„Norėčiau pasakyti, kad tai galbūt yra vienintelis dalykas, už kurį galime padėkoti Putinui, nes jis dar kartą paskatino tai, kam, kaip jis teigia, norėjo užkirsti kelią Rusijos agresija“, – sakė A. Blinkenas.
Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto kiek anksčiau antradienį pasirašė dokumentą dėl Suomijos stojimo į NATO.
P. Haavisto turi įteikti oficialius stojimo dokumentus A. Blinkenui – NATO steigiamosios sutarties saugotojui.
Tuomet mėlynos ir baltos spalvų Suomijos vėliava bus iškelta prie kitų sąjungininkių vėliavų – tarp Estijos ir Prancūzijos – priešais NATO būstinę Briuselyje.
Suomija tampa 31-ąja NATO nare, ir šis istorinis strateginis pasikeitimas, kurį išprovokavo Maskvos karas Ukrainoje, reiškia, kad JAV vadovaujamo gynybos aljanso siena su Rusija pailgėja dvigubai.
Prieš daugiau kaip metus Kremliaus pradėta didelio masto invazija į Ukrainą supurtė Europos saugumo sanklodą ir paskatino Suomiją bei jos kaimynę Švediją atsisakyti dešimtmečius vykdytos neprisijungimo politikos.
Sąjungininkės Turkija ir Vengrija – kiekviena dėl savų priežasčių – vilkino Suomijos stojimą ir iki šiol blokuoja Švedijos narystę.
Praėjusią savaitę Turkijos parlamentas pašalino paskutinę kliūtį Suomijos įstojimui.
Bet kuriuo atveju ratifikavimo užbaigimas greičiau nei per metus yra greičiausias įstojimo procesas per Aljanso pastarųjų metų istoriją.
