Gydytoja dietologė, psichoterapeutė dr. Rūta Petereit papasakojo apie šių skirtingų badavimo technikų naudą.
Ji taip pat papasakojo, kokie yra šalutiniai ilgalaikio, protarpinio badavimo ir pasninko poveikiai žmogaus organizmui.
„Badavimas – tokia organizmo būklė, kai negaunama maisto, jo gaunama nepakankamai arba jis neįsisavinamas“, – paaiškino ji.
Protarpinis badavimas
Vienas populiariausių badavimo būdų – protarpinis badavimas. Įprastai pasirenkamas 12 arba 16 valandų badavimo periodas.
Specialistė dr. R. Petereit aptarė abudu būdus. Anot jos, vienas iš jų – rekomenduojamas, o kitas yra grėsmingas dėl savo šalutinių poveikių.
„Protarpinis badavimas, nevalgant 12 valandų nuo vakarinio valgymo iki pirmo valgymo ryte, yra rekomenduojamas.
Ar vertėtų nevalgyti 16 valandų? Tai jau labai individualu ir tikrai ne visiems tinkamas būdas. Nors nevalgyti 16 valandų yra populiaru ir taikoma dažniausiai siekiant sumažinti kūno svorį, tačiau tai gali sukelti stresą organizmui ir didelės pastangos bei norai nepadės pasiekti norimo rezultato“, – įspėjo gydytoja dietologė.
Tiesa, ji pridūrė, kad vis tik kai kurie tyrimai rodo, kad nevalgant 16 valandų yra sumažinamas maisto kiekis ir tai gali turėti teigiamą poveikį arteriniam kraujo spaudimo mažėjimui, svorio pokyčiams.
Vis tik ji patikslino, kad poveikis yra labai individualus, verta nepamiršti, kad kas tinka vienam, kitam gali veikti priešingai.
„Protarpinio badavimo nerekomenduoju laikytis sergant virškinamojo trakto ligomis ar persirgusiems, kuriems pašalinta tulžies pūslė, nėščioms ir maitinančioms moterims, sergantiesiems cukriniu diabetu“, – akcentavo specialistė.
Ilgalaikis badavimas
Kita badavimo rūšis – ilgalaikis badavimas, kurio metu yra atsisakoma maisto 72 valandoms, t. y. trims dienoms.
Anot specialistės, ši ekstremalesnė badavimo rūšis gali turėti įvairių poveikių žmogaus organizmui, dėl to jį vertėtų rinktis atsargiai.
„Nevalgant sumažėja cukraus kiekis organizme, tad organizmas energijai pasisavina sukauptą glikogeną. Badavimui besitęsiant, organizmas pereina į ketozę ir kaip degalus degina riebalus. Šis procesas gali paskatinti svorio mažėjimą“, – teigė dr. R. Petereit.
Vis tik, ji skubėjo įspėti, kad savarankiškai pradėti tokio badavimo kelionę yra pavojinga. Anot jos, ilgo badavimo metodų taikymas turėtų būti prižiūrimas specialistų.
„Ilgas badavimas yra pavojingas, nes šlapime atsiranda ketonų. Kartu gali pasireikšti ir skysčių netekimas – dehidratacija, o tai jau labai pavojinga sveikatai.
Galimi inkstų pažeidimai, kraujo spaudimo sumažėjimas, mikromedžiagų ir makromedžiagų netekimas“, – teigė specialistė.
Anot jos, toks ilgas badavimas nėra rekomenduojamas, nes gali sukelti maistinių medžiagų trūkumą, kuris gali paveikti bendrą sveikatą.
Pasninkas
Dar viena badavimo rūšis yra pasninkas, kuomet sąmoningai sumažinamas apetitas arba atsisakoma mėsos ar kitos maisto produktų grupės.
Pasak specialistės, anksčiau žmonės kartą per savaitę pasninkaudavo dažniau. Ji pridėjo, kad pasninkavimas gali būti naudingas ne tik svorio mažinimui, bet ir sveikatai.
„Pasninkavimas yra naudingas sveikatai, padeda organizmui efektyviau panaudoti gliukozę, nes padidėja jautrumas insulinui.
Ypač naudinga susirgus antro tipo cukriniu diabetu, kai gyvenimo būdo, mitybos režimo keitimas, tinkamas fizinis aktyvumas, miego kontrolė ir streso valdymas yra svarbiausi veiksniai, padedantys sveikti.
Svarbu tinkamas maitinimosi režimas, nes apribojus valgymo laiką kūnas nenaudoja gliukozės kaip pagrindinio energijos šaltinio, o gali deginti sukauptus riebalus“, – teigė ji.
Gydytoja dietologė pasakojo, kad nevalgymas 12 valandų gali padėti sumažinti lėtinius uždegiminius procesus organizme, kurie yra susiję su lėtinėmis sveikatos problemomis.
Ji pridūrė, kad daugelis žmonių pasninkaudami pajunta fizinę naudą ir gali susikurti sveikesnio gyvenimo būdo pagrindą.
Padidėja susikaupimas, protinis aiškumas, sumažėja nuotaikos svyravimai dėl neuromediatorių aktyvumo padidėjimo (serotinino ir dopamino).
Dar vienas privalumas – atsirandantis sąmoningumas renkantis maistą ir pagerėjęs santykis su maistu, mat yra atsižvelgiama į kūno poreikius bei pojūčius.
Gydytojos rekomendacijos
Baigdama pokalbį dr. R. Petereit atkreipė dėmesį į paskutines svarbias detales. Anot jos, rinktis badavimo būdą reikėtų sąmoningai.
„Svarbiausia įsiklausyti į savo organizmą ir pasirinkti, pavyzdžiui, 12 valandų nevalgymo tarpą (nuo 19 valandos vakaro iki 7 valandos ryto), kuris atitiktų gyvenimo būdą ir jo laikytis.
Tuomet galima tinkamai sumažinti potraukį maistui, kontroliuoti porcijų dydį, planuoti valgymus dienos metu ir taip padėti sau“, – pasakojo ji.
Pašnekovė pridėjo, kad dar vienas svarbus aspektas renkantis badavimo būdą yra specialistų konsultacijos.
Anot jos, žmogui suderinus tinkamiausią badavimo būdą su specialistu, galima tikėtis daugiau naudos bei išvengti šalutinių poveikių.
„Svarbu prieš pradedant keisti savo gyvenimo būdą pasikonsultuoti su gydytoju dietologu“, – baigė pokalbį pašnekovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
