Tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau Maskva mėgins sankcijas apeiti.
„Mes esame realistai ir žinome, kad jei bus sankcijos, šalia visada bus žmonių, kurie norės jas apeiti...Neįmanoma visko sutvarkyti ir numatyti“, – įsitikinęs aukštas Europos Sąjungos diplomatas.
Nuo tada, kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą, o tai sukėlė pirmąją sankcijų bangą, Maskva siekė didinti savo savarankiškumą, bet tai nebuvo įmanom visose srityse.
Lengviau pasigaminti sūrį, nei, pavyzdžiui, pačiam gaminti mikroschemas.
Tai reiškia, kad Rusijai prireiks Vakarų technologijų ir mašinų. Šios prekės yra gyvybiškai svarbios tiek kariniam, tiek civiliniam naudojimui, taip pat siekiant išlaikyti naftos ir dujų eksportą į tokias šalis kaip Indija, kuri netaiko sankcijų Rusijai.
„Rusijai labai reikia lustų, puslaidininkių komponentų ir kelių svarbiausių žaliavų, tokių kaip litis, kad galėtų toliau gaminti ginklų sistemas ir elektrinius akumuliatorius, reikalingus kariniams tikslams“, – sakė buvęs Ukrainos prekybos pareigūnas.
„Be šių atsargų Rusijos karinė pramonė bus suluošinta. Rusija priklauso nuo Vakarų indėlio į naftos ir dujų infrastruktūrą, todėl neseniai uždraustas suskystintų gamtinių dujų (SGD) įrangos eksportas Maskvai yra ypač problemiškas. „Priklausomybė yra labai didelė“, – sakė Maria Shagina, Tarptautinio strateginių studijų instituto mokslinė bendradarbė.
Ką Rusija darys?
Tikėtina, kad Maskva bandys importuoti ribojamas prekes naujais prekybos keliais, naudodama gudrius metodus, kad išvengtų Vakarų kontrolės. Šalių, kurios laikomos galimomis silpnosiomis sankcijų vykdymo ir laikymosi vietomis, sąrašas yra įvairus, todėl Putinas ras norinčių partnerių Europoje ir už jos ribų.
„Istoriškai yra keletas jurisdikcijų, kurios pasirodė esančios priešakinėse sankcijų vengimo linijose“, – sakė buvęs aukštas pareigūnas, atsakingas už sankcijas iš JAV iždo. „Turkija ir JAE šiuo atžvilgiu yra labai svarbūs“.
Turkija, kuriai suteikiama privilegijuota galimybė per muitų sąjungą patekti į ES rinką, nesilaiko ES sankcijų taip, kaip Šveicarija ir Norvegija.
Taip pat yra Rusijos kaimynės Eurazijos ekonominėje sąjungoje, kurią sudaro Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Armėnija ir Kirgizija. Buvę Vakarų žvalgybos pareigūnai sakė POLITICO, kad šioje srityje gali sustiprėti reguliari prekyba, kurią Kazachstanas viešai skatina. Tačiau normalios prekybos padidėjimas taip pat gali atsirasti dėl nelegalių prekių, kurioms taikomos sankcijos.
„Čia, Kirgizijoje, IT sektoriuje dirbančių rusų atvyko labai daug. Bet ne visi jie čia dėl politinių priežasčių. Kai kurie „pabėgo“ su darbdavio palaiminimu, kad išvengtų sankcijų“, – tviteryje rašė Prancūzijos geopolitikos instituto docentas Kevinas Limonier.
Shagina mano, kad „Kazachstanui rūpi jo tarptautinė reputacija“, nes jis vis dar nori pritraukti verslą iš Kinijos ir Vakarų, tačiau „jei kuri nors Kirgizijos įmonė nesirūpina“ atsiskirti nuo JAV rinkos antrinėmis sankcijomis, ji galėtų įsitraukti į pelningą sankcijų vengimo verslą.
Silpnosios grandys Europoje
Maskva taip pat galėtų ieškoti lengvų kelių ES. Šiame šalių bloke kiekviena šalis turi savo nacionalinius papročius ir sankcijų vykdymą, todėl kai kurios jurisdikcijos yra švelnesnės nei kitos.
Kaip pavyzdį Šagina paminėjo Italiją, kur buvo „daug atvejų“, kai po 2014 m. sankcijų į Rusiją buvo išgabentos draudžiamos prekės. Pasak jos, laivai „susiję su Vokietija, Italija, Graikija ir Bulgarija“ taip pat prisišvartavo Krymo uostuose, kuriems taikomos sankcijos.
Ir kitos ES šalys istoriškai nebuvo tokios griežtos dėl sankcijų. Pavyzdžiui, po to, kai 2015 ir 2016 metais „Siemens“ išsiuntė į Rusiją dujų turbinas, kurios atsidūrė Kryme, prokurorai tyrė kai kuriuos „Siemens“ darbuotojus, tačiau viešai apie tyrimo išvadas nebuvo pranešta.
„Iki šiol nieko negirdėjome apie jokias teisines šio [Siemens] pažeidimo pasekmes“, – sakė Europos įstatymų leidėja Anna Fotyga, buvusi Lenkijos užsienio reikalų ministrė.
„Priešingai, „Siemens“ ilgus metus išlaikė nepakitusias už įrengimą atsakingos bendrovės akcijas... Toks požiūris buvo įmanomas, nes jis visiškai sutapo su Berlyno politika Rusijos atžvilgiu“. Ji pridūrė, kad Europos Komisija „labai geranoriškai vertino šį atvejį“.
„Siemens“ atstovas spaudai atsakė, kad „kaip įmonė, mes nelaikomi kaltinamaisiais ir niekada jais nebuvome“ ir pridūrė, kad „procesas... susijęs su asmenimis (buvusiais darbuotojais)“, o bendrovė palaiko sankcijas.
Kontrabandininkai jūrose
Sankcijomis siekiama ne tik nutraukti labai reikalingų prekių iš užsienio tiekimą Rusijai, bet ir sumažinti Rusijos eksporto rinką. Maskva turės ir toliau eksportuoti tokias prekes kaip nafta, anglis, mineralai ir grūdai, kad galėtų prisidėti prie savo karo ekonomikos ir finansuoti invaziją į Ukrainą.
Ekspertai perspėja, kad Putinas gali rasti gudrių būdų, kaip ES toliau parduoti benziną ar kitas sankcionuotas prekes, tokias kaip anglis.
ES šalys birželio 3 d. susitarė iki šių metų pabaigos blokuoti Rusijos naftos gabenimą į ES, o tai reiškia, kad Rusija perskirstys naftos eksportą.
Vienas iš įprastų gudrybių yra perpumpuoti iš laivo į laivą, kai, pavyzdžiui, Rusijos laivas tarptautiniuose vandenyse iškrauna naftą į kitą tanklaivį, kuris vėliau prisišvartuoja į ES uoste ir pažymi, kad nafta yra iš kitos šalies, ne iš Rusijos.
Kitas triukas yra, kai laivai išjungia savo buvimo vietos stebėjimo priemones, kad paslėptų savo veiklą. Nuo įsiveržimo į Ukrainą Rusijos tanklaivių šią praktikos, kuri yra teisėta, taiko itin dažnai.
Ir nors mokslininkai iš principo gali nustatyti, iš kur gaunama nafta, remdamiesi geochemine analize, „jei maišote ir slepiate, iš kur ji gaunama, tikrai yra paneigimo problema“, – sakė buvęs aukštas sankcijų pareigūnas. O ir Kazachstano ir Rusijos nafta yra gana panašios.
Istoriškai ES sankcijų vykdymas buvo daug silpnesnis nei JAV, tačiau kovą Europos Komisija atidarė internetinį informavimo apie pažeidimus portalą, siekdama paskatinti žmones pranešti apie įtariamus pažeidimus.
Nusikaltimas ir bausmė
ES taip pat išdėstė planus sankcijų Rusijai pažeidimus paversti nusikaltimu, kad ES vyriausybėms būtų lengviau konfiskuoti taisyklių vengiančių įmonių ir asmenų turtą.
Taip pat vykdoma nauja iniciatyva, pavadinta „Operacija Oskaras“, siekiant koordinuoti muitinės darbus visame regione. Tikslas yra sujungti Europolo, Frontex ir Eurojusto darbą, tačiau galiausiai jo sėkmė priklausys nuo atskirų šalių teisėsaugos institucijų pastangų.
Ekspertai atkreipia dėmesį į Vengriją, Bulgariją ir ES nepriklausančius Balkanus, įskaitant Rusijai palankią Serbiją, kaip galimas silpnąsias grandis, kai kalbama apie sankcijų vykdymą.
Žurnalistai susisiekė su Prancūzijos, Lenkijos, Austrijos, Belgijos, Maltos ir Bulgarijos muitinėmis. Nė vienas neatsakė į mūsų klausimus, išskyrus Bulgarijos muitinės atstovus, kurie teigė, kad „šiuo metu nėra dažnai bandoma išvengti sankcijų“, o „Bulgarijos muitinės administracija griežtai taiko dabar nustatytas sankcijas“.
Tačiau net jei Rusija ir toliau importuos uždraustas prekes, Maskva vis tiek turės mokėti daugiau tam, kad surastų tinkamus sprendimus. Šalys, palengvinančios Rusijos prekybos srautus, „žino, kaip užsiimti verslu“, – sakė Groningeno universiteto Nyderlanduose sankcijų ekspertas Francesco Giumelli. „Jie tai įkainos“.
