Iš pirmo žvilgsnio SAM iniciatyva sveikintina – už valstybės, tai yra iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, jau apmokėtas paslaugas privačios gydymo įstaigos papildomai susimokėti iš pacientų reikalauti negali.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad nors įstatymo pataisos šiuo metu leidžia galimybę pacientui pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras sumokant skirtumą tarp bazinės ir geresnės paslaugos kainos, ministerija teigia, kad praktikoje tai tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu. Pažymima, kad tai ypač aktualu būtent kalbant apie privačių gydymo įstaigų veiklą.
„Piktnaudžiavimas vyksta dvigubai apmokestinant tą pačią paslaugą, tai yra privačiose įstaigose nei vienas pacientas neišgirs žodžio „priemoka“. Ką atėję su siuntimu į privačią gydymo įstaigą daugiausiai išgirs, kad paslauga kainuoja arba 70, arba 90 eurų. Daugelyje tų įstaigų siuntimas nedaro įtakos paslaugos kainai, nesvarbu, kad yra siuntimas. Reiškia, nėra teisingai vykdoma sutartis su ligonių kasa“, – yra pastebėjusi sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.
Ragina atskirti priemoką nuo mokamų paslaugų
Tuo pačiu metu sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė akcentavo, kad mokamos paslaugos niekur nedings tiek viešose, tiek privačiose įstaigose.
„Pacientai, kurie nori atlikti vitamino D ar kitus tyrimus, ir toliau galės juos atlikti“, – dar prieš kurį laiką pabrėžė ji.
Kaip portalui tv3.lt patikino SAM, kaip iki šiol, pacientai toliau galės rinktis ir nemokamas (finansuojamas PSDF biudžeto lėšomis) ir mokamas (apmokamas paciento lėšomis) paslaugas.
„Neliks tik dvigubai apmokestintų paslaugų, už kurias sumoka ir PSDF biudžetas, ir pats pacientas“, – akcentavo ministerija.
Vienvietė palata – papildoma mokama paslauga
Pasak ministrės, taip pat ir, pavyzdžiui, poreikis apsigyventi vienvietėje palatoje yra ne medicininės paslaugos dalis, o mokama paslauga.
„Kas tai yra, kai gimdanti moteris sutuoktinį pasikviečia būti kartu? Tai yra mokama paslauga, o ne priemoka“, – dar prieš kurį laiką aiškino ministrė.
Kaip portalui tv3.lt patikino SAM, galimybė būti paguldytam į vienvietę arba geresnės kokybės palatą – tai ne sveikatos priežiūros paslauga, o papildoma komforto paslauga, kurią gydymo įstaigos ir toliau galės pasiūlyti pacientams už savo nustatytą mokestį.
„Tačiau į stacionarinę paslaugą, apmokėtą PSDF lėšomis, kai yra medicininės indikacijos, kurių poreikį nustato gydytojas, jau turi būti įtrauktas apgyvendinimas įprastoje palatoje. Tai yra nemokamos paslaugos dalis, už kurią negali būti imamas papildomas mokestis.
Taip pat jei ir dėl paciento sveikatos būklės yra reikalingas artimųjų buvimas kartu, vienoje palatoje, tokia galimybė turi būti užtikrinta nemokamai.
Jeigu paties paciento artimieji nusprendžia, kad nori likti kartu, bet gydytojas nemato objektyvaus poreikio, tuomet už tokią galimybę reikės susimokėti. Šioje vietoje niekas nesikeičia, tokia pati tvarka yra ir dabar“, – komentavo ministerijos specialistai.
Kitaip tariant, mokama palata pacientui galės būti siūloma tik kaip papildoma alternatyva, o ne kaip vienintelis pasirinkimas. Taip pat už paslaugą pacientas turi susimokėti pats, jei savo iniciatyva pasirenka paslaugas.
Žada įtvirtinti atskirą medicininių priemonių sąrašą
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad daug klausimų kilo ir dėl kataraktos ir sąnarių keitimo operacijų, kai pacientai turėjo galimybę prisimokėti pasirenkant brangesnį lęšiuką ar protezą pasirenkant susimokėti kainų skirtumą.
Valstybinės ligonių kasos vadovas prieš kurį laiką žadėjo, kad brangesni lęšiukai atliekant kataraktos operaciją taps prieinami visiems pacientams, mat 70 proc. jų dabar renkasi brangesnį variantą.
„Atrodytų, apie 75 proc. pacientų renkasi aukštesnės klasės akies lęšiuką ir greičiausiai po dabartinių diskusijų atrodo, kad juos, tai yra žymiai geresnius, turėsime įtraukti į mūsų apmokamų paslaugų kainą. Tai reiškia, kad 100 proc. žmonių juos gaus geresnius“, – yra nurodę G. Bendorius.
Nors jis kalbėjo, kad norėdami išskirtinai ypatingo multifokalinio, išsiplečiančio, papildomų funkcijų lęšiuko, pacientai už tai turės susimokėti, kaip ir už išskirtinius protezus, šią savaitę premjeras Gintautas Paluckas paskelbė, kad Vyriausybė atskiru nutarimu patvirtins sąrašą medicininių priemonių, už kurias bus galima imti papildomą priemoką.
„Vyriausybė atskiru nutarimu patvirtins atskirą sąrašą dėl tam tikrų medicininių priemonių kaip sąnariai, klausos aparatai arba lęšiukai, kuriuos bus galima prisimokėjus įsigyti aukštesnės ir geresnės kokybės, jeigu žmogus to nori. (...) Tačiau bendros priemokos medicininėms paslaugoms draudžiamos“, – kalbėjo jis.
Sumokėjęs eilę vis tiek galėsi apeiti
Nors inicijuodama pakeitimus SAM vadovybė akcentavo, kad dabartinė situacija nėra teisinga mažiau pasiturinčių pacientų atžvilgiu, Seimo nariai kėlė klausimą, kur tas socialinis teisingumas, jei neturėdamas siuntimo susimokėjęs mažesnę nei privačioje įstaigoje sumą gyventojas pas gydytoją greičiau gali patekti iš viešojoje įstaigoje.
Vis tik SAM teigė prieštaravimo čia nematanti, nes PSDF lėšomis apmokamos paslaugos ir paciento lėšomis apmokamos paslaugos – tai dvi skirtingos eilės.
„Dabar sumokėjęs priemoką, pacientas apeina eilę PSDF lėšomis apmokamoms paslaugoms ir greičiau gauna šią paslaugą, šitaip nustumdamas kitus šioje eilėje laukiančius pacientus žemyn prie eilės galo.
Pasirinkęs mokamą paslaugą ir sutikdamas pats sumokėti visą paslaugos kainą, pacientas patenka į kitą eilę – mokamų paslaugų eilę, kuri dažnai yra trumpesnė, nes paklausa mokamoms paslaugoms yra mažesnė“, – dėstė ministerija.
Primename, kad ministerijos registruotos Sveikatos sistemos įstatymo pataisos, draudžiančios už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento reikalauti papildomo mokesčio, jas patvirtinus, įsigaliotų nuo 2026 metų. Pritarus Vyriausybei, klausimas keliauja į Seimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
.jpg)
