Apie daug ką galima būtų kalbėti, aptarinėti jų santykius su Sandra, sužadėtuves, artėjančias vestuves, bendro būsto pirkimą – už visa tai labai džiaugiuosi ir didžiausios jiems sėkmės.
Bet labiausiai jam dėkoju už tai, kad prabilo apie patirtą smurtą, ką teko išgyventi ir jam, ir visai šeimai. Net sunku įsivaizduoti, kiek drąsos reikia apie tai kalbėti...
„Ašaros byra kaip pupos“
Klausant Viktoro pasakojimo taip graudinausi... Ašaros byra kaip pupos pagalvojus, ką jam teko išgyventi tiek metų, dar liūdniau pagalvojus, kiek dar žmonių turiu tokių skaudžių patirčių...
Be galo stiprūs tie, kurie išvis išdrįsta pasakyti garsiai apie tokius dalykus. Gal, tikiuosi, tai paskatins tai patyrusius kalbėti, plačiai siųsti žinią, kad reikia bėgti. Anksčiau ar vėliau, bet toks gyvenimas tęstis negali.
Puikiai suprantu, kad nėra lengva apie tai kalbėti, tokį skausmą apnuoginti viešai, bet jeigu niekas nekalbės, tai bus kaip norma vaikams stoti prieš smurtaujančius tėvus, kad apsaugotų mamą, miegoti su peiliais po pagalvėmis, kankintis nežinant, kas laukia grįžus namo.
Tokie patyrimai sutraumuoja ne tik vaikystę, jie palieka randą visam gyvenimui, bet aš tikiu, kad tinkamas, tas vienas vienintelis skirtas žmogus šalia gali padėti užgydyti visas žaizdas ir kurti savo ateitį tokią, kokios norisi, palikus praeityje tai, kas skaudino ir žeidė.
Stiprybės visiems, praėjusiems šį pragarą žemėje, stiprybės užsigydyti visas likusias skaudžias vietas, bet svarbiausia nepamiršti, kad mūsų visada laukia šviesesnis rytojus.
Autorė: skaitytoja Ilona
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
