Portalo tv3.lt redakciją pasiekė skaitytojos Irenos (vardas pakeistas) pagalbos šauksmas – daugiabutyje, kuriame ji gyvena, jos ir kitų ramybę trikdo vienų iš kaimynų šuo, kuris nuolat garsiai loja.
Anot jos, kaimynų augintinis nuolat paliekamas vienas namuose – ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais. Moteris dalijosi, kad triukšmas kartais tęsiasi ir iki 2 val. nakties, o šuo yra didelis, todėl jo lojimas ypač garsus ir vargina aplinkinius.
Irena pasakojo, kad kaimynams apie tai pranešė įvairiais būdais, tačiau jie į prašymus nereaguoja.
„Bandėme kalbėtis su kaimynais, kabinome ir raštelius ant durų, tačiau niekas nesikeičia. Tas lojimas jau veda iš proto, negalime normaliai gyventi.
Ką man daryti? Kur kreiptis? Ar belieka tik kviesti policiją?“ – domėjosi skaitytoja.
Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip elgtis tokioje situacijoje ir kas gali padėti išspręsti problemą.
Atsako savivaldybės
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipė dėmesį, kad gyvūnų laikymo taisykles remiantis gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, rengia savivaldybės.
Kitaip tariant, kiekviena savivaldybė parengia taisykles, kurios galioja jos teritorijoje.
Pasak VMVT, šios taisyklės nustato, kaip gyvūnai, įskaitant šunis, turi būti laikomi, kad nebūtų trikdoma aplinkinių ramybė, pažeidžiama viešoji tvarka ir pan.
Todėl susidarius situacijai, kai šios taisyklės yra pažeidžiamos, reikėtų kreiptis į savivaldybę, kurioje gyvenama.
„Savivaldybės taip pat atsako už šių taisyklių priežiūrą ir kontrolę, todėl rekomenduojame kreiptis į tam tikrą savivaldybę ar asociaciją“, – nurodė VMVT.
Reikalingi įrodymai
Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas nurodė, kad triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės nustato, kad gyvūnai neturi trikdyti kitų asmenų ramybės, poilsio ar darbo.
Tai reiškia, kad iš esmės, tokioje situacijoje yra pažeidžiamos taisyklės. Visgi G. Grubinskas pažymi, kad taisyklių pažeidimas savaime atsakomybės neužtraukia, todėl apie tai neužtenka tik pranešti, t. y. reikia pateikti ir įrodymus.
„Šuns lojimas savaime neužtraukia atsakomybės – turi būti tuo besiskundžiantys asmenys, kuriems trikdoma ramybė, poilsis ar darbas.
Gavus pranešimą apie tokį atvejį, pareigūnai vertina pranešusio asmens surinktus įrodymus arba vyksta į vietą patikrinti problemos faktą“, – dalijosi savivaldybės atstovas.
Jei pranešta informacija apie pažeidimą pasitvirtina, tuomet yra kalbamasi su augintinio savininku, jis įspėjamas apie galimas teisines pasekmes.
Be to, G. Grubinskas pabrėžė, kad pranešus apie situaciją vieną ar du kartus, nereiškia, kad augintinio savininkas tikrai bus nubaustas. Kiekviena situacija yra vertinama individualiai, todėl gali būti naudojamos skirtingos priemonės jai spręsti.
„Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, todėl nėra nustatyto pranešimų skaičiaus, po kurio skiriamas nebe įspėjimas, o bauda.
Vertinamos įvairios aplinkybės, įskaitant ir tai, ar savininkas pripažįsta problemos egzistavimą ir ar ketina ją spręsti arba jau sprendžia. Gyvūno įpročiams pakeisti reikia laiko, todėl vertinama ir ši aplinkybė – natūralu, kad jei atvejai kartojasi mažu laiko intervalu, tarkime, kas kelias dienas, per tiek laiko šuo neatpras loti likęs vienas“, – nurodė savivaldybės atstovas.
Tiesa, savivaldybė negali tiksliai nurodyti, kiek pranešimų dėl šunų sukelto kitų asmenų poilsio, ramybės ar darbo trikdymo sulaukia, nes, pasak jų, triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės apima daug įvairių veikų, už kurias numatyta atsakomybė pagal tą patį Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnį.
Už jo pažeidimą numatyta bauda nuo 100 iki 1 tūkst. eurų.
Policijos departamentas ir Vilnius apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK) atkreipė dėmesį, kad netinkamas gyvūnų laikymas ar priežiūra – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimas.
Šiame įstatyme numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o už pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė.
„Priimdami sprendimą pareigūnai kiekvieną kartą įvertina visas aplinkybes. Todėl, kaimynams, kenčiantiems dėl svetimų augintinių keliamo triukšmo, kreipiantis į savo miesto savivaldybę ar policijos pareigūnus, reikia pateikti kuo daugiau įrodymų (pvz., garso, vaizdo medžiagą, nurodyti konkretų laiką, lojimo ar kito sukelto triukšmo trukmę ir t. t.)“ – pabrėžė Vilniaus APVK.
Tai gali būti ženklas, kad pažeidžiama gyvūno gerovė
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ veiklos specialistė gyvūnų nepriežiūros srityje Lina Vaitekūnaitė atkreipė dėmesį, kad šunų lojimas – viena dažniausių konfliktų daugiabučiuose priežasčių. Pasak jos, tai rodo, kad ne visi žmonės žino, kaip reikia rūpintis augintiniais.
„Tiksli tokių atvejų statistika skiriasi tarp institucijų, nuolat lojančių šunų tema – viena dažniausių konfliktų priežasčių daugiabučiuose. Tai rodo, kad visuomenė vis dar stokoja žinių apie gyvūnų poreikius bei atsakomybę už jų laikymą“, – nurodė specialistė.
L. Vaitekūnaitė pažymėjo, kad tokios situacijos gali būti pripažintos gyvūnų gerovės pažeidimu, tačiau tai labai priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
„Ne kiekvienas šuns lojimas savaime reiškia gyvūnų gerovės pažeidimą. Tačiau jeigu šuo loja ilgą laiką, tiek dieną, tiek naktį, tai gali būti ženklas, kad gyvūnas paliekamas vienas, patiria stresą, nerimą ar yra laikomas netinkamomis sąlygomis.
Tokiu atveju galima pagrįstai įtarti, kad gyvūnui neužtikrinamos tinkamos laikymo sąlygos, o tai laikytina gyvūnų gerovės pažeidimu, kaip tai nustato Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas“, – dalijosi VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovė.
Ji pažymėjo, kad žmonėms, kurie kreipiasi su klausimais, ką daryti tokioje situacijoje, įstaiga visuomet pataria pirmiausia pasistengti taikiai išspręsti problemą – pasikalbėti su gyvūno laikytoju ir išsakyti savo pastebėjimus.
„Gali būti, kad jis nė neįtaria, kad gyvūnas, paliktas vienas namuose, nuolat loja. Pokalbis – tai pirmas ir dažnai veiksmingas žingsnis“, – dalijosi L. Vaitekūnaitė.
Jei tai nepadeda, toliau rekomenduojama:
- Kreiptis į savivaldybės viešosios tvarkos skyrių, jei trikdoma rimtis;
- Kreiptis į VMVT, jei kyla įtarimų dėl gyvūno nepriežiūros;
- Kviesti policiją bet kuriuo paros metu, jei šuns lojimas nuolat trikdo ramybę, o šeimininkai nereaguoja.
Specialistė pažymėjo, kad prieš kreipiantis į institucijas verta rinkti objektyvius įrodymus – pavyzdžiui, įrašyti šuns lojimą ar fiksuoti, kokiu dažnumu ir kokiomis valandomis trikdoma ramybė.
L. Vaitekūnaitė nurodė, kad gavę pranešimą, atsakingos institucijos įvertina situaciją pagal savo kompetenciją.
„VMVT gali atlikti patikrinimą dėl gyvūno laikymo sąlygų ir, nustačiusi pažeidimų, įpareigoti savininką juos pašalinti. Jei pažeidimai nepašalinami arba yra pakartotiniai, VMVT gali skirti administracinę baudą pagal ANK 346 straipsnį („Gyvūnų gerovės pažeidimas“), o esant sunkesniems atvejams – spręsti dėl gyvūno konfiskavimo ar perduoti informaciją policijai, jei įžvelgiama BK 310 straipsnio („Žiaurus elgesys su gyvūnais“) požymių.
Savivaldybės viešosios tvarkos skyrius arba policija gali reaguoti dėl triukšmo – jei nustatoma, kad gyventojų poilsis sistemingai trikdomas, taikomos administracinės nuobaudos už viešosios rimties trikdymą“, – pastebėjo specialistė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
