Šią savaitę Seimo nariai pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadai, kad atitinkamus pakeitimus numatantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimas yra perteklinis.
Tokią poziciją palaikė 93 Seimo nariai, prieš buvo 15, septyni susilaikė.
Viena iš pataisos iniciatorių konservatorė Giedrė Balčytytė jau registravo naujas pataisas. Pagal jas siūloma atitinkamai taisyti Vyriausybės ir Vietos savivaldos įstatymus, o ne Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, kaip buvo šiuo atveju.
„Geopolitinė situacija neabejotinai reikalauja iš mūsų, kad ministerijų vadovybės bent jau turėtų leidimus dirbti su klasifikuota informacija. Hibridinės grėsmės, kaip matome, realizuojamos visuose sektoriuose, mobilizacijos užduotys niekur nedingsta ir yra labai svarbios visų vadovybių atstovams“, – teigė G. Balčytytė.
Anot jos, šiuo metu galiojantis reguliavimas suteikia prielaidas ministerijų vadovams nuspręsti, kad, pavyzdžiui, ministerijos kancleriui nebūtina turėti leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
„Pats reguliavimas tikrai nebus perteklinis, nes dabartinis yra apeinamas“, – tvirtino parlamentarė.
Pagal atmestą projektą, Vyriausybės nariai, viceministrai, ministerijų kancleriai, savivaldybių administracijos direktoriai, mobilizacijos sistemos subjektų vadovai būtų privalėję atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma negu „Slaptai“ ir tokį leidimą gauti.
NSGK narys „valstietis“ Dainius Gaižauskas teigė, kad komitetas nepritarė pataisai atsižvelgęs į specialistų nuomonę, jog Valstybės tarnybos paslapčių įstatymas yra ne tas teisės aktas, kurio pakeitimus reikėtų daryti.
„Pagrindinis jo uždavinys yra organizuoti darbą su įslaptinta informacija, ją apsaugoti. Akcentuojama tiktai slapta informacija. Dėl visų kitų priedų, kuriuos iš principo būtina žinoti, kurie įvardyti šiame įstatyme, kam tokia pareigybė galėtų būti suteikta, turi nuspręsti pats paslapčių subjektas“, – aiškino jis.
Dabar minėtame įstatyme numatyta, jog pagal pareigas susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis gali prezidentas, Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas, susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, gali Seimo nariai, savivaldybių tarybų nariai, kuriems tai būtina pagal vykdomas pareigas.
Taip pat numatyta, jog teisėjai, vykdydami savo įgaliojimus, turi teisę susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis.
Teikti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisas G. Balčytytė nusprendė paaiškėjus, kad leidimo dirbti su slapta informacija neturi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kancleriu kovą paskirtas Renatas Dūdonis.
Kaip rašė BNS, ministras Ignas Hofmanas iš pradžių teigė, kad „kanclerio pavaldume nebelieka skyrių ir departamentų, kuriems reikalingas slaptumas“, todėl nuspręsta, kad R. Dūdoniui nereikia turėti tokio leidimo, nors šis jau buvo kreipęsis dėl tokio leidimo suteikimo.
Vėliau pranešta, kad R. Dūdoniui suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
