Viskas prasidėjo, kai Lietuva birželio 17-ąją pritaikė Europos Sąjungos sankcijas plienui ir metalams iš žemyninės Rusijos į Kaliningrado sritį, o Rusija dėl to sukėlė skandalą. Lietuvos vyriausybė aiškino, kad sankcionuotų prekių tranzitas yra negalimas pagal europinius reglamentus bei rėmėsi Europos Komisijos direktoratų laišku, kuris iš esmės buvo skirtas aptarti sankcijas kelių transportu, bet ne geležinkeliu. Po diskusijų Europos Komisija paskelbė gaires, kurios leido sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą geležinkeliu per Europos Sąjungos teritoriją, bet nustatė kvotas.
R. Lopata buvo aktyvus šio proceso komentuotojas, kritikas ir analitikas. Tai iš dalies natūralu, nes jis yra buvęs politologas, kaliningradistikos ekspertas, šia tema parašęs ne vieną mokslinį straipsnį. Kita vertus, konservatoriai ir kai kurie kiti koalicijos partneriai yra nepatenkinti, kad koalicijos narys kritikuoja Vyriausybę – tai yra, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį bei krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską.
G. Landsbergis kritikuotas už nepakankamai tvirtą laikyseną derantis, kad Lietuva netaptų išskirtiniu Rusijos koridoriumi į Kaliningradą. A. Anušauskas kritikos sulaukė dėl to, jog jau vykstant Rusijos karui Ukrainoje per Lietuvą iki kovo 28 dienos kariniu tranzitu į Kaliningradą buvo gabenamas kuras.
Politikai Seime jau turi tris su puse versijos, kas čia vyksta.
Pirmoji versija: per Lopatą ir Auštrevičių veikia Januška
Politikai Seime R. Lopatą tiesiogiai sieja su signataru, užsienio politikos ekspertu Albinu Januška ir Liberalų sąjūdžio europarlamentaru Petru Auštrevičiumi. Jie iš tiesų visi pasižymi idėjiniu artumu, be to, A. Januška ir P. Auštrevičius savo laiku vienaip ar kitaip dalyvavo konstruojant Kaliningrado tranzito schemą prieš Lietuvai stojant į Europos Sąjungą. Tik 2002 m. didesnis galvos skausmu buvo keleivių tranzitas, o dabar – prekių.
Anuomet A. Januška buvo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais, P. Auštrevičius – vyriausiasis derybininkas dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, R. Lopata ėjo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pareigas bei dalyvavo derybose kaip šios temos ekspertas. Specialiuoju prezidento įgaliotiniu deryboms dėl Rusijos Federacijos tranzito į Kaliningrado sritį buvo paskirtas Gediminas Kirkilas.
Politikai Seime mano, jog A. Januškai, R. Lopatai ir P. Auštrevičiui nepatinka užsienio reikalų ministro G. Landsbergio vykdoma politika, ypač sutikimas su Europos Komisijos gairėmis, kurios nors ir nemini, jog prekių tranzitas geležinkeliu iki kvotų ribos turi teisę vykti per Lietuvą (akcentuojama Europos Sąjungos teritorija), bet realiai vis tiek būtent tai ir reiškia, nes beveik visas tranzitas geležinkeliu eina per Lietuvą.
Remiantis tokia mąstysena, tai būtų tarsi Kremliaus pergalė ir Lietuvos pralaimėjimas, tad natūraliai R. Lopata paskutinės spaudos konferencijos metu pasiūlė prisiimti atsakomybę Vyriausybei ir prezidentui bei siekti tokio reguliavimo laikinumo. Šie politikai mano, jog Lietuva galėjo laikytis „kiečiau“, nepasiduoti taip lengvai Vokietijos ir JAV norui neeskaluoti padėties.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis savo pasisakymuose akcentuoja visiškai priešingus dalykus – esą Rusijos prekių tranzitui į Kaliningradą buvo įvestos kvotos, todėl rusams tai nenaudinga, o gairės galioja visai Europos Sąjungai, ne tik Lietuvai, taigi mūsų šalis esą netampa jokiu „koridoriumi“. Be to, esant dabartinei padėčiai, kai Lietuva siekė savo teritorijoje NATO rėmuose turėti vokiečių brigadą, mūsų šalies užsispyrimas būtų atrodęs mažų mažiausiai keistas ir neprotingas.
Šie politiniai mąstysenos skirtumai yra akivaizdūs, bet Seime svarstoma, ko tuo siekiama: vieni mano, kad taip norima „patraukti“ iš pareigų G. Landsbergį, kiti – kad R. Lopata, A. Januška, P. Auštrevičius tiesiog jaučia esantys šios srities ekspertai, kurie galėjo padėti šioje situacijoje, bet jų patirtimi nebuvo pasinaudota.
Antroji versija: per Lopatą veikia Kasčiūnas
Kita valdančiosios koalicijos politikų svarstoma versija, kad G. Landsbergio kėdę judina kai kurie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, kurie esą visai mielai pasinaudotų R. Lopatos ir jo kolegų keliamais klausimais bei sulauktų Vyriausybės performavimo.
Šiuo aspektu kai kurių politikų akys krypsta į krikščionis demokratus, labiausiai į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną ir buvusį užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį. Beje, L. Kasčiūnas yra su R. Lopata dirbęs Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Tačiau kiti politikai kalba, kad nors ne visi konservatoriai yra dideli G. Landsbergio fanai, bet judinti savo Vyriausybę būtų netoliaregiška.
Trečioji versija: Auštrevičius siekia Čmilytės vietos partijoje
Paskutinė versija, kurią Seime svarsto politikai, susijusi su Europos Parlamento nario P. Auštrevičiaus siekiais. Esą visai galimas variantas, kad šiokios tokios destabilizacijos siekia būtent šis europarlamentaras, nes jeigu Vyriausybė būtų performuojama, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen nebūtinai išsaugotų savo Seimo pirmininkės poziciją. Pavyzdžiui, taip nutiko, kai 2008-2012 m. kadencijoje buvo atstatydintas Arūnas Valinskas, bet jo pozicija atiteko ne kitam jo partijos atstovui, o konservatorei Irenai Degutienei.
Esą jeigu V. Čmilytė-Nielsen netektų Seimo pirmininkės vietos, ji būtų įveikiama Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigose. Paskutiniai pirmininko rinkimai pas liberalus vyko 2019 metais, o kadencija trunka dvejus metus, taigi kiti rinkimai turėtų įvykti 2023 metais.
Lopata: nė viena šių versijų neteisinga
Pats parlamentaras R. Lopata sako, kad nė viena šių versijų nėra teisinga. Politikas aiškina, kad jis pats kartu su A. Januška ir P. Auštrevičiumi buvo prie Kaliningrado tranzito schemos konstravimo ištakų, todėl natūraliai jų požiūriai sutapo ir dabar – prie jų taip pat prisijungė teisininkai Dainius Žalimas ir Gintautas Bartkus.
„Taip sutapo, kad iš visų pusių mes vos ne vienu metu pradėjome apie tai rašyti, tai neišvengiamai taip ir išėjo“, – teigia R. Lopata.
„Mūsų tikslas buvo vienas – realiai išsiaiškinti situaciją ir, galų gale, padėti užsienio politikos darytojams bei vykdytojams. Šiuo atveju mes tiesiog išsiaiškinome, kad gairės yra politinis, ne teisės, dalykas, bet svarbiausia, kaip fiksuoti situaciją ir kaip ją apibūdinti. Mūsų tikslas buvo, kad visuomenę, politikus ir prezidentą pasiektų žinia, jog šita tvarka yra laikina“, – apie paskutinės spaudos konferencijos tikslą kalbėjo R. Lopata.
Politikas paneigė bet kokius gandus, esą taip siekiama destabilizuoti koaliciją, nes „koalicija yra koalicija, nesame savižudžiai“. Bet kartu R. Lopata pripažino, kad pastarieji sprendimai dėl Kaliningrado yra liūdni ir „reikia tartis prieš darant lemtingus sprendimus, ypač su tais, kurie žino, kaip viskas vyko ir ką mes jau turime“.
