Pora turėjo išmokti gyventi toliau su šiuo skaudžiu prisiminimu. Džeikui prireikė ilgos reabilitacijos, bet galiausiai jie sugrįžo į salą ir ištarė lemtingą „taip“, rašoma mirror.co.uk.
Prieš vestuves – krytis iš 30 metrų
„Aš tiesiog pradėjau rėkti. Tai buvo tarsi išėjimas iš savo kūno. Jis buvo vos už kelių žingsnių nuo viešbučio. Buvo maža siena, o už jos – status krioklys. Visi juokavome, koks pavojingas jis atrodė“, – prisimena Robyn.
Tą 2023 m. gegužės 25-osios vakarą jos partneris Džeikas Elliotas, su kuriuo ji kartu jau 18 metų, paslydo ir nusirito daugiau nei 30 metrų žemyn. Vyresnysis statybų vadovas iš Folkstono vėliau sakė:
„Prisimenu, kaip kritau ir bandžiau leisdamasis žemyn įsikibti į uolą. Girdėjau, kaip vienas iš mano pabrolių šaukė: „Džeikai!“ Bandžiau atsakyti, bet negalėjau. Tada pajutau, kaip staiga pradėjo trūkti oro.“
Paramedikai ilgai kopė stačiais Santorinio šlaitais, kol galiausiai rado Džeiką su daugybiniais sužalojimais, lūžusiais kaulais, bet sąmoningą. Robyn tą laiką praleido viešbutyje galvodama, jog jos būsimas vyras žuvo.
Santorinio ligoninėje paaiškėjo visas sužalojimų mastas – lūžusi nugara, šonkauliai, sulaužyta kairė koja ir plyšusi blužnis. Dėl šių traumų svajonė žengti prie altoriaus tą pačią savaitę žlugo, o 52 jų artimieji ir draugai grįžo namo.
Kai Džeikas suprato, kad vestuvės atšauktos, jį apėmė kaltės jausmas: „Buvau palaimintas, kad nemiriau, bet jaučiausi kaltas, kad sugadinau vestuves.“
Netrukus jis buvo skubiai pervežtas į Atėnų ligoninę, kur atliktos sudėtingos operacijos ir įvesti plaučių drenai. Sugrįžęs į Jungtinę Karalystę, jis devynias dienas praleido ligoninėje ir vėliau pradėjo skausmingą kineziterapijos maratoną.
Po siaubingos traumos – ilgas sveikimo kelias
Nepaisant visko, vos po trijų mėnesių Džeikas grįžo į darbą. Tą rudenį pora dar kartą nuvyko į Santorinį „nuraminti demonų“, kad pirmasis grįžimas į salą nebūtų tiesiog vestuvių ceremonija.
Vietos organizatoriai ir tiekėjai sutiko padėti – šventė perkelta į 2024 m. birželio 5-ąją. Tiesa, vėlavimas pareikalavo papildomų 17 tūkst. eurų, bet beveik visi svečiai pažadėjo sugrįžti:
„Mes su Džeiku spalio mėnesį grįžome vieni keturioms dienoms. Nenorėjome, kad pirmas kartas, kai grįžome, būtų vestuvės. Nuraminome demonus.“
Kai pagaliau nuaidėjo varpai, Robyn žengė link altoriaus, o Džeikas, jau be ramentų, jos laukė: „Mūsų vestuvės buvo neįtikėtinos. Tai tikrai buvo kelionė pasiekti tai, kad ši diena įvyktų.“
Savaitė, kuri anksčiau atrodė prarasta, vėl sužibo ryškesnėmis spalvomis – įrodydama, kad tikra meilė gali įveikti net ir kritimą iš 30 metrų aukščio.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
