Naujienų portalo tv3.lt kalbinti gydymo įstaigų vadovai konstatuoja, kad ateinantis sezonas kaip reikiant kelią nerimą ir gali tik dar labiau pagilinti krizę sveikatos sistemoje. Jie teigia, kad mažinti tyrimų apimtis ar užverti duris pacientams jokiu būdu negalima, tačiau peržiūrėti medikų darbo užmokestį vadovų rankos nėra surištos.
Apokaliptinis scenarijus realus
Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus neslepia – apokaliptinis scenarijus, kad gali tekti medikams mažinti atlyginimus norint atsiskaityti už išaugusias energijos išlaidas, tikrai yra realus.
„Mes patys to dar nesvarstome, bet žinau, kad nemaža dalis gydymo įstaigų apie tai jau pakankamai rimtai galvoja. Kadangi esame didelė ligoninė, turime susiplanavę tam tikrus rezervus, ta grėsmė nesmogtų iš karto. Bet, jau matant elektros energijos pabrangimą 4 kartus, reikia kažkokiu būdu ieškoti sprendimų, kaip kompensuoti išlaidas.
Jei anksčiau už elektrą sumokėdavome 20 tūkst., dabar mokame beveik 100 tūkst. per mėnesį, tai yra tikrai ženklios sumos. Ir čia kalbame apie vasarą, kai sąnaudos nėra labai didelis, o tamsėjant ir vėstant orams išlaidos auga labai greitai. Tad šildymo sezoną išgyventi tikrai bus sudėtinga“, – konstatavo ligoninės direktorius.
Jis teigė, kad metų pradžioje, kai buvo skaičiuojama paslaugų apmokėjimo vertė, buvo vertinamas ir energijos kainų pakilimas, tačiau tuo metu niekas negalėjo įsivaizduoti, kad bus toks didžiulis šuolis.
„Tiek verslas, tiek kitos daug energijos naudojančios įstaigos kreipiasi į Vyriausybę kompensacijų, tad, manau, kad gydymo įstaigos – ne išimtis. Nes, matyt, nebus sprendimas operacinėje prisukti šviesą ar išjungti apšvietimą koridoriuose. Taip pat ir taupyti medicinos priemonėmis – ne variantas. Aišku, visada yra galimybių taupyti ir tą mes darome, bet resursų nebus tiek daug, kad kompensuotume išaugusias kainas“, – pastebėjo D. Steponkus.
Vadovybė gali nurėžti algas?
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga konstatavo, kad prieš kelis metus vos įsiplieskus pandemijai po ligoninės balkonais regėję įvairias palaikymo akcijas šiandien medikai palikti kapanotis patys.
Jis teigė praktiškai nematantis kitų būdų išaugusioms energijos išlaidoms amortizuoti nei vien algų medikams mažinimas.
„Jei gydymo įstaigoms nebus papildomos pagalbos, paramos iš Vyriausybės, nematau jokio kito šaltinio. Negali gi pasakyti, kad štai paciento negydysime. Yra sektoriai, kurie gali spręsti šią problemą perkeldami ją ant vartotojų pečių – gamybos, prekybos sektorius gali padidinti prekių kainą. Matome, kad tai jau vyksta. Gydymo įstaigos, kaip ir visas viešasis sektorius, negali imti ir pabranginti paslaugų.
Didelėms įstaigoms, universitetinėms klinikoms per mėnesį reikia mokėti daugiau nei šimtus tūkstančių eurų vien už elektrą ir, panašu, čia dar ne pabaiga. Tai iš kokių pinigų paimti? Šilumos, elektros juk neatjungsi, nepadarysi, kad palatoje būtų 15 laipsnių. Tai lieka vienintelė vieta, kuri turbūt sudaro didžiąją dalį gydymo įstaigų išlaidų – tai yra darbo užmokestis. Nereikia pamiršti ir apie kitas išaugusias išlaidas – taip pat ir maitinimo paslaugų“, – kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas.
Jis priminė, kad medikų atlyginimą sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Ir jei pastoviosios nelabai galima kaip sumažinti, kintamąja darbdavys yra laisvas keisti.
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė patvirtino, kad administracija visada turi galimybę mažinti dalį atlyginimo.
„Juo labiau kad dabar vėl pasigirsta kalbos apie minimalios algos kilimą. Ją keliant norint nenorint kils fiksuota atlyginimo dalis, o administracija turi teisę kintamąją dalį reguliuoti taip, kaip jai patogu. Greičiausiai ji bus mažinama, o kiek tiksliai – priklausys nuo aplinkybių“, – svarstė ji.
Medikus stums į privačią mediciną
Pasak pašnekovės, žinant, kad dar neišspręsti COVID-19 atlyginimų įsiskolinimai, yra akivaizdu, jog pakėlus komunalinių paslaugų kainas ligoninėms teks balansuoti tiek užmokant už jas, tiek ir išmokant atlyginimus.
„Iš esmės lėšos viskas skiriamos iš to paties katilo. O kiek rodo praktika, ligoninės linkusios įsiskolinti, skolos yra milijoninės, kai kurių ligoninių siekia ir 20 milijonus. Apskritai šiuo metu yra ydinga paslaugų apmokėjimo sistema, mes dar pernai kreipėmės ragindami peržiūrėti šią sistemą ir gavome Finansų ministerijos atsakymą, kokiu būdu turi būti formuojama kainodara. Tačiau nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei ligonių kasos neatsižvelgė į mūsų pasiūlymus. Nežinome, kas svarstoma dabar, mūsų į darbo grupes nekviečia“, – sakė A. Gerliakienė.
LMS valdybos pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad tokia situacija neišvengiamai dar daugiau medikų privers rinktis darbą privačiame sektoriuje.
„Manau, kad ministerija dabar išties yra desperacijoje, nes, nežiūrint į pažadus ir žadamus gausius ES resursus reformuojant sistemą, viskas, panašu, judės privataus sektoriaus link. Kaip ministerijos asmenys besipriešintų ir kaip benorėtų tai užgniaužti, kitaip neįmanoma, nes tokia kainodara ir vadybos įgūdžiai neišvengiamai stums medikus iš valstybinio sektoriaus į privatų. Jau dabar tai vyksta ir medikų labai stipriai trūksta“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Ji kartu neatmetė, kad tuo metu privačios medicinos paslaugos gali brangti. „Greičiausiai taip ir bus, nes privatus verslas gauna tik dalį lėšų iš ligonių kasų apmokėjimo. Viskas priklauso, kokias paslaugas įstaiga teikia, ar turi sutartis su ligonių kasomis. Tiems, kurie neturi sutarčių, išlaiko patys save, tai, aišku, kad jie turės atsižvelgti į situaciją“, – sutiko medikė.
Planuoja kreiptis į ministeriją
Energetinių resursų kainų augimas kelia didelį susirūpinimą ir pačioms didžiausioms šalies ligoninėms. Vis tik jos neįsivaizduoja, kaip galėtų mažinti algas medikams, todėl tikisi paramos iš valstybės.
„Darbo užmokesčio mažinti darbuotojams tikrai neplanuojame, kadangi tai prieštarautų Darbo kodeksui. Nesvarstomas ir klausimas riboti gydymui ir diagnostikai skirtas priemones universiteto ligoninėje, teikiančioje aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Planuojame kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę ligonių kasą, kad dėl energetinių išteklių kainų kilimo būtų peržiūrėtos paslaugų įkainiai. Taip pat Santaros klinikų ūkio tarnybai ir ekonomistams pavesta papildomai išanalizuoti energetikos išlaidas ir pateikti elektros ir šildymo taupymo planą“, – nurodė VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius.
Kauno klinikos taip pat patvirtino, kad spėjo pajusti elektros ir šilumos kainų augimą.
„Skirtumas ypač pasijautė liepos mėnesį, kai už elektros energiją ligoninė sumokėjo beveik du kartus daugiau nei praeitų metų liepos mėnesį – skirtumas sudarė beveik 276 tūkst. eurų. Tai – nepaprastai didelė ir reikšminga suma sveikatos priežiūros įstaigai, kurios pagrindinis tikslas ir veikla – sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pacientams“, – informavo Kauno klinikų atstovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė.
Ji pabrėžė, kad darbas ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nenutrūks ir negali nutrūkti – toliau bus naudojama tiek elektros energijos, kiek reikia, kad būtų suteiktos visos reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos.
Medikų ir taip trūksta
Mintis mažinti algas vadovams atrodo neįmanoma ir dėl dabar jau esančio medikų trūkumo. „Jei kas sugalvos ką drastiško – kūrenam, šildomės, bet algų nemokam, tai tokie pokštai tikrai nepraeis. Tada tikrai liksime be medicinos. Juk gydytojai gydo, ne įstaigos, ne vadovai. 3D spausdintuvu gydytojo neurologo aš negaliu atsispausdinti“, – konstatavo Utenos ligoninės vadovas Dalius Drunga.
Panašios nuomonės laikėsi ir Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris.
„Pakelti algą labai paprasta, o sumažinti – ko gero, neįmanoma. Tad apie tai net nesvarstome. Tad lieka visos taupymo priemonės, kurių jau ėmėmės prieš ne vienus metus, taip pat – šilumos tiekėjų persvarstymas, diversifikavimas. Turėjome dujinę katilinę, bet dabar gali būti pigiau vėl grįžti prie centralizuoto šildymo. Žiūrėsime, turėsime galimybę pasirinkti kažkokį pigiausią variantą. Aišku, jis nebebus toks pigus kaip anksčiau.
Dėl elektros suvartojimo – visoje ligoninėje įsuktos energiją taupančios lemputės, bet labai reikėtų paskelbti dar vieną šaukimą dėl saulės elektrinių statymo. Galėtų galbūt būti naudinga jautriausioms viešojo sektoriaus grandis padaryti prioriteto tvarka kažkoks kvietimas“, – kalbėjo Pakruojo ligoninės vadovas.
Renkasi alternatyvius išteklius
D. Steponkus taip pat pabrėžė, kad, žiūrint į perspektyvą, didesnė parama turėtų būti ir dėl alternatyvių energijos šaltinių. „Didelės įstaigos turi galimybę įsirengti saulės elektrines, galbūt atokiau įsikūrusios įstaigos ir vėjo jėgaines, galbūt ir geoterminio šildymo alternatyva galėtų būti, bet tai pareikalaus nemažai investicijų ir rezultatą duos tik vėliau. O artėjančiam sezonui reikia greitesnių priemonių“, – sakė jis.
Žaliosios energijos privalumus jau įvertinusios Utenos ligoninės vadovas pasakojo, kad didžiausias sąnaudas pastaruoju metu pajuto dėl išaugusių kuro kainų.
„Mes labai seniai užsiimame energijos taupymu, jau esame įgyvendinę keletą projektų dėl žaliosios energijos, tai bent Utenos ligoninei neprognozuoju kažkokio blogo scenarijaus. Bet kažkoks poveikis vis tiek bus. Ką jau pajutome – dalis gydytojų į naktinius budėjimus atvažiuoja iš didesnių miestų.
Tai iškart pasijuto, kad sąnaudos didesnės, jie nori ilgesnių budėjimų, ir po parą dirbti, nors Darbo kodeksas daugiau neleidžia vien dėl to, kad būtų mažesnės kelionės sąnaudos. O dėl šildymo, panašu, kažkoks planas ruošiamas, kad kol kas sprendimo dar nėra. Kol kas teritorija visa apšviečiama, o įstaigos viduje daug ką į LED‘us pasikeitėm, turim saulės elektrinę, artimiausiu metu pradės veikti nutolusi saulės elektrinė“, – aiškino jis.
Komentuodama tai, kaip būtų galima sutaupyti ir amortizuoti augančias energijos kainas, Kauno klinikų atstovė taip pat nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį ant vieno iš Kauno klinikų pastatų stogo pradėta eksploatuoti fotovoltinė saulės jėgainė, kuri per metus vidutiniškai pagamina 125 MWh elektros energijos.
Taigi, šiuo metu atliekame kitų statinių konstrukcijų vertinimus, siekiant išsiaiškinti galimybę įrengti fotovoltines saulės elektrines ant kitų pastatų stogų. Be to, paprašėme įstaigos darbuotojų atsakingai vartoti elektros energiją, kiek tai nesutrukdo jų kasdieniam darbui: išjungti šviesą patalpose, kuriose tuo metu niekas nedirba, nepalikti įjungtų, bet nenaudojamų buitinių prietaisų. Jeigu energijos kainos ir toliau taip reikšmingai augs, galvosime apie kitus taupymo ir amortizavimo mechanizmus“, – aiškino įstaigos atstovė.
Šaukia posėdį
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas portalui tv3.lt teigė, kad rugsėjo pradžioje dėl šios situacijos yra numatytas posėdis, šiuo metu yra renkama informacija.
„Pirmiausia išsiaiškinsime situaciją, kokios išlaidos, kiek jos auga, koks finansinis balansas, vertinsime viską su ministerija ir ligonių kasa“, – sakė ji.
Anot politiko, vienintelis galimas variantas šiuo metu – galvoti apie kainų indeksavimą ir paslaugų įkainių didinimo. „Jei tikrai jau bus problemos, nemažai įstaigų yra įsirengę saulės elektrines ir panašiai, mėginsime lyginti, kokios išlaidos tų įstaigų, kurios turi įsirengusios ir tų, kurios neturi.
Jei matysime, kad išlaidos ženkliai auga ir situacija blogėja, tai yra galimybė kreiptis ir į vyriausybę ir galvoti apie kompensaciją. Kol ligonių kasa pati gali suktis, tol galime galvoti apie įkainių indeksavimą, bet jei išlaidos drastiškai augs, tai neatmestina kreiptis į vyriausybę, finansų ministeriją su prašymu kažkiek kompensuoti“, – nurodė A. Matulas.
SAM ruošia taupymo rekomendacijas gydymo įstaigoms
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino, kad jau gauna signalų iš gydymo įstaigų apie padidėjusias sąskaitas už elektrą, o šaltuoju periodu prisidės ir sąskaitos už šildymą.
Teigiama, kad ministerija šiai situacijai skiria ypatingą dėmesį. Be kita ko, pažymima, kad visos pastangos ir siūlomos priemonės taupyti niekaip nepaveiks pacientų, medicinos paslaugų kokybės ir medikų darbo užmokesčio.
„2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete buvo numatytos papildomos lėšos – 111 mln. eurų – brangstantiems energetiniams ištekliams, augančiai minimaliajai mėnesinei algai ir sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimui kompensuoti.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys jau nuo sausio 1 d. padidino įkainius už medicinos paslaugas, kas leido užtikrinti gydymo įstaigoms papildomas įplaukas. Šis veiksmas leidžia gydymo įstaigoms bent jau laikinai amortizuoti išaugusias sąskaitas už elektrą“, – rašoma portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
SAM priduria, kad rugsėjo viduryje bus vertinami PSDF biudžeto vykdymo duomenys, taip pat bus susipažinta su atnaujintais ekonominiais šalies raidos scenarijais bei prognozėmis. Pagal duomenis bus sprendžiamas klausimas dėl galimybių didinti įkainius šiais ir kitais metais.
„Kita kryptis, kuria ministerija dirba, yra taupymo rekomendacijos gydymo įstaigoms. Norime padėti joms rasti vidinių rezervų, taip solidarizuojantis su visuomene ir atlaikant prieš Europą vykdomą energetinį karą. Tarp priemonių bus įtrauktos ir priemonės iš Energetikos ministerijos ruošiamo taupymo plano viešajam sektoriui.
Koks bus prognozuojamas taupymo efektas, paaiškės paruošus rekomendacijų planą. Planuojame jį turėti per rugsėjį. Tikime, kad šios pastangos leis gydymo įstaigoms atlaikyti energetinius iššūkius, netaupant medicinos paslaugų kokybės ir medikų atlyginimų sąskaita“, – nurodė SAM.
