Naujienų portalas tv3.lt pateikia svarbiausius darbus ir įstatymų projektus, kurių šią rudens sesiją imsis Seimas.
Svarbiausias darbas – biudžetas
Kaip ir kiekvieną rudenį, taip ir šį svarbiausiu Seimo darbu lieka kitų metų valstybės bei kitų biudžetų tvirtinimas. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad šiemet Vyriausybė paankstins biudžeto pateikimą Seime.
„Mes tą biudžeto projektą norėtume pateikti, kaip įmanoma anksčiau, ir stengsimės pateikti maždaug spalio pirmoje dekadoje“, – interviu BNS sakė ministrė pirmininkė.
„Biudžeto svarstymas ir priėmimas yra esminis kiekvieno rudens darbas, šį rudenį turime papildomą kontekstą, tai yra energetikos kainų kilimas, taigi labai svarbu planuojant priemones kitiems metams sušvelninti tą šoką“, – prieš pirmąjį rudens sesijos posėdį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pasak I. Šimonytės, vien išaugusioms elektros kainom kompensuoti planuojama numatyti skirti nuo 600 mln. iki 1 mlrd. eurų. Iš šios sumos taip pat bus didinamas minimalus mėnesio atlyginimas, neapmokestinamųjų pajamų dydis, biudžetininkų darbo užmokestis ir imamasi kitų priemonių.
Pasak jos, valstybės biudžeto išlaidas didins ir kitos „vienkartinės“ injekcijos, pavyzdžiui, skiriama parama Lietuvoje esantiems karo Ukrainoje pabėgėliams.
Tuo metu prezidentas ragina tiesti dar didesnę pagalbos ranką tiek gyventojams, tiek verslui.
„Šiandien delsti nebegalime, valstybės pareiga – ištiesti pagalbos ranką gyventojams ir verslui. Taip, kaip ištiesėme ją COVID-19 pandemijos metu ir išsaugojome Lietuvos ekonomiką.
Esu įsitikinęs – tai toks pat nacionalinio saugumo klausimas kaip ir šalies gynybos pajėgumų stiprinimas. Todėl antikrizinis energetikos planas ir 2023 m. valstybės biudžeto rengimas bus svarbiausias šios Seimo sesijos klausimas, į kurį susitelkti kviečiu ir valdančiuosius, ir opoziciją.
Nuo to, kokias pagalbos priemones gyventojams ir verslui paruošime, nuo to, kaip efektyviai tos priemonės veiks, priklausys Lietuvos ateitis ne tik 2023-iaisiais, bet ir dar keletą metų į priekį.
2009 m. rinkomės griežto taupymo kelią, o Lietuvos ekonomika smigo į gilią duobę. 2020-aisiais pasirinkome valstybės pagalbos žmonėms ir verslui kryptį, o Lietuvos ekonomika tapo geruoju pavyzdžiu visoje Europos Sąjungoje.
Šiandien Lietuva yra kur kas geresnėje padėtyje nei buvo prieš 13 metų. Tvarūs valstybės finansai leidžia padėti tiems, kas šiandien jaučia didžiausią spaudimą.
Tačiau mums reikia tikslių, veiksmingų ir, svarbiausia, greitų sprendimų. Todėl linkiu visiems susitelkti į tai, kas yra visų svarbiausia, – Lietuvos valstybės stiprinimą ir pagalbą žmonėms“, – sveikinimo kalboje Seimui teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Optimizuojama policijos veikla, laukia viešojo sektoriaus reforma
Pokyčiai laukia ir vidaus bei valstybės tarnybos. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teiks Seimui Vidaus tarnybos statuto pakeitimo pakeitimus, kuriais siekiama tobulinti vidaus tarnybos valdymą, nustatyti didesnį pareigūnų darbo užmokesčio sistemos lankstumą, orientaciją į veiklos rezultatus, priemones, kurios pagerintų pareigūnų socialines garantijas ir tinkamai kompensuotų tarnybos ypatumus.
Taip pat ketinama optimizuoti policijos sistemos įstaigų skaičių ir pereiti prie vieno juridinio asmens, organizuoti veiklą prižiūrimoje teritorijoje penkių apygardų principu.
Seimui rudenį bus teikiama viešojo sektoriaus reforma, kuria numatoma stiprinti vadovų kompetencijas, steigti Viešojo valdymo agentūrą, atsisakant Valstybės tarnybos departamento. Pasak A. Bilotaitės, pertvarkomis siekiama turėti valstybės tarnybą, kuri „gebėtų susitvarkyti su laikmečio iššūkiais“.
Nusitaikė į akcizų lengvatas, bet nebus automobilių taršos mokesčio
Artėjančioje sesijoje valdžia dėmesį kreips ir į žaliąjį kursą. Aplinkos ministerija stengsis įgyvendinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reformą. Valdžia sieks sukurti mechanizmą, didinantį vandentvarkos įmonių efektyvumą, kad būtų užtikrintos kokybiškos ir prieinamos viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos.
Į Seimo salę grįš ir pateikimą praėjęs projektas, kuriuo siekiama 2023–2025 m. sumažinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų arba jų atsisakyti, taip pat nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus.
Taip pate ketinama nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir nuosekliai juos didinti, atsižvelgiant į tai, kad, sumažinus iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų arba jas panaikinus, šildymui skirtų durpių paklausa gali išaugti, nes taptų viena pigiausių šildymo alternatyvų. Taip valdžia sieks neskatinti vartotojų rinktis šio taršaus kuro, kuris šiuo metu nėra akcizų objektas.
Tačiau į parlamento darbotvarkę negrįš jau kartą atmestas naujas automobilių taršos mokesčio projektas. Nors buvo pasirodę pranešimų, kad dėl jo vyko diskusijos tarp Aplinkos ministerijos, Susisiekimo ministerijos ir premjerės patarėjų, joks konkretus projektas šioje sesijoje nebus teikiamas.
„Atnešiau į Seimą projektą. Mano kolegos ministrai neįtikino savo frakcijų, tai aš padariau viską. Seimui atmetus šitą projektą tarša reguliuojama bus reguliacinėmis priemonėmis, o mokestines priemones paprastai teikia Finansų ministerija. O kadangi sektorius priklauso Susisiekimo ministerijai, tai galbūt bus iš jų galbūt irgi iniciatyva“, – rugpjūčio pabaigoje žurnalistams sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Darbotvarkėje – ir civilinė sąjunga, ir narkotikų dekriminalizavimas
Į Seimo salę turėtų sugrįžti ir pateikimą praėjęs Civilinės sąjungos įstatymo projektas, nustatantis nesusituokusių porų, tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių, santykių įteisinimą. Kovos dėl projekto jau prasidėjo, kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitete prasidėjo klausymai dėl šio projekto. Partnerystės šalininkai prašo tikslinti civilinės sąjungos sąvoką, artinant ją prie šeimos santykių, tuo metu priešininkai sako, kad dabartinis apibrėžimas yra pernelyg artimas santuokai ir taip pat ragina jį tikslinti.
Į Seimą turėtų grįžti ir pakoreguotas lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo projektas, kai už nedidelį kiekį kanapių būtų taikoma nebe baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Kartą panašų projektą Seimas šioje kadencijoje jau atmetė.
Privalomi žinių patikrinimai pradinukams
Švietimo srityje valdantieji žada nustatyti tvarką, kad visi mokiniai turi dalyvauti nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose baigiant pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį.
Taip pat norima švietimo, mokslo ir sporto ministrui įgaliojimus tvirtinti pedagogų karjeros ir kompetencijų aprašus, patikslinti nuostatas dėl mokyklų vadovų skyrimo, veiklos ir vertinimo.
Grįžta desovietizacijos įstatymas
Parlamentarai turėtų imtis svarstyti ir vadinamojo desovietizacijos įstatymo. Pagal projektą, būtų draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose juos įamžinant ar atvaizduojant bet kokia forma.
Būtų draudžiamas tokių režimų simbolių, informacijos apie juos, susijusių asmenų, organizacijų, įvykių, datų įamžinimas.
„Šis projektas yra demokratiškas būdas apsiginti nuo demokratiją, žmogiškumą, valstybių, tautų tapatybių, siekiančių naikinti ideologijų ir jų paliktų ženklų“, – pateikdama projektą birželį sakė konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Grįžta kova dėl alkoholio prekybos
Seime rudenį gali sugrįžti ir kova dėl prekybos alkoholius. Parlamentarų darbų programoje numatytas projektas, kurį priėmus prekyba alkoholiu sekmadieniais būtų draudžiama.
Liberalas Andrius Bagdonas taip pat turi keletą pasiūlymų dėl prekybos alkoholiu. Jis siūlo, kad kai rugsėjo 1 d. yra savaitgalį, drausti alkoholiu prekiauti artimiausią darbo dieną. Politikas taip pat siūlo nelaikyti alkoholio reklama įmonių pavadinimų, kuriuose minimi alkoholiniai gėrimai.
A. Bagdonas taip pat ragina palengvinti lauko kavinių darbą ir leisti pardavinėti alkoholį klientams lauko sąlygomis ne didesniu kaip 80 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos, vietoje dabar taikomų 40 metrų.
Prezidento prioritetai – regionai ir teismai
G. Nausėda artėjančioje rudens sesijoje Seimui teikia tris įstatymo projektus: Teismų įstatymo, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimus.
Šalies vadovas ne kartą akcentavo, kad jam ypač svarbus Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, kuris atrištų rankas savivaldybėms.
„Šis įstatymo projektas buvo pateiktas praėjusių metų pabaigoje, labai ilgai laukėme Vyriausybės išvados. Ši išvada pasirodė likus dienai iki Regionų forumo, ji yra pozityvi. Tikiuosi, kad tai suteiks gerą stimulą judėti į priekį ir pagaliau padaryti tą darbą, kurio labai laukė savivaldybės ir, neabejoju, jų žmonės“, – po penktadienį vykusios susitikimo su parlamento vadovybe žurnalistams Seime sakė prezidentas G. Nausėda.
Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo rugsėjo 10 iki gruodžio 23 dienos, planuojama surengti daugiau kaip 45 posėdžius. Iš jų trys bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms.
Tie kas prisimename pagalvokime ko verti konservų pažadai ir jų partijos bei vyriausybės programos. Tai tik tušti žodžiai maždaug tokie kaip anais laikas TSKP žadėjo: 1980 metais pastatysime komunizmą.