Europa

Prancūzijos demonstrantai ketvirtadienį pradėjo dar vieną protestų ir streikų dieną, kad pasmerktų prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą po to, kai naujausios vyriausybės ir profesinių sąjungų derybos atsidūrė aklavietėje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas ketvirtadienį paragino kuo greičiau surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas. Pekino Didžiojoje liaudies salėje vykusiose derybose prezidentai taip pat dar kartą patvirtino, kad nepritaria branduolinių ginklų naudojimui konflikto metu.

Buvusio Italijos premjero Silvio Berlusconi būklė po intensyviosios terapijos skyriuje praleistos nakties ketvirtadienį buvo stabili, pranešė jo partijos ministras. 86-erių žiniasklaidos magnatas ir senatorius pastaraisiais metais ne kartą gulėjo ligoninėje. Pasak žiniasklaidos, trečiadienį jis dėl kvėpavimo sutrikimų buvo paguldytas į Milano San Rafaelės ligoninės kardiologijos skyrių. Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani, S. Berlusconi partijos „Pirmyn, Italija“ (it.

Suomijai šią savaitę įstojus į NATO ir nutraukus karinio neprisijungimo istoriją, prie Aljanso būstinės nedidelė grupė protestuotojų per garsiakalbį skandavo: „Ukrainai reikia NATO“, „Ukraina turi įstoti į NATO“ ir „Ukrainai reikia naikintuvų“. Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą paskatino Suomiją prisijungti prie NATO ir taip užsitikrinti šios organizacijos saugumo garantiją, užtikrinančią, kad visos šalys narės atsakys į bet kurios iš jų užpuolimą.

Buvusiam Italijos premjerui Silvio Berlusconi diagnozuota leukemija, jis gydomas Milane, San Rafaelės ligoninės intensyvios terapijos skyriuje, skelbiama leidinyje „Corriere della Sera“. Oficialiai ši informacija jo paties atstovų, medikų ar artimųjų nėra patvirtinta. Anksčiau buvo skelbta, kad S. Berlusconi išvežtas į ligoninę, buvo kilę gandų dėl staiga pablogėjusios sveikatos būklės.

Lenkijoje dėl ukrainietiškų grūdų importo sukeltos krizės žemės ūkio ministras Henrykas Kowalczykas trečiadienį pranešė apie atsistatydinimą, skelbia visuomeninis radijas. „Atsistatydinu iš žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro pareigų“, – sakė H. Kowalczykas žiniasklaidai, dėl savo sprendimo kaltindamas Europos Komisiją. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praėjusių metų vasario pabaigoje ir netrukus po to prasidėjusios Ukrainos uostų blokados Lenkija įsileido apie 2,8 mln.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pareiškė, kad Lenkija yra pasirengusi ateityje nusiųsti Ukrainai visus savo naikintuvus MiG-29 ir jau pažadėjo Kyijvui perduoti 14 šių sovietų gamybos lėktuvų. „Manau, kad ateityje galėsime perduoti Ukrainai visą likusią MiG-29 lėktuvų flotilę, jei vis dar bus toks poreikis“, – sakė A. Duda, kalbėdamas apie Lenkijai priklausančius 28 naikintuvus MiG-29 per spaudos konferenciją su Lenkijoje viešinčiu Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.

Latvijos Saeima šiandien patvirtino „Valstybės gynybos tarnybos“ įstatymą – pirmieji šauktiniai bus pakviesti jau šių metų vasara. Tiesa, privalomas šaukimas įsigalios tik 2024-aisiais, o 2023-iaisiais į karo prievolės tarnybą galės patekti savanoriai, praneša tv3.lv. Įstatymas numato, kad privalomoji karo tarnyba Latvijoje priklausys tik 18-os sulaukusiems vyrams. Moterys taip pat galės tarnauti kariuomenėje, tačiau tik savo noru.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį sakė, kad šią savaitę susitikęs su Kinijos vadovu Xi Jinpingu nori palenkti Kiniją dalintis bendra atsakomybe už taiką Ukrainoje. Prancūzijos pareigūnai anksčiau teigė, kad E. Macronas ketvirtadienį vyksiančiose derybose ketina paraginti kolegą pasinaudoti Pekino įtaka Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, tačiau nesitikėjo, kad Kinijos pozicija labai pasikeis.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi buvo paguldytas į intensyviosios terapijos skyrių, naujienų agentūrai AFP trečiadienį pranešė vienas iš jo aplinkos žmonių. 86 metų žiniasklaidos magnatas, kuris pastaraisiais metais vis patekdavo į ligoninę, šiuo metu gydomas Milano San Rafaelės ligoninėje, teigė šaltinis. Pasak italų žiniasklaidos, S. Berlusconi gydomas dėl kvėpavimo ir širdies problemų.

Kadenciją baigianti Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin, savaitgalį pralaimėjusi visuotinius rinkimus, trečiadienį pranešė, kad rugsėjį atsistatydins iš Socialdemokratų partijos (SDP) vadovės pareigų. „Padariau išvadą, kad rugsėjo mėnesį vyksiančioje partijos konferencijoje nesieksiu toliau vadovauti SDP“, – žurnalistams Helsinkyje sakė S. Marin.

Turkija importuoja iš Rusijos milijonus barelių dyzelino, kurio Europos Sąjungos šalys nebegali pirkti dėl įvestų sankcijų, rašo „Bloomberg“. Agentūros duomenimis, praėjusį mėnesį rusiško dyzelino tiekimas į Turkiją pasiekė pastarųjų septynerių metų rekordines apimtis, po to, kai ES vasario pradžioje paskelbė embargą Rusijos naftos produktams. Nors buvo tikimasi, kad įsigaliojus ribojimams Turkija padidins jų importą, tiekimo mastas atrodo įspūdingai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį, pradėdamas trijų dienų vizitą Pekine pareiškė, kad Europa neturi ekonomiškai atsiskirti nuo Kinijos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atvyko į Pekiną vizito, kurio metu jis tikisi atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą ir užmegzti glaudesnius ryšius su svarbia prekybos partnere. Per derybas su Xi Jinpingu E. Macronas sieks tvirtai laikytis pozicijos Ukrainos klausimu ir siūlys „kitą kelią“, o ne tiesioginį konfrontacinį toną, kuris dažnai girdimas iš Vašingtono, prieš tris dienas truksiančią kelionę žurnalistams sakė jo biuro pareigūnas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su žmona trečiadienį Lenkijoje buvo pasitikti su iškilmėmis ir pradėjo valstybinį vizitą, kuriuo kaimyninei šaliai norima padėkoti už itin svarbią paramą Ukrainai ginantis nuo Rusijos invazijos. Šis vizitas – retas V. Zelenskio išvykimas iš Ukrainos nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karą.

Briuselis ir Vašingtonas atsargiai reaguos į taikos susitarimą dėl Etiopijos konflikto ir tik palaipsniui atkurs ryšius su Adis Abeba, antradienį pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josephas Borrellis.

Iš namų arešto pabėgęs aukšto rango Rusijos pareigūno sūnus, kuris Vašingtono prašymu buvo suimtas Italijoje, antradienį pareiškė esąs Rusijoje. „Esu Rusijoje! Per šias kelias itin dramatiškas dienas šalia manęs buvo stiprūs ir patikimi žmonės. Noriu jiems padėkoti“, – valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Sibire esančio Krasnojarsko regiono gubernatoriaus sūnus Artiomas Usas.

NATO šalių užsienio ministrai perdavė JAV dokumentus, kuriuose skelbiamas pritarimas Suomijos stojimui į aljansą. Nuo šio momento Suomija – 31-oji NATO narė. Suomija antradienį tapo 31-ąja NATO nare, ir šis istorinis strateginis pasikeitimas, kurį išprovokavo Maskvos karas Ukrainoje, reiškia, kad JAV vadovaujamo gynybos aljanso siena su Rusija pailgėja dvigubai.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pasveikino Suomijos prisijungimą prie NATO kaip istorinę dieną ir teigė, kad tai įvyko dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje. „Norėčiau pasakyti, kad tai galbūt yra vienintelis dalykas, už kurį galime padėkoti Putinui, nes jis dar kartą paskatino tai, kam, kaip jis teigia, norėjo užkirsti kelią Rusijos agresija“, – sakė A. Blinkenas.

Baltarusių pasieniečiai nelegaliems migrantams, kertantiems Latvijos sieną, siūlo šaunamųjų ginklų, visuomeninio transliuotojo LTV laidoje sakė Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovas generolas Guntis Pujatas. Latvių pasieniečiai nustatė, kad daugiausia nelegalių migrantų į Baltijos šalis atvyksta iš Irano. Pasak G. Pujato, šis nelegalios migracijos srautas yra susijęs su Rusijos ir Irano santykių atšilimu ir Rusijos sprendimu taikyti bevizį režimą iraniečiams.

Kremlius antradienį Suomijos narystę NATO pavadino „pasikėsinimu į mūsų saugumą“ ir pareiškė, kad tai yra „naujausias padėties pablogėjimas“. „NATO plėtra yra pasikėsinimas į mūsų saugumą ir Rusijos nacionalinius interesus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Rusija reaguodama imsis atsakomųjų priemonių, pareiškė Kremlius. Pasak D. Peskovo, „tai verčia mus imtis atsakomųjų priemonių.

Švedijos žvalgyba antradienį paskelbė sulaikiusi penkis asmenis, įtariamus planavus teroro aktą po to, kai sausį demonstrantai prie Turkijos ambasados Stokholme sudegino Koraną. „Ši byla yra viena iš kelių, kurias Švedijos saugumo tarnyba tiria.

Suomija antradienį tampa 31-ąja NATO nare, ir šis istorinis strateginis pasikeitimas, kurį išprovokavo Maskvos karas Ukrainoje, reiškia, kad JAV vadovaujamo gynybos aljanso siena su Rusija pailgėja dvigubai. Prieš daugiau kaip metus Kremliaus pradėta didelio masto invazija į Ukrainą supurtė Europos saugumo sanklodą ir paskatino Suomiją bei jos kaimynę Švediją atsisakyti dešimtmečius vykdytos neprisijungimo politikos.

Nyderlandų pietuose antradienį nuo bėgių nuvažiavus keleiviniam traukiniui, žuvo vienas ir buvo rimtai sužeista dar 19 žmonių, pranešė gelbėjimo tarnyba. Traukinys nuo bėgių nuvažiavo įsirėžęs į statybos reikmenis geležinkelio linijoje netoli Vorschoteno kaimo tarp Hagos ir Amsterdamo. „Vienas žmogus žuvo, o dar mažiausiai 30 buvo sužeisti. 11 žmonių yra vietos gyventojų namuose, o rimtai sužeisti žmonės vežami į ligoninę“, – sakoma gelbėjimo tarnybos „Hollands Midden“ pranešime.

Čekijos ir Slovakijos premjerai pirmadienį paragino Europos Sąjungą daryti Kremliui spaudimą laikantis sankcijų, Rusijai įvestų po to, kai ji pernai įsiveržė į Ukrainą. „Svarbu, kad ES ir jos partnerės toliau darytų tikslingą spaudimą Rusijos Federacijai ir kruopščiai įgyvendintų sankcijas“, – sakoma premjerų pareiškime.

Remiantis amerikiečių verslo leidinio „The Wall Street Journal“ (WSJ) pranešimu, Japonija rusišką naftą perka už didesnę nei 60 JAV dolerių už barelį kainą. Dėl minėtosios viršutinės kainos ribos šalis buvo susitarusi su Vakarų sąjungininkais, tačiau, anot pranešimo, Jungtinių Valstijų taikoma išimtis leido ją peržengti.

Rusija pirmadienį pareiškė, kad, reaguodama į Suomijos įstojimą į NATO, padidins savo karinių pajėgų dislokavimą šalies vakaruose ir šiaurės vakaruose. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau paskelbė, kad Suomija antradienį taps 31-ąja karinio aljanso nare.

Vokietijos karinės technikos bendrovė „Rheinmetall“ pirmadienį pranešė, kad netrukus Rumunijoje atidarys karinės įrangos, naudojamos Ukrainos kovoje su Rusijos pajėgomis, techninės priežiūros centrą. Bendrovė teigė, kad aptarnavimo centras, esantis netoli Satu Marės miesto šiaurės Rumunijoje, netoli sienos su Ukraina ir Vengrija, turėtų pradėti veikti iki balandžio pabaigos.

Bulgarijos konservatorių partija po rinkimų turi nedidelę persvarą, suskaičiavusi beveik visus balsus pirmadienį paskelbė rinkimų komisija. Rezultatai rodo, kad ir po penkerių rinkimų per dvejus metus šalis išlieka politiškai susiskaldžiusi, o politinė aklavietė tikriausiai tęsis. Europos Sąjungos narės Bulgarijos, kurios visuomenė itin nesutaria dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, konservatyvi partija GERB per sekmadienio balsavimą surinko maždaug 26,5 proc.

Antradienį, kai Suomija taps 31-ąja Aljanso nare, prie NATO būstinės bus iškelta šios Šiaurės šalies vėliava, sakė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Rytoj pasveikinsime Suomiją kaip 31-ąją narę“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams pirmadienį, NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje išvakarėse. „Nuo rytojaus Suomija bus visateisė Aljanso narė“, – pareiškė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį su oficialiu vizitu lankosi Bukarešte ir dalyvaus trišalėse derybose su Rumunijos ir Moldovos prezidentais. Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje visos trys šalys siekia sustiprinti ryšius įvairiose srityse.

Nusikalstamumo kamuojamame Prancūzijos Marselio uostamiestyje pirmadienio naktį per gaujų smurto proveržį žuvo mažiausiai trys ir buvo sužeisti dar aštuoni žmonės, pranešė policija. Trys atskiri šaudymo incidentai pakurstė nuogąstavimus, kad intensyvėja konkuruojančių narkotikų kontrabandininkų gaujų tarpusavio keršto išpuoliai. Pastarąjį mėnesį panašių nužudymų buvo ir daugiau. Visi trys pirmadienio naktį nušauti žmonės yra jauni, trisdešimties neturintys vyrai.

Sekmadienį balsavime dalyvavę Paryžiaus gyventojai didžiąja balsų dauguma balsavo už tai, kad Prancūzijos sostinės gatvėse neliktų nuomojamų elektrinių paspirtukų. Įvykus balsavimui, 15 tūkst. paspirtukų rugpjūčio pabaigoje išnyks iš Paryžiaus centrinės dalies, kai baigsis miesto sutartys su trimis operatorėmis. Paryžiaus savivaldybė sekmadienį per miesto referendumą paklausė rinkėjų, ar jie pasisako už tai, kad Paryžiuje būtų teikiama paspirtukų nuomos paslauga, ar ne.

Suomijos centro dešiniųjų lyderis paskelbė pergalę sekmadienį įvykusiuose atkakliuose visuotiniuose rinkimuose, o ministrės pirmininkės Sannos Marin socialdemokratai liko treti, į antrą vietą iškilus savo pozicijas rekordiškai sustiprinusiems kraštutiniams dešiniesiems. „Tai buvo puiki pergalė“, – džiūgaujantiems šalininkams pareiškė konservatyvios Nacionalinės koalicijos partijos lyderis Petteri Orpo. „Remdamiesi šiais rinkimų rezultatais.

Pirmadienį Lietuvoje lankysis Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugos agentūros „Frontex“ vadovas Hansas Leijtensas, jis su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite aptars Bendrijos išorės sienų apsaugą. Praėjusių metų gruodį vadovu paskirtas buvęs Nyderlandų generolas taip pat lankysis Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kur apžiūrės fizinį barjerą ir vaizdo stebėjimo sistemas. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad per susitikimą bus aptartas krizių metu augantis agentūros vaidmuo.

Ispanija pajudėjo pirmyn su pensijų reformomis, tarp kurių yra ginčytinas pasiūlymas, pažadėtas pensininkams: priversti jaunesnius žmones mokėti daugiau, rašo „Financial Times“. Kol Prancūzija priešinasi planams pavėlinti pensinį amžių nuo 62-ejų iki 64-erių metų, Ispanijoje pensinis amžius jau ne vieną dešimtmetį yra nusistovėjęs ties 65-erių metų riba, todėl šalis ieško kitų būdų, kaip sustiprinti girgždančią pensijų sistemą, nenuskriaudžiant tiek jaunų, tiek vyresnio...

Ispanijos valdžios institucijų duomenimis, penktadienį šalies šiaurinę dalį nusiaubė daugiau kaip šimtas neteisėtai sukeltų gaisrų, o rytuose daugiau kaip savaitę siautėjusius gaisrus pavyko suvaldyti. Penktadienio popietę Astūrijos regione ir kaimyninėje Kantabrijoje toliau siautėjo 119 gaisrų, pranešė šiaurinių regionų valdžios institucijos. Iš jų 91 kilo Astūrijoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Kinijos lyderį Xi Jinpingą kitą savaitę įspės, jog bet koks Pekino sprendimas karine prasme paremti Rusiją Maskvos kare prieš Ukrainą būtų katastrofiškas, penktadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra. „Jei Kinija priimtų šį katastrofišką sprendimą [paremti Maskvą karine prasme], tai padarytų didelį strateginį poveikį šiam konfliktui“, – pareiškė žurnalistams E. Macrono patarėjas, prašęs nenurodyti jo vardo.

Estijos užsienio reikalų ministerija penktadienį buvo informuota apie Rusijos sprendimą išsiųsti vieną estų diplomatą, taip reaguojant į Talino kovo 24-osios sprendimą, sakė Estijos diplomatijos vadovas Urmas Reinsalu. „Estijos diplomatas privalo išvykti iš šalies iki balandžio 5-osios... Tai nėra netikėtas Rusijos sprendimas“, – sakė jis. Pasak ministro, Estijos ambasados darbas Maskvoje nesutriks.

Italijos duomenų apsaugos institucija penktadienį pranešė užblokavusi prieštaringai vertinamą pokalbių robotą „ChatGPT“, sakydama, kad ši dirbtinio intelekto programėlė neužtikrina naudotojų duomenų apsaugos ir kad nėra patikrinamas jos naudotojų amžius. Italijos duomenų apsaugos institucija nurodė, kad dėl šio „nedelsiant įsigaliojančio“ sprendimo bus „laikinai apribotas Italijos naudotojų duomenų tvarkymas per „OpenAI“. Agentūra pažymėjo pradėjusi tyrimą.

Estijos sąjungininkės Europos Sąjungoje suabejojo šios Baltijos šalies skaičiavimais dėl ginkluotės, kurią ji siunčia Ukrainai, kompensavimo. Talino kompensacijų siekiai gerokai lenkia kitų valstybių, nes Estija europines lėšas naudoja modernesnės ginkluotės įsigijimui pagal kompensacinę schemą, rašo „Politico“. Estija tvirtina, kad jos siekis įsigyti naujų ginklų, pakeičiančių atiduotus ginkluotės komplektus, atitinka visas taisykles ir paprasčiausiai at...

Rygos centre esančioje statybvietėje ketvirtadienį sugriuvo negyvenamas namas, po nuolaužomis atsidūrė mažiausiai trys keleiviniai automobiliai, bet pranešimų apie nukentėjusius žmones nėra, pranešė ugniagesių gelbėtojų tarnyba. 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku gelbėjimo tarnybai buvo pranešta, kad vienoje centrinių gatvių sugriuvo penkių aukštų pastatas.  Įvykio vietoje įkurtas laikinas gelbėtojų štabas paieškos darbams koordinuoti.

Rusija įtraukė jai palankumą rodžiusią Vengriją į nedraugiškų šalių sąrašą dėl jos dalyvavimo Europos Sąjungos (ES) sankcijose. Negana to, Rusija pagrasino imtis atsakomųjų priemonių, skelbia žiniasklaida. Anot naujienų portalo 15min.lt, tai komentare propagandinei Rusijos agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė Rusijos ambasadorius Vengrijoje Jevgenijus Stanislavovas. „Faktas lieka faktu: Vengrija pasirašė visus Briuselio antirusiškų sankcijų paketus ir yra priversta juos griežtai įgyvendinti.

Jungtinės Karalystės karalius Charlesas III ketvirtadienį tapo pirmuoju monarchu, pasakiusiu kalbą Vokietijos parlamentui – per aukšto lygio vizitą, surengtą siekiant stiprinti abiejų Europos valstybių ryšius. 74-erių Charlesas III išvyko į savo pirmąją užsienio kelionę nuo tada, kai tapo Jungtinės Karalystės monarchu. Trečiadienį jis ir karalienė konsortė Camilla atvyko į Berlyną.

Paryžiaus atliekų tvarkymo paslaugas teikiantys darbuotojai trečiadienį ketina grįžti į darbą, o protestai, regis, artėja pabaigos link. Šiukšlių krūvos, susikaupusios per kelias savaites trukusį jų streiką dėl prieštaringai vertinamos Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformos, šalies sostinės gyventojus jau pradėjo trikdyti.

Švedija trečiadienį pranešė iškviečianti Rusijos ambasadorių Stokholme dėl jo pareiškimo, kad, šiai Šiaurės šaliai ir kaimyninei Suomijai įstojus į NATO, jos taps teisėtais „atsakomųjų priemonių, įskaitant karines“, taikiniais. „Užsienio reikalų ministerija išsikvies Rusijos ambasadorių, kad jis aiškiai pasisakytų prieš šį akivaizdų bandymą daryti įtaką“, – pranešė Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas.

Rusijos kibernetinis karas prieš Ukrainą iš esmės nepavyko ir Maskva vis dažniau taikosi į Kyjivo sąjungininkes Europoje, teigia Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos analitikai.  Prancūzijos gynybos įmonė „Thales“ trečiadienį pateiktoje ataskaitoje teigia, kad Rusija kibernetinių ginklų arsenalu atakuoja Lenkiją, Šiaurės ir Baltijos šalis, siekdama sėti nesutarimus ir skleisti antikarines idėjas.

Vokietija planuoja padidinti savo išlaidas karinei pagalbai Ukrainai, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas parlamento biudžeto komiteto narys. Komitetas turi patvirtinti dar apie 12 mlrd. eurų, kurie bus skirti karinei pagalbai Kyjivui ir į Ukrainą jau išsiųstos įrangos atsargoms papildyti. Vokietijos kariuomenė, arba Bundesveras, pinigus galės pradėti leisti jau šiais metais, o ateinančiais metais bus skirta dar daugiau lėšų.

Paryžiuje dešimtims tūkstančių žmonių antradienį susirinkus į protesto akciją prieš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą, kilo susirėmimai tarp policijos ir protestuotojų, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai. Po to, kai keli mitingo priešakyje buvę juodai apsirengę ir veidus užsidengę žmonės įsiveržė į maisto prekių parduotuvę, ir, eitynėms artėjant prie Nacijos aikštėje Paryžiaus rytuose, sukėlė gaisrą, policija panaudojo ašarines dujas.