priemokos

Skundai apie tai, kaip sveikatos sistemoje trūksta pinigų, girdimi nuolat. Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius sutinka – reikėtų mažiausiai 2 mlrd., kad situacija Lietuvos pacientų atžvilgiu šiuo metu būtų teisingesnė. Vis dėl to nors nemažai Europos šalių papildomas vizito pas gydytoją mokestis nėra neįprastas, jo teigimu, kalbėti apie tai mūsų šalyje būtų galima tik išpildžius bent vieną sąlygą.

Dėl ruošiamų įstatymo pakeitimų, kuriais siūloma uždrausti priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, toliau verda aršios diskusijos. Šįkart medikų organizacijos kėlė klausimą, ar išties priėmus įstatymus bus išgelbėta 5000 gyvybių, o, jei pavyks, susigrąžinti 13 proc. medikų išgelbės viešąją sistemą.

Trečiadienį posėdžiausiantis Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) svarstys Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotus įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma panaikinti priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas. Ministerija pokyčius numatančius teisės aktų pakeitimus Seimui pateikė dar birželį. SAM teigimu, įsigaliojus naujai tvarkai, iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Cituodama gautą pacientės skundą dėl šiandien sunkiai prieinamų paslaugų, sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė dabartinę situaciją apibūdino kaip kritiškai reikalaujančią pokyčių. Skeptikai gi atkerta, kad norai – gražūs, tačiau abejoja, ar pasirinktos priemonės padės pasiekti tikslus ir dar visko kaip tik nepablogins.

„Panaudoti politinius argumentus sunaikinant sveikatos sistemą, apskritai neskiriant jai finansavimo, kad ji tiesiog kritiškai nusilptų, žaisti tuo politine prasme yra didžiulis neatsakingumas prieš Lietuvos gyventojus“, – emocingai kalbėjo paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė Seime, atsakydama liberalui Eugenijui Gentvilui į jo samprotavimus dėl pozicionuojamos ideologijos.

Daugiau nei pusė gyventojų svarstytų gydytis kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, jei ten galėtų greičiau gauti reikiamas kompensuojamas medicinos paslaugas, parodė rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter research“ naujausias tyrimas. Apklausa taip pat atskleidė, jog gyventojai neigiamai vertina daugelį šalyje planuojamų pokyčių sveikatos sistemoje.

Kandidatė į premjeres Inga Ruginienė sako, kad siūlymas uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas yra geras sprendimas, tačiau neatmeta galimybės jį koreguoti.

Daugiau nei 7 iš 10 Lietuvos gyventojų nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planams panaikinti galimybę pacientams registruotis pas konkretų gydytoją ir savo iniciatyva pasirinkti papildomas paslaugas bei geresnes sąlygas gydymo įstaigose už jas susimokant. Šiuos duomenis atskleidė naujausias rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter research“ tyrimas. 79 proc.

Naujausias kompanijos „Spinter research“ atliktas tyrimas rodo, jog dauguma gyventojų nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui panaikinti priemokas už valstybės kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.  „Absoliuti dauguma neigiamai vertina pacientų teisių suvaržymą savo iniciatyva pasirinkti brangiau kainuojančius ar papildomus tyrimus, medžiagas, medicinos paslaugas, už tai prisimokant“, – rašoma pranešime.

Gyventojai skundžiasi dėl įvairių bėdų sveikatos sistemoje, bet kone viena didžiausių jų – ilgos eilės pas gydytojus. Pastaruoju metu iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasipylė pluoštas įvairių iniciatyvų, kaip pagerinti prieinamumą pas gydytojus. Vis tik nors vienos jų jau yra svarstomos įstatymu pavidalu Seime, dėl kitų – dar tik galvojama.

Sveikatos sistemoje nuo kitų metų laukia dideli pokyčiai – ministerija siekia, kad gydymo įstaigose būtų uždraustos neteisėtai imamos priemokos. Vis tik patys pacientai nuogąstauja, kad dabar iš dalies mokamos paslaugos taps apmokamos pilnai, o prieinamumas pas gydytojus pablogės.

Valstybinės sveikatos sistemai planuojama reforma: kaip pasikeis mokamos paslaugos, priemokos ir galimybė pasirinkti papildomas paslaugas? Apie valstybinės medicinos krizę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Žmonės piktinasi, kad artimiausiu metu jie negalės prisimokėti už gydymo paslaugas. Kodėl nuspręsta atšaukti, žmonėms nereikėdavo mokėti visos kainos, tik dalį.

Valstybinės sveikatos sistemoje krachas, artėjama prie griūties. Medikų taip trūksta, kad tenka atidėti net būtinas operacijas, o daugelis žmonių priversti rinktis privatų sektorių. Apie valstybinės medicinos krizę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Rajoninių ligoninių vadovai gali trumpam atsikvėpti – reikalavimus dėl pacientų skaičiaus akušerijos, chirurgijos, vaikų ligų skyriams Vyriausybė atidėjo metams. Vis tik jie konstatuoja, kad įstaigos regionuose išgyvena ne geriausius laikus – specialistus tenka viliote vilioti, paslaugų spektras mažinamas, infrastruktūra sensta. „Į trijų miestų gydymo įstaigas vis tiek visos Lietuvos nesukišime, o rajonuose irgi verda gyvenimas“, – sako jie.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotos pataisos dėl neteisėtų priemokų gydymo įstaigose uždraudimo Seime sulaukė pirmojo palaiminimo. Tiesa, valdančiųjų tonas kiek švelnėja – pacientams ir toliau ketinama leisti prisimokėti kainos skirtumą pasirinkus brangesnę medicinos priemonę, pavyzdžiui, akies lęšiuką ar sąnario protezą. Po pateikimo įstatymo pataisoms pritarė 78 iš 111 balsavusių Seimų narių, prieš buvo 23, susilaikė dešimt.

Daug audringų diskusijų įplieskęs Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas uždrausti priemokas gydymo įstaigose vis dar sulaukia nevienareikšmių vertinimų. Buvęs Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas teigia, kad priešų reikia ieškoti ne privačioje medicinoje, o visų pirma kelti įkainius už paslaugas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, siūlymas naikinti papildomas priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydymo paslaugas neprieštarauja Konstitucijai. Tai nutarė pirmadienį posėdžiavę šio komiteto nariai, apsvarstę Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotų įstatymo pataisų galimo prieštaravimo Konstitucijai.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) užsimojus panaikinti neteisėtai imamas priemokas gydymo įstaigose pacientams kilo ne vienas klausimas. Vienas jų – kaip bus ne tik su galimybe pasirinkti brangesnį lęšiuką ar protezą, bet ir su dabar įstatymiškai kaip ir leidžiamomis imti priemokomis teikiant komforto paslaugas.

Gelbėti „kraujuojančią“, kaip sako pati ministrė Marija Jakubauskienė, sveikatos sistemą galima tik vienu būdu – atsigręžti į viešąjį sektorių ir visiems užtikrinti bent bazines sveikatos paslaugas. Nors teigiama, kad viešųjų įstaigų vadovai pokyčių laukia nesulaukia, patys gydytojai įžvelgia daug grėsmių. Gydytojų ir pacientų asociacijų atstovai neprieštarauja, kad įstatymuose numatytos tvarkos laikytis reikia – jei paslauga apmokėta valstybės, ją sąžiningai ir privalu suteikti nemokamai.

Nusiskundimų dėl sveikatos paslaugų prieinamumo viešosiose įstaigose pastaruoju metu ypač apstu. Nevengiama pasakyti ir stipriau – valstybinė medicina atsidūrė ties griūties riba. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia, kad parengtas trijų veiksmų planą dar gali išgelbėti viešosios medicinos žlugimą.

Palaikantieji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojį panaikinti neteisėtas priemokas gydymo įstaigose žodžio kišenėje neieško. Jų teigimu, dabar situacija sveikatos sistemoje baisi ir labiausiai yra baudžiami mokesčių mokėtojai. Kritikai atkerta, kad nauji draudimai gero neatneš. SAM siūlymas gydymo įstaigoms nuo 2026 metų uždrausti imti iš pacientų priemokas suskaldė tiek pacientų, tiek medikų bendruomenę, politikai šią iniciatyvą irgi vertina nevienareikšmiškai.

Ar yra pagrįstos priemokos privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, jei jos yra sudarę sutartį su Valstybine ligonių kasa ir gauna tokį pat finansavimą už suteiktas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kaip ir viešosios (valstybinės) asmens sveikatos priežiūros įstaigos? Ir ar tų priemokų uždraudimas galės sumažinti pacientų eiles pas gydytojus? Plačiau apie tai – Šeimos medicinos ekspertų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentare.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui drausti priemokas už paslaugas, jei už jas sumokėjo ligonių kasos. Ministerija tikina, kad gydymą dėl to greičiau gaus tie, kam jo labiausiai reikia, o ne tie, kas gali susimokėti. Privatininkai tai vadina Konstitucijos pažeidimu ir žada, kad privačiose įstaigose paslaugų negavę ligoniai užplūs valdiškas, susiformuos didžiulės eilės, o vengdami jų ims siūlyti kyšius.

Audringos diskusijos dėl priemokų gydymo įstaigose naikinimo įgavo kūną. Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomoms įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama uždrausti įstaigoms reikalauti iš siuntimą turinčio paciento prisimokėti papildomai.

Vyriausybei ketinant svarstyti siūlymą uždrausti papildomas priemokas už gydymą, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas tikisi, jog po šio sprendimo viešosios gydymo įstaigos galės teikti daugiau paslaugų ir dėl to trumpės eilės.

Balandį Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) įregistravus įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama panaikinti papildomas priemokas už privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas paslaugas, premjero Gintauto Palucko patarėjas Evaldas Navickas teigia, jog diskusija šiuo klausimu bus tęsiama. Pasak jo, artimiausiu metu tikimasi šį projektą pateikti Seimui. „Buvo labai prasmingas susitikimas tiek su privataus, tiek su viešo sektoriaus atstovais.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) užsimojus išgyvendinti priemokas gydymo įstaigose, patys pacientai ėmė nuogąstauti, ar nebus dar blogiau ir neteks pas gydytojus laukti dar ilgiau. Sveikatos politikus gi stulbina toks priešinimasis, mat lietuviai papildomai už sveikatos paslaugas Europoje ir taip sumoka kone daugiausiai. Seimui svarstyti dar net nepateiktas priemokų gydymo įstaigose naikinimo klausimas pastaruoju metu medikų ir pacientų bendruomenėje kelia aršias diskusijas.

Neteisėtai imamų priemokų gydymo įstaigose naikinimo klausimas įsiūbuoja vis didesnes diskusijas. Nors nestinga nuogąstaujančių, kad priėmus pakeitimus už dalį paslaugų teks susimokėti visą kainą, o ne jos skirtumą, sveikatos apsaugos ministrė atkerta aiškiai – dabar nusipirkti eilės apėjimą nėra teisinga.

Šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, 60,5 proc. gyventojų mano, kad priemokas reikėtų panaikinti. Beveik 28 proc. respondentų teigia, jog priemokas reikėtų palikti, o likusieji neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Į kritikos laviną, kad uždraudus priemokas gydymo įstaigose eilės kaip tik išaugs, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė reaguoja ramiai. Ji atkerta, kad kalbos, jog papildoma priemoka gerina paslaugos kokybę, tėra manipuliacinė retorika, o paslaugų kokybė viešajame sektoriuje esą niekuo nenusileidžia privačiam. „Viskas arba nieko“ – tokia pozicija ne vienas bendruomenės atstovas pasitinka Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotą siūlymą uždrausti priemokas gydymo įstaigose.

Sveikatos apsaugos ministerijos užmojis panaikinti neteisėtas priemokas gydymo įstaigose sukėlė nevienareikšmių reakcijų. Pacientai nuogąstavo, kaip bus tais atvejais, kai išties norės pasirinkti kokybiškesnę paslaugą ir norės patys susimokėti skirtumą tarp to, ką apmoka valstybė, o ko – ne.  Ypač daug klausimų kilo dėl akių lęšiuko ar sąnario protezo pasirinkimo.

Trečiadienį Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Sąžininga sveikatos sistema“ politikai ir gydytojai aiškinosi, kodėl Lietuvoje susiklostė tokia praktika, kad negalavimų palaužti žmonės verčiami „primokėti“ už teikiamas paslaugas, nors jas apmoka Valstybinė ligonių kasa.  Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti Sveikatos sistemos įstatymą, kad priemokų neliktų. „Priemokos imamos ir už tokius dalykus kaip „geresnis aparatas“, apranga, net šlepetės.

Siūlymas naikinti priemokas už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas medikų bendruomenėje ir visuomenėje sukėlė didelį šurmulį. Privatininkai ėmė grasinti, kad dalis paslaugų išvis nebeteiks, pacientai išsigando, jog eilės dar padidės. Viešųjų įstaigų atstovai pažymi, kad dabar situacija paprasčiausiai nėra sąžininga.

Diskusijos apie siūlymą naikinti priemokas gydymo įstaigose įgauna pagreitį. Kol vieni pacientai piktinasi neteisėtu įstaigų lupikavimu, kiti gi nuogąstauja, kad prieinamos taps tik bazinio lygio paslaugos. Pozicija „viskas arba nieko“ kelia klausimų ir patiems medikams, mat valstybė ir taip nepakankamai finansuoja medicinos paslaugas.

Esminė privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų gyventojų teisė – gauti geros kokybės medicinos paslaugas, kurių išlaidas apmoka ligonių kasos. Vis dėlto nutinka, kad lankantis pas gydytoją specialistą, atliekant tyrimus ar operacijas pacientų prašoma susimokėti, ir jie klausia, ar tai teisėta. Europos pacientų teisių dienos proga į šį opų klausimą atsako ligonių kasos.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas uždrausti gydymo įstaigoms imti priemokas už valstybės jau apmokėtas paslaugas toliau kursto diskusijas. Seimo opozicijos atstovams keliant klausimą, kas išties slypi už šių pataisų, ministrė atkerta tiesiai šviesiai: „Tai suteikia galimybę pacientams nebūti mulkinamiems“. SAM užmojis panaiknti pacientų priemokas, kai paslauga apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, sutiktas nevienareikšmiškai.

Vienintelė organizacija Lietuvoje, vienijanti organų transplantacijos laukiančius ir su persodintais donoro organais gyvenančius žmones „Gyvastis“, perspėja šalies premjerą, Prezidentą ir Seimo pirmininką dėl SAM keliamos grėsmės visiems Lietuvos piliečiams.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūlant naikinti papildomas priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog tokios iniciatyvos yra pamatuotos ir gali palengvinti finansinę naštą šalies gyventojams. „Ministerijos pasiūlymas yra pamatuotas ir labai geras. Šiandien mes matome, kad daug žmonių yra priversti mokėti už tai, už ką yra sumokėję mokesčiais per Privalomąjį sveikatos draudimo fondą.

Naujieji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymai dėl priemokų gydymo įstaigose uždraudimo įžiebė audringas diskusijas. Nuogąstaujama, kad negalėdami prisimokėti už tam tikras paslaugas pacientai bus priversti jas pilnai apsimokėti, mat bazinės valstybės paslaugos juos tenkina ne visada. Ministrė gi atkerta, kad jos yra pakankamai kokybiškos, o skaidrumo sistemoje trūksta.  Šie klausimai ketvirtadienį kelti Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) užsimojus naikinti priemokas už valstybės lėšomis apmokamas paslaugas, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina – jei toks sprendimas būtų priimtas, sveikatos sistema grįžtų dešimtmečiais atgal.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia rimtus pokyčius pacientams. Numatoma, kad gydymo įstaigos, kurios teikia valstybės apmokamas paslaugas, neturėtų teisės iš pacientų prašyti už jas prisimokėti.

Sveikatos apsaugos ministerija pristato teikiamus įstatymų pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų priemokų už PSDF lėšomis apmokamas paslaugas. Plačiau pokyčius pristato sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.

Naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė yra numačiusi svarbius pokyčius sveikatos sistemoje. Ruošiamasi išgyvendinti aršiai kritikuojamą problemą – priemokas gydymo įstaigose, kai yra teikiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamos medicininės paslaugos.

Pastaruoju metu Valstybinei ligonių kasai pateikus metų statistinius duomenis apie vizitų skaičių pas šeimos gydytojus ir specialistus pasigirdo kritikos, kad yra išrašoma per daug siuntimų. Į tai sureagavo ir šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas. Žemiau pateikiame visą Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentarą.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad iš dalies išsprendus eilių gydymo įstaigose „problemėlę“, vienas svarbiausių prioritetų taps papildomų priemokų pacientams klausimas.   „Kalbant apie eilių mažinimus, dabar ši problemėlė yra apspręsta. (...) Labai svarbi užduotis pavasario sesijoje SAM yra priemokų klausimas. Šiai dienai Lietuva yra tikrai prastoje situacijoje pagal tai, kiek žmonės iš savo kišenės moka už sveikatos klausimus. Mes jau tuoj pasieksime 32 proc.

Kaip vienas didžiausių sveikatos sistemos skaudulių dažnai įvardijamas per menkas jos finansavimas, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Ekspertai teigia, kad esama dar neišnaudotų resursų, kaip čia pritraukti daugiau lėšų. Vienas iš kitur taikomų būdų pacientams tikrai nepatiktų – tektų pakloti dar papildomai iš savo kišenės. Sveikatos sistemos finansavimo ir kiti klausimai trečiadienį kelti Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) organizuotoje konferencijoje Seime.

Draustiems gyventojams valstybė garantuoja nemokamą gydymą. Tad nors pas šeimos gydytoją galima prisirašyti tiek valstybinėje poliklinikoje, tiek privačioje klinikoje, visos tos pačios paslaugos turėtų būti nemokamos. Vis tik gyventojams kyla klausimų, ar to paiso visos įstaigos. Portalas tv3.lt sulaukė nusistebėjusios vilnietės klausimo, kodėl privačioje šeimos klinikoje kainoraštyje nurodytos paslaugų kainos numatytos ir prisirašiusiems pacientams.

Šiuo metu Seime svarstomos Sveikatos draudimo įstatymo projekto pataisos, kurios leistų Valstybinei ligonių kasai turėti efektyvesnių teisinių priemonių norint išvengti sisteminių problemų sveikatos priežiūros srityje, padėtų prevenciškai užkirsti kelią neteisėtai gauti lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, pelnytis iš pacientų, imant priemokas ir apmokestinant paslaugas, už kurias jau yra sumokėta.

Gruodžio 10-ąją minima Tarptautinė žmogaus teisių diena, primenanti, kad visiems turi būti suteiktos vienodos galimybės, laisvės ir teisės. Ne išimtis – sveikatos priežiūra. Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai turi nemažai laisvių ir teisių šioje srityje, tačiau kartais prireikia ir ligonių kasų pagalbos jas ginant.