„Renault“ svarsto gaminti dronus Ukrainoje
Prancūzijos automobilių gamintojas „Renault“ sekmadienį sakė, kad vyriausybė paprašė išnagrinėti galimybę gaminti dronus Ukrainoje. „Renault“ teigė dar neapsisprendę. Prancūzijos vyriausybei priklauso 15 proc. „Renault“ akcijų.
„Su mumis susisiekė gynybos ministras. Apsikeitėme nuomonėmis, (bet) šiame etape nebuvo priimtas joks sprendimas, nes laukiame išsamių duomenų apie projektą iš ministerijos“, – sakė „Renault“ atstovas. Transliuotojo „Franceinfo“ ataskaitoje anksčiau teigta, necituojant šaltinių, kad „Renault“ turi atidaryti dronų gamybos linijas „dešimtys ar šimtai kilometrų nuo fronto linijos“.
Ukraina dronus naudoja kovodama su Rusijos okupantų pajėgomis. Birželio 1 d. Ukraina panaudojo 100 dronų surengdama operaciją „Voratinklis“ prieš rusų karinį orlaivį Rusijos gilumoje.
Ukraina: apsikeitimas karo belaisviais su Rusija įvyks kitą savaitę
Ukraina sekmadienį paskelbė, kad planuojamas apsikeitimas karo belaisviais su Rusija prasidės kitą savaitę, abiem pusėms apkaltinus viena kitą bandymu sužlugdyti ir atidėti apsikeitimą.
„Pagal derybų Stambule rezultatus repatriacijos pradžia numatyta kitą savaitę“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas.
Birželio 2-ąją Ukraina ir Rusija susitarė dėl naujo apsikeitimo karo belaisviais. Jos taip pat susitarė atsiimti nužudytų karių kūnus.
Rusija tuo tarpu toliau kaltina Ukrainą, kad ši vilkina planuojamą apsikeitimą.
Valstybinės žiniasklaidos cituotas Rusijos derybų grupės atstovas generolas leitenantas Aleksandras Zorinas sekmadienį, prieš naujausią K. Budanovo pareiškimą, sakė, kad Rusija pristatė pirmąją 1 212 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių kūnų partiją į apsikeitimo vietą pasienyje ir laukia patvirtinimo iš Ukrainos pusės, tačiau yra „signalų“, kad kūnų perdavimo procesas bus atidėtas iki kitos savaitės.
Rusija ir Ukraina šeštadienį apkaltino viena kitą sukėlus pavojų planams apsikeisti 6 tūkst. žuvusių karių kūnais, dėl kurių buvo susitarta per pirmadienį Stambule vykusias tiesiogines derybas, per kurias nebuvo pasiekta jokios pažangos siekiant užbaigti karą.
Rusijos delegacijai vadovavęs Vladimiro Putino patarėjas Vladimiras Medinskis teigė, kad Kyjivas paskutinę minutę pareikalavo sustabdyti būsimus mainus. Šeštadienį platformoje „Telegram“ V. Medinskis sakė, kad sunkvežimiai su daugiau kaip 1,2 tūkst. Ukrainos karių kūnais iš Rusijos jau buvo pasiekę sutartą apsikeitimo vietą pasienyje, kai buvo pranešta apie atidedamą apsikeitimą.
Atsakydama Ukraina pareiškė, kad Rusija žaidžia „nešvarius žaidimus“ ir manipuliuoja faktais.
Pagrindinės Ukrainos institucijos, atsakingos už tokius apsikeitimus, teigimu, kūnų repatriacijos data nenustatyta. Šeštadienį paskelbtame pareiškime agentūra taip pat apkaltino Rusiją, kad ji pateikė repatriacijai karo belaisvių sąrašus, kurie neatitinka to, dėl ko susitarta pirmadienį.
Žvalgyba: Rusijos oro bazėse pradėtos statyti slėptuvės lėktuvams
Palydovinės nuotraukos rodo, kad po Ukrainos specialiosios operacijos Rusija savo kariniuose aerodromuose pradėjo statyti slėptuves lėktuvams. Apie tai pranešė „Laisvosios Europos radijas“ (RFE/ RL).
Statybų veikla matyti palydovinėse nuotraukose, darytose virš kelių Rusijos okupuotame Kryme esančių aerodromų, įskaitant Kirovskę, Sevastopolį, Hvardijską ir Sakus, pranešė atvirosios žvalgybos analitikas Def Mon platformoje „X“.
Panašūs darbai vyksta ir Rusijos oro bazėse, įskaitant Jeiską, Krymską, Primorsko Achtarską, Chanskajos oro bazę Adygėjoje, taip pat Milerovo, Achtubinsko, Borisoglebsko, Kursko ir Lipecko oro bazes. Priedangai skirtos slėptuvės taip pat statomos Engelso strateginės aviacijos bazėje.
Birželio 1 d. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) surengė unikalią specialią operaciją „Voratinklis“, kurios taikinys buvo Rusijos aerodromai – Belaja, Diagilevas, Olenija ir Ivanovas. Jos metu buvo smogta net 41 Rusijos strateginiam orlaiviui, įskaitant išankstinio perspėjimo lėktuvus A-50, bombonešius Tu-95, Tu-22M3 ir Tu-160.
Pasak SBU vadovo Vasylio Maliuko, operacija „Voratinklis“ buvo vykdoma trijose laiko juostose ir kėlė didelių logistinių iššūkių. Iš pradžių į Rusiją kontrabanda buvo įvežti FPV dronai, vėliau – mobilūs mediniai nameliai. Patekę į Rusijos teritoriją, bepiločiai orlaiviai buvo paslėpti po namelių stogais, o nameliai – sumontuoti ant krovininių sunkvežimių. Reikiamu momentu stogai buvo nuotoliniu būdu atidaromi, o dronai paleidžiami į taikinius.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad operaciją vykdė tik Ukrainos pajėgos, be tarptautinių partnerių pagalbos.
Nausėda papriekaištavo Vokietijos kancleriui dėl neveiklumo Rusijos atžvilgiu
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda papriekaištavo Vakarų lyderiams, kad šie neįgyvendino grasinimų imtis sankcijų prieš Rusiją dėl karo Ukrainoje.
Atsakydamas į klausimą, ar Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas pakirto pasitikėjimą Europa, G. Nausėda sekmadieniniam laikraščio „Bild“ leidiniui sakė: „Absoliučiai. Tai yra problema.“
„Ir tai pakerta ne tik mūsų sankcijų, bet ir visų mūsų priemonių Rusijos atžvilgiu ir mūsų paramos Ukrainai patikimumą“, – sakė prezidentas sekmadienį paskelbtuose komentaruose.
Praėjusį mėnesį apsilankęs Kyjive F. Merzas kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku paragino Rusiją susitarti dėl 30 dienų paliaubų.
Lyderiai pagrasino sankcijomis, jei Rusija atsisakytų tai padaryti. Rusija jai duotą terminą praleido – ir jokių naujų sankcijų po to nebuvo.
„Mes ne kartą skelbėme, kad remsime Ukrainą ir tieksime kovinius lėktuvus, tolimojo nuotolio raketas ir šaudmenis. Tačiau negalime šių pažadų įvykdyti“, – laikraščiui sakė G. Nausėda.
Ukrainiečiams įrangos ir amunicijos reikia dabar, o ne rytoj, sakė jis, pažymėdamas, kad iki šiol Rusijai įvestos sankcijos nėra pakankamai ryžtingos.
Rusija teigia vis dar laukianti, kada galės perduoti 1 212 žuvusių Ukrainos karių
Rusijos pareigūnai teigia, kad prie bendros sienos vis dar stovi su šaldytuvais, kuriuose laikomi 1 212 žuvusių Ukrainos karių palaikų, ir reikalauja, kad žuvusieji būtų atsiimti.
Rusijos pusė laukia pranešimo Ukrainos kanalais, ar „humanitarinė akcija“ bus tęsiama, ar atidėta iki kitos savaitės, sekmadienį Maskvos žiniasklaidai sakė Gynybos ministerijos atstovas Aleksandras Zorinas.
„Esame pasirengę perduoti daugiau kaip 6 000 kūnų konvojumi – autotransportu ir geležinkeliu“, – sakė generolas leitenantas.
Rusijos valstybinė televizija parodė baltus Civilinės gynybos ministerijos sunkvežimius judriame kelyje, vežančius žuvusiųjų kūnus planuojamam perdavimui.
Diena anksčiau A. Zorinas savo ministerijos „Telegramo“ kanale paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti konteineriai-šaldytuvai ir juose esantys maišai su ukrainiečių karių palaikais.
Per smūgį „Iskander“ sistemoms Briansko srityje žuvo 8 Rusijos kariai, 5 buvo sužeisti
Aštuoni Rusijos kariai žuvo, o dar penki buvo sužeisti per raketų ataką prieš „Iskander“ raketų sistemas Briansko srityje.
Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „Astra“, remdamasis šaltiniais regiono medicinos tarnybose.
Pasak pranešimo, smūgis įvyko anksti ryte netoli Martianovkos kaimo Klincų rajone, Briansko srityje, atakai buvo panaudotos kelios raketos. Žuvo aštuoni Rusijos kariškiai, dar penki buvo sužeisti.
Birželio 5 dieną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai, koordinuodami veiksmus su Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) ir kitais gynybos pajėgų elementais, smogė Rusijos raketų dalinių koncentracijos zonai ir sunaikino raketų „Iskander“ paleidimo įrenginį.
Pasak Ukrainos generalinio štabo, Rusijos 26-osios raketinės brigados dalinys, dislokuotas netoli Klincų miesto Briansko srityje, rengėsi smogti Ukrainos gyvenvietei. Dėl veiksmingos žvalgybos ir koordinuotų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bei SBU pastangų pavyko sėkmingai smogti priešo taikiniams. Vienas rusų raketų paleidimo įrenginys sprogo, o dar dviem, tikėtina, buvo padaryta žala.
ISW: tik vienas veiksnys gali daryti įtaką Putinui
JAV Karo studijų instituto (ISW) atstovai įvertino, koks pagrindinis veiksnys gali daryti įtaką Rusijos vadovo Vladimiro Putino tolimesniam sprendimui dėl galimybės sėsti prie derybų stalo kartu su Ukrainos atstovais.
Analitikų teigimu, bet koks ekonominis spaudimas, nutaikytas prieš Rusiją, yra teigiamas politinis žingsnis.
Tačiau, jų vertinimu, tai nėra esminis pagrindinis, kuris įpareigotų Kremliaus vadovą V. Putiną pradėti derybas su Ukraina arba pakeisti jo „pergalės suvokimą“.
ISW atstovai mano, kad Vakarų karinė pagalba Ukrainai išlieka viena pagrindinių spaudimo priemonių, kuri gali daryti įtaką V. Putino tolimesniems sprendimams.
V. Putino pergalės teorija, analitikų vertinimu, paremta prielaida, kad Rusijos kariuomenė geba išlaikyti pranašumą mūšio lauke ilgiau nei Ukrainos pajėgos.
Be to, Rusija mano, kad jos šalies pajėgos gebėtų išsilaikyti ilgiau, nei Vakarai yra pasirengę remti Ukrainą.
Todėl, ISW analitikų įsitikinimu, JAV turėtų ir toliau užtikrinti karinę pagalbą Ukrainai, nes Rusijos nuostoliai fronte vis dar yra pagrindinis veiksnys, lemiantis dabartines jos problemas, susijusias su įranga, į karą įsitraukiančių asmenų skaičiumi ir ekonomika.
Charkivo srityje rusai numetė penkias sklendžiančias bombas, žuvo vienas civilis
Rusijos aviacija surengė didelius oro smūgius Charkivo srities Derhačių bendruomenės teritorijoje – vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sunkiai sužeistas.
Apie tai „Telegrame“ pranešė Derhačių miesto karinės administracijos vadovas Viačeslavas Zadorenka.
„4.10 val. okupantai numetė penkias aviacines bombas – vieną ant Kozačia Lopanės ir dar keturias ant Slatynės. Visi smūgiai pataikė į vietoves, kuriose yra privačių gyvenamųjų namų. Kozačia Lopanėje dėl tiesioginio sklendžiančios bombos smūgio į namą žuvo 70 metų vietos gyventojas, o jo 47 metų sūnus buvo sunkiai sužeistas ir paguldytas į ligoninę“, – rašoma pranešime.
Taip pat pažymima, kad Slatynėje apgadinta mažiausiai 10 namų ir elektros linija. Šiuo metu pusė gyvenvietės neturi elektros energijos. Energetikos darbuotojai, kitos avarinės tarnybos, vietos valdžios vadovas ir miestelio tarybos atstovai dirba stengdamiesi likviduoti padarinius.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, birželio 7 dieną Rusijos pajėgos atakavo Charkivo miestą ir dar devynias Charkivo srities gyvenvietes. Per atakas žuvo trys žmonės ir 23 buvo sužeisti.
Rusija skelbia intensyvinanti puolimą Ukrainos Dnipropetrovsko srityje
Rusija sekmadienį pranešė, kad intensyvina karinius veiksmus Ukrainos rytinėje Dnipropetrovsko srityje.
Gynybos ministerija teigė, kad pajėgos iš vieno tankų dalinio „pasiekė vakarinę Donecko liaudies respublikos (DLR) sieną ir toliau plėtoja puolimą Dnipropetrovsko srityje“, pavartodama apsišaukėliško darinio pavadinimą.
Anksčiau sekmadienį Ukraina pranešė apie rusų atakas Dnipropetrovsko regione, kur per Rusijos smūgius žuvo vienas žmogus.
„Okupantai smogė (...) Synelnykovės rajonui panaudodami valdomą aviacinę bombą. Žuvo vyras. Nuoširdžiai užjaučiame jo šeimą“, – sakė Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas.
„Taip pat buvo apgadinti penki privatūs namai ir vaikų darželis“, – pridūrė jis.
Prieš kelias dienas Rusija srityje surengė išpuolį prieš kariuomenės mokymo bazes, žuvo 12 karių.
Po smūgio Dnipropetrovske Sausumos pajėgų vadas Mychaila Drapatas įteikė atsistatydinimo pareiškimą, o vėliau prezidentas Volodymyras Zelenskis jį perkėlė į kitas pareigas.
Paviešino naują vaizdo įrašą iš operacijos „Voratinklis“: štai kaip viskas vyko
Ukrainos saugumo tarnyba parodė naują vaizdo įrašą iš specialiosios operacijos „Voratinklis“.
Paviešintame vaizdo įraše matyti ne tik, kaip yra pakeliamas dronas, tačiau užfiksuotas ir galutinis smūgis rusų strateginiam bomobnešiui Tu-22M3, kuris tuo metu stovėjo aerodrome.
Zelenskis atskleidė naujų detalių apie operaciją „Voratinklis“: „Jie tik atliko savo darbą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė daugiau detalių apie Kyjivo surengtą specialią operaciją „Voratinklis“.
Kaip „ABC News“ šaltinis pasakojo, kad dronai buvo paslėpti „mobiliuose nameliuose“, kurių stogai galėjo būti pakeliami.
Tada nameliai buvo pakrauti į sunkvežimius. Pasiekus Rusijos teritoriją, namelių stogai nuotoliniu būdu buvo atidaryti ir įvykdyta speciali operacija.
Tuo metu V. Zelenskis, dudodamas interviu „ABC News“, taip pat pridūrė, kad rusiškų sunkvežimių vairuotojai net nenutuokė, kad mobiliuosiuose nameliuose buvo paslėpti dronai.
„Jie nieko nežinojo. Jie tik atliko savo darbą“, – pasako jis.
Ukrainos prezidentas taip pat atskleidė, kad šiai operacijai buvo naudojami tik Ukrainoje pagaminti, o ne sąjungininkų perduoti ginklai.
„Labai norėjau, kad būtų naudojama tik tai, ką mes gaminame“, – pridūrė jis.
„The Atlantic“: ukrainiečių „Voratinklis“ papiktino D. Trumpą
Operacija „Voratinklis“, kurios metu Rusija neteko dešimčių strateginių bombonešių, Ukrainai tapo didele pergale ir rodosi, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui tai nepatinka, rašo žurnalas „The Atlantic“, kurio straipsnį cituoja naujienų agentūra „Unian“.
„Ukrainos dronų smūgiai Rusijos glūdumoje Maskvai tapo pažeminimu. Kyjivo rėmėjai šią ataką pavadino šiuolaikinio karo triumfu ir perspėjimu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Tačiau Baltuosiuose rūmuose ši specialioji operacija sukėlė kitokią reakciją – įsiūtį“, – rašoma straipsnyje.
Leidinys remiasi informacija, kuria pasidalino šaltiniai Baltuosiuose rūmuose, teigiantys, kad D. Trumpas yra nusivylęs dėl to, jog ukrainiečių operacija gali lemti konflikto eskalavimą.
„Šie šaltiniai pranešė, kad dronų smūgis pakurstė prezidento [Trumpo] nepasitenkinimą Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, dėl jo Baltuosiuose rūmuose kilo nauji debatai, ar Jungtinėms Valstijoms nereikėtų palikti Ukrainos likimo valiai“, – teigia leidinys.
Vienas iš JAV prezidento patarėjų leidiniui pasakojo, kad viso karo metu D. Trumpas V. Zelenskį laikė „piktadariu“ ir „karštakošiu“, stumiančiu pasaulį trečiojo pasaulinio karo link.
„Šią savaitę Trumpas iš esmės pakartojo dešiniųjų teiginį, sukritikuodamas Zelenskį tuo, kad po dronų atakų neva ėmė puikuotis. Anot patarėjo, operacijos įžūlumas Trumpą pritrenkė, tačiau jis mano, kad Zelenskis daugiausiai dėmesio turėtų skirti Stambule vyksiančioms Ukrainos ir Rusijos deryboms“, – rašoma straipsnyje.
Straipsnio autoriaus nuomone, „suirzęs Trumpas“ svarsto pasitraukti iš Rusijos karo su Ukraina. Apie tai greičiausiai byloja ir tas faktas, kad anądien telefonu kalbėdamas su V. Putinu JAV prezidentas mėgino pakeisti temą ir daugiau dėmesio skirti Irano branduolinei programai.
Rusijos kariuomenė per karą Ukrainoje neteko 996 150 karių
Nuo 2022 m. vasario 24, kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, iki 2025 m. birželio 8 dienos Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai sudarė maždaug 996 150 karių, įskaitant 1 120 per pastarąją parą.
Apie tai pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime feisbuko paskyroje.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 10 911 (+7 per pastarąją parą) tankų, 22 748 (+7) šarvuotų kovos mašinų, 28 892 (+42) artilerijos sistemų, 1 410 (+0) daugkartinio paleidimo raketų įrenginių, 1 183 (+2) oro gynybos sistemų, 414 (+1) orlaivių, 337 (+0) sraigtasparnių, 39 651 (+158) taktinio lygio bepiločių orlaivių, 3 315 (+7) kruizinių raketų, 28 (+0) laivų ir (arba) katerių, 1 (+0) povandeninio laivo, 51 225 (+146) transporto priemonių ir degalų cisternų, 3 911 (+3) specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys tikrinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, birželio 7 dieną iki 22 val. įvyko 155 koviniai susirėmimai tarp Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Rusijos kariuomenės.
Rusija pranešė apie daugiau kaip 60 bepiločių orlaivių ataką
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad praėjusią naktį virš Rusijos teritorijos ir okupuoto Ukrainos Krymo esą buvo perimtas ir sunaikintas 61 bepilotis orlaivis. Apie tai buvo pranešta per „Telegram“ kanalą „Astra“.
„Tarp birželio 7 d. 23 val. ir birželio 8 d. 7.30 val. vietos laiku budinčios oro gynybos sistemos perėmė ir sunaikino 61 ukrainietišką bepilotį lėktuvo tipo orlaivį virš Briansko, Belgorodo, Kalugos, Tulos, Oriolo, Kursko, Maskvos sričių ir virš Krymo“, – sakoma pranešime.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad buvo sunaikinti aštuoni dronai, tariamai artėję prie Maskvos.
Be to, Tulos srities gubernatorius patvirtino, kad dronas atakavo chemijos gamyklą „Azot“. Šis objektas jau buvo atakuotas gegužės pabaigoje. Tuomet Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka sakė, kad kai kurios „Azot“ gamykloje gaminamos cheminės medžiagos gali būti naudojamos kariniams tikslams.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 28 d. dronas smogė bepiločių orlaivių gamybos įmonei Maskvos srityje.
Per Rusijos smūgius centrinėje Ukrainoje žuvo vienas žmogus, padaryta daug žalos
Rusija praėjusią naktį smogė centrinei Ukrainai, per ataką žuvo vienas žmogus, buvo padaryta daug žalos, sekmadienį pranešė regiono pareigūnai.
Pramoninis Dniepropetrovsko regionas nukentėjo nuo bepiločių orlaivių, artilerijos ir raketų, buvo sugriauta pastatų, pažeistos elektros linijos.
Rusija pastarosiomis savaitėmis sustiprino savo puolimą, o per pastarąsias derybas Stambule nepavyko susitarti dėl trejus metus trunkančio karo pabaigos.
„Užpuolikai smogė... Sinelnykivskio rajonui valdomąja aviacine bomba. Žuvo žmogus. Nuoširdžiai užjaučiame jo šeimą“, – sakė Dniepropetrovsko tarybos vadovas Mykola Lukašukas, pridurdamas, kad taip pat buvo apgadinti penki privatūs namai ir vaikų darželis.
Nikopolio rajone buvo apgadinta įmonė, keturi namai ir elektros linijos.
Prieš kelias dienas Rusija smogė Dniepropetrovskui – per šią ataką prieš kariuomenės mokymo centrą žuvo 12 karių.
Pastarosiomis dienomis Maskva surengė virtinę atakų, siekdama atkeršyti už drąsią Kyjivo operaciją prieš Rusijos oro pajėgų bazes.
Abi pusės kaltina viena kitą vilkinant didelio masto apsikeitimą kaliniais – vienintelį konkretų Stambulo derybų rezultatą. Iš pradžių planuota, kad apsikeitimas kaliniais įvyks šį savaitgalį, ir kiekviena šalis paleis daugiau kaip 1 000 žmonių.
Tačiau šeštadienį Maskva apkaltino Ukrainą, kad ji nesuderino apsikeitimo pagrobtais kariais datos, o Kyjivas pareiškė, kad Rusija žaidžia „nešvarius žaidimus“ ir nesilaiko sutartų apsikeitimo sąlygų.
Rusija liepsnoja: nugriaudėjo galingi sprogimai chemijos gamykloje, oro uostai sustabdė veiklą
Rusijos Federacijos Novomoskovsko mieste esančiai „Azot“ chemijos gamyklai, kaip įtariama, smogė dronas, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi rusų atstovų pranešimais.
Pranešama, kad įvykio vietoje nugriaudėjo mažiausiai 12 galingų sprogimų, kilo didelis gaisras.
Teigiama, kad bendrovė „Azot“ yra didžiausia šalies amoniako ir azoto trąšų gamintoja.
Tulos srities gubernatorius Dmitrijus Miliajevas tikino, kad sprogimai nugriaudėjo po to, kai gamyklą atakavo dronas.
„Ukrainska Pravda“ atkreipia dėmesį, kad dar gegužės 24 d. naktį dronai taip pat atakov šią gamyklą.
Birželio 7 d. dviejose Rusijos srityse (Kstovo ir Puškino miestų teritorijose) vienu metu kilo dideli gaisrai, rašo „Euromaidan Press“
Pranešta, kad degalų saugykloje sprogo dujų balionai, o gaisro plotas siekė 20 tūkst. kvadratinių metrų.
Tuo metu Kstovo miesto teritorijoje užsiliepsnojo bitumo gamybos įmonės patalpos, kurios yra visai netoli netoli „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklos (vienos iš dešimties didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų).
Tuo metu Maskvos meras Sergejus Sobianinas sekmadienio naktį paskelbė žinią apie link miesto atskrendančius dronus. Dėl šios priežasties laikinai buvo sustabdyta dviejų oro uostų veikla, rašo „Ukrainska Pravda“.
Apie 04:00 val. ryto S. Soianinas pranešė, kad esą oro gynybą numušė Maskvos link skrendančius dronus. Iš viso buvo pranešta apie 8 skridusius dronus.
O apie 06:53 val. pasirodė informacija apie Vnukovo ir Domodedovo oro uostų laikiną veiklos sustabdymą. 07:42 val. pranešta, kad šie oro uostai atnaujino veiklą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Šlovė Ukrainai
Mirtis maskoliams, mirtis putinui!!
.jpg)
Zelenskis: JAV į Artimuosius Rytus išsiuntė 20 tūkst. raketų, kurios buvo pažadėtos Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina tikisi gauti 20 000 raketų, skirtų kovai su Irano gamybos „Shahed“ tipo atakos dronais. Sprendimas perduoti šias raketas Ukrainai buvo priimtas valdant prezidentui Joe Bidenui, tačiau dabar, prezidento pareigas einant Donaldui Trumpui, šios raketos išsiųstos į Artimuosius Rytus.
Tai Ukrainos prezidentas sakė interviu Amerikos televizijos kanalui „ABC News“, cituoja UNIAN.
„Kaip matote, mes turime didelių problemų su „Shahed“ dronais ir panašia technika. Mes su tuo kovojame ir, žinoma, rasime visas reikiamas priemones jiems sunaikinti“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos vadovas taip pat pažymėjo, kad dar Joe Bideno prezidentavimo metu, su gynybos sekretoriaus Lloydo Austino dalyvavimu, buvo pradėtas konkretus projektas, kuriuo Ukraina labai tikėjo.
„Mes tikėjomės iš šio projekto daug – 20 000 raketų. Tai nebuvo brangu, tačiau tai ypatinga svarbi technologija kovojant su „Shahed“ dronais. Todėl mes tikėjomės šių 20 000 raketų. Šį rytą mano gynybos ministras mane informavo, kad Jungtinės Valstijos jas perkėlė į Artimuosius Rytus“, – kalbėjo V. Zelenskis.