Europa

 Švedija pasiūlė Danijai kovos su dronais technologiją kitos savaitės ES aukščiausiojo lygio susitikimui Kopenhagoje po to, kai šią savaitę Danijos oro uostuose buvo pastebėti keli paslaptingi dronai, penktadienį pranešė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. „Pastarosiomis dienomis įvairiose šalyse stebėjome didelį dronų aktyvumą.

Po pakartotinių incidentų, kai prie kelių oro uostų buvo pastebėti dronai, Danija šiuo metu neketina prašyti konsultacijų pagal NATO sutarties 4 straipsnį. Vyriausybė neketina aktyvuoti šio straipsnio, po parlamento Užsienio reikalų komiteto posėdžio pareiškė užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ritzau“. Esą ir taip palaikomi geri ryšiai su NATO sąjungininkėmis.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto aštriai sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris pareiškė, kad šalies oro erdvėje galėjo pasirodyti vengrų žvalgybiniai dronai. Ministras tvirtina, jog Ukrainos lyderis esą regi „tai, ko iš tikrųjų nėra“, rašo „Unian“. Savo įraše socialiniame tinkle „X“ Vengrijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad „Zelenskis praranda sveiką protą dėl savo antivengriškos manijos.

Penktadienį virš Šlėzvigo-Holšteino – žemės šiaurės Vokietijoje, kuri ribojasi su Danija – buvo pastebėti keli dronai, dėl to vietos valdžios institucijos pradėjo tyrimą, rašo Apie tai praneša „Evropeiskaja pravda““, remdamasi NDR. Įtaria šnipinėjimą Pasak Šlėzvigo-Holšteino vidaus reikalų ministrės Sabinos Sütterlin-Wack, dėl pastebėtų nežinomų dronų pradėtas tyrimas dėl įtariamo šnipinėjimo.

Praėjus savaitei po to, kai trys Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę, NATO šalys nesutaria – vieni tai vadina tyčine Maskvos provokacija, kiti neatmeta, kad incidentas galėjo būti atsitiktinis. Pasak „Bild“, Rytų ir Šiaurės Europos šalys mano, kad incidentas su Rusijos kariniais lėktuvais buvo tyčinė provokacija. Tuo pat metu Vokietija bei kitos Pietų ir Vakarų Europos valstybės, anot leidinio, neatmeta galimybės, kad pažeidimas įvyko atsitiktinai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį telefonu kalbėjosi su Danijos premjere Mette Frederiksen – lyderiai aptarė nežinomų dronų incidentus Danijos oro erdvėje bei sutarė stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje.

Oro linijų bendrovė „Turkish Airlines“ penktadienį paskelbė apie susitarimą įsigyti iki 225 „Boeing“ lėktuvų – tai įvyko kitą dieną po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pirmojo vizito Baltuosiuose rūmuose nuo 2019 metų.

Rugsėjo 26 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Vengrijos žvalgybiniai dronai galėjo įskrido į Ukrainos oro erdvę. Preliminariais duomenimis Vengrijos dronai galėjo rinkti žvalgybinę informaciją apie pramoninį potencialą Ukrainos pasienio regionuose, rašo „Kanal 24“. „Pavesta patikrinti visus turimus duomenis ir nedelsiant pranešti apie kiekvieną užfiksuotą faktą“, – pranešė Ukrainos prezidentas.

Rusija ketina sudaryti tokias sąlygas, kad po rugsėjo 28 d. Moldovos parlamento rinkimų galėtų kilti riaušės, siekiant nuversti Moldovos prezidentę Maia Sandu, įspėja Karo studijų institutas (ISW). Naujausios žmonių nuomonės apklausos Moldovoje rodo, kad šiuo metu parlamente daugumą turinti provakarietiška „Veiksmo ir solidarumo partija“ (PAS) artėjančiuose rinkimuose gali prarasti daugumą, o kitos partijos ar blokai neturės aiškios daugumos.

Europos Sąjungos (ES) valstybės penktadienį pradėjo pirmąsias derybas dėl pasiūlymų statyti apsaugos nuo dronų „sieną“, rytinėms šalims narėms baiminantis galimų naujų rusų dronų įsiveržimų. Grėsmė Europos oro erdvei išaugo po pastarosiomis dienomis užfiksuotų neatpažintų dronų skrydžių, dėl kurių laikinai buvo uždaryti Danijos oro uostai.

 Trečiadienį Olštyno apygardos prokuratūra pranešė, kad kelių daugiabučių gyventojai buvo evakuoti, o valdžios institucijos neutralizavo pavojingas medžiagas. Specialiai apmokytas šuo aptiko pavojų keliančias, pirotechnines ir sprogstamąsias medžiagas. Išanalizavus surinktus įrodymus, prokuroras pateikė kaltinimus 20-mečiui Jakubui N. (pavardė neskelbiama pagal Lenkijos įstatymus) iš Olštyno dėl sprogstamųjų medžiagų laikymo ir gamybos neturint tam leidimo.

Vengrijai ir Slovakijai sunku atsisakyti rusiškos naftos, nes jos neturi alternatyvių naftos tiekimo kanalų, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rašo „The Moscow Times“. „Jos yra apsuptos sausumos, neturi nuostabaus vandenyno, kuriuo galėtų atplaukti laivai iš viso pasaulio. Į jas veda tik vienas naftotiekis. <…> Aš tiesiog nenoriu, kad žmonės juos kaltintų“, – sakė D. Trumpas per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.

Po incidento, kai CNN interviu su Sviatlana Cichanouskaja buvo atšauktas dėl Siarhejaus Cichanouskio spaudimo, jos patarėjas Frančišakas Vjačorka pareiškė, kad jokių politinių nesutarimų tarp jo ir Siarhejaus nėra. Vjačorka: „Problema ne politinė, o emocinė“ F. Vjačorka „Radio Svaboda“ aiškino, jog Niujorke kilusi įtampa dėl interviu yra susijusi su emocijomis, o ne su strateginiais nesutarimais: „Dėkime pastangas su supratimu vertinti jo veiksmus, jis penkerius metus praleido vienutėje.

Slovakijos parlamentas penktadienį pritarė konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama apriboti tos pačios lyties porų teises ir sugriežtinti lyties keitimo taisykles. Šis pakeitimas taip pat numato, kad nacionalinė teisė yra viršesnė už Europos Sąjungos (ES) įstatymus.  Nuo tada, kai 2023 metais į valdžią grįžo Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas), jis dažnai nesutaria su Bendrija.

Jau ne pirmą kartą šią savaitę, pastebėjus dronus, trumpam buvo uždarytas vienas Danijos oro uostas. Tuo tarpu Danijos valdžios institucijos pranešė, kad Baltijos jūroje, netoli Danijos teritorinių vandenų pastebėtas Rusijos karinis laivas. Pastebėjus dronus, vėl trumpam buvo uždarytas vienas Danijos oro uostas, penktadienį pranešė policija ir nacionalinė žiniasklaida. Šiuos incidentus šią savaitę šalies premjerė pavadino „hibridinėmis atakomis“.  Ketvirtadienį apie 23.40 val.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie didelius importo muitus farmacijos sektoriui, Europos farmacijos pramonės grupė penktadienį įspėjo, kad muitai vaistams „sukurtų blogiausią iš visų galimų scenarijų“. D. Trumpas ketvirtadienį paskelbė apie naujų muitų įvedimą įvairioms pramonės šakoms, įskaitant 100 proc. muitą „bet kokiam firminiam ar patentuotam“ farmacijos produktui, išskyrus atvejus, kai bendrovė stato savo gamyklą Jungtinėse Valstijose.

Europos Sąjungos (ES) prekybos susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis apsaugo šalių narių vaistų eksportą nuo didesnių nei 15 proc. muitų, penktadienį pranešė Briuselis, JAV prezidentui Donaldui Trumpui kiek anksčiau paskelbus apie naujus muito mokesčius vaistams. Pasak ES prekybos reikalų atstovo spaudai Olofo Gillo, liepos mėn. susitarimu muitai farmacijos produktams ir kitoms prekėms buvo apriboti iki 15 proc. „Šis aiškus 15 proc.

Vengrijos naikintuvai „Gripen“ ketvirtadienį pakilo iš Šiaulių bazės perimti penkių Rusijos karinių orlaivių junginio, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė NATO sąjungininkų vadavietė. Rusų naikintuvai skrido šalia NATO oro erdvės, nesilaikydami tarptautinių skrydžių saugos taisyklių. Lėktuvai – vienas Su-30, vienas Su-35 ir trys MiG-31 – buvo identifikuoti į vakarus nuo Latvijos pakrantės ir po to buvo palydėti. Po misijos „Gripen“ saugiai grįžo į bazę.

Danijos karinė žvalgyba ketvirtadienį pranešė, kad jai nepavyksta nustatyti, kas atsakingas už dronų skraidinimą virš šalies oro uostų šią savaitę. „Neturime informacijos, leidžiančios įvardyti asmenis, atsakingus už pastarųjų dienų įvykius“, – spaudos konferencijoje teigė tarnybos vadovas Thomasas Ahrenkielis.

Dronams zujant danguje, daugelis oro uostų sustiprino saugumo priemones, kad apsaugotų oro eismą, tačiau sparti technologijų plėtra apsunkina darbą, o pastaruoju metu Rusijos įvykdyti įsibrovimai į oro erdvę kelia didelį nerimą.  Šią savaitę dronai skraidė virš kelių Danijos oro uostų, tai privertė juos uždaryti ir pakurstė baimę dėl saugumo.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas ketvirtadienį perspėjo Rusiją dėl griežto ir lankstaus NATO atsako į tokius incidentus, kaip pastaruoju metu Europos oro erdvėje pasirodę nepilotuojamieji orlaiviai. Kalbėdamas JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke, jis sakė, kad pastarojo meto sienų pažeidimai rodo, jog Rusija supranta tik griežtas priemones, kurių imamasi Europos interesams ir laisvei ginti, ir pabrėžė, kad NATO yra pajėgi bet kada reaguoti.

Pastebėjus dronus, vėl trumpam buvo uždarytas vienas Danijos oro uostas, penktadienį pranešė policija ir nacionalinė žiniasklaida. Šiuos incidentus šią savaitę šalies premjerė pavadino „hibridinėmis atakomis“.  Ketvirtadienį apie 23.40 val. buvo uždaryta oro erdvė virš Olborgo oro uosto Danijos šiaurėje, nes rajone buvo pastebėti dronai, pranešė visuomeninis transliuotojas DR, remdamasis oro uosto pareigūnu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtono sankcijos Turkijos gynybos sektoriui dėl rusiškų raketų pirkimo gali būti panaikintos labai greitai, jei derybos su turkų lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu praeis sklandžiai. „Gali būti labai greitai. Jei susitikimas bus geras, beveik nedelsiant“, – prieš derybas žurnalistams Ovaliajame kabinete sakė D. Trumpas, paklaustas, ar kada panaikins sankcijas NATO narei Turkijai.

Du Vengrijos naikintuvai „Gripen“ ketvirtadienį pakilo iš Šiaulių aviacijos bazės ir perėmė penkis Rusijos karinius lėktuvus, skridusius virš Baltijos jūros netoli Latvijos oro erdvės, pranešė NATO oro pajėgų vadovybė. Kaip nurodoma, Rusijos naikintuvai Su-30, Su-35 ir trys MiG-31 skrido virš Baltijos jūros, netoli Latvijos oro erdvės.

„Fox News“ eteryje nuskambėjo kandūs žodžiai apie Rusijos diplomatijos vadovą Sergejų Lavrovą. Esą jis atrodo einąs šias pareigas nuo pat Jėzaus Kristaus gimimo, tačiau per visą laiką iš jo lūpų „niekada nenuskambėjo nieko naudingo“. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigė, jog Rusijos užsienio reikalų ministrui S. Lavrovui „nereikia skirti per daug dėmesio“, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“. „Europos planai yra nepriimtini“ Antradienį Jungtinėse Tautose (JT) D. Trumpas netikėtai pare...

ES šalys penktadienį surengs pirmąsias derybas dėl pasiūlymų statyti apsaugos nuo bepiločių orlaivių „sieną“ po to, kai rusiškų dronų įsiveržimai sukėlė nerimą rytinėms valstybėms narėms. Grėsmę Europos oro erdvei dar padidino neatpažintų dronų skrydžiai, dėl kurių pastarosiomis dienomis buvo uždaryti Danijos oro uostai.

Likus kelioms dienoms iki parlamento rinkimų Moldovoje, Europos Sąjunga (ES) apkaltino Rusiją „beprecedente dezinformacijos kampanija“ Rytų Europos šalyje.  Tai „ne pirmas kartas“, kai Rusija naudoja tokią taktiką, „tačiau šį kartą einama daug toliau“, ketvirtadienį Briuselyje sakė Europos Komisijos atstovė Anitta Hipper. Maskva „kišasi giliai į rinkimų procesą“, pridūrė ji.  Moldovoje sekmadienį bus renkamas naujas parlamentas. Rinkimai laikomi labai svarbiais 2,5 mln.

Maskvos ambasadorius Prancūzijoje Aleksejus Meškovas pareiškė, kad NATO šalių numušti Rusijos lėktuvai bus laikomi karo veiksmų pradžia. Tokia reakcija nuskambėjo po Donaldo Trumpo žodžių, jog Aljanso narės privalo ginti savo oro erdvę ir numušti įsibrovusius rusų orlaivius.

Penkerius metus kalėti nuteistas buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ketvirtadienį griežtai pasmerkė jo nuteisimą už nusikalstamą sąmokslą, pavadindamas jį „itin rimtu teisės viršenybės principų pažeidimu“. Buvęs Prancūzijos prezidentas pabrėžė, kad jis buvo išteisintas dėl trijų iš keturių jam pareikštų kaltinimų ir pripažintas kaltu tik dėl nusikalstamo sąmokslo su savo bendrininkais.

Latvijos Saeimo opozicinės partijos – „Nacionalinė sąjunga“ ir „Jungtinis sąrašas“ – siūlo pareikšti nepasitikėjimą premjere Evika Siline, rašo „Evropeiskaja pravda“. Opozicija teigia, kad vyriausybė ilgą laiką nesugeba priimti aiškių sprendimų dėl ekonominio bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija nutraukimo.

Vokietijos ginkluotės koncernas „Rheinmetall“ planuoja Latvijoje statyti naują amunicijos fabriką. Šalies ministrė pirmininkė Evika Silina ir „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris ketvirtadienį Hamburge pasirašė atitinkamą ketinimų protokolą. Gamyklą turėtų valdyti bendra įmonė, kurią sudarys „Rheinmetall“ (51 proc.) ir latvių „State Defence Corporation“ (49 proc.). Planuojama gaminti 155 mm kalibro artilerijos amuniciją tiek Latvijos kariuomenei, tiek jos partneriams bei eksportui.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas perspėjo, kad Rusija pradėjo sekti karinius palydovus, o tai esą rodo Maskvos siekį plėsti karo veiksmus kosmose. Anot jo, tokia veikla kelia grėsmę palydovų saugumui ir gali baigtis jų sutrikdymu ar net sunaikinimu.

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas labai rimtai žiūri į dronų skrydžius virš Danijos oro uostų ir stengiasi užtikrinti, kad pagrindinė infrastruktūra būtų apsaugota. „Ką tik kalbėjausi su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen apie dronų situaciją, į kurią žiūrime labai rimtai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. Rutte. „NATO sąjungininkės ir Danija kartu stengiasi užtikrinti mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą“, – pridūrė jis.

Žaliųjų ir ūkininkų sąjungos balsavimas Saeimoje, kuriuo buvo pritarta opozicijos siūlymui Latvijai pasitraukti iš Stambulo konvencijos, yra koalicinio susitarimo pažeidimas, naujienų agentūrai LETA pabrėžė premjerė Evika Silina per savo konsultantę Anną Ūdrę. Kitą pirmadienį grįžusi iš Vokietijos premjerė lauks žaliųjų ir ūkininkų bei jų atstovo, gerovės ministro Reinio Uzulnieko paaiškinimų. Premjerė Vokietijoje su oficialiu vizitu lankysis iki penktadienio, rugsėjo 26 dienos.

Rusija kategoriškai neigia turėjusi ką nors bendra su incidentais, kai šią savaitę dėl dronų trikdžių teko stabdyti skrydžius dviejuose Danijos oro uostuose. Maskvos ambasada tvirtina, kad kaltinimai yra nepagrįsti, nors tarptautinė bendruomenė reiškia vis didesnį susirūpinimą.

Paryžiaus teismas ketvirtadienį penkeriems metams kalėjimo nuteisė buvusį prancūzų prezidentą Nicolas Sarkozy dėl nusikalstamo sąmokslo, susijusio su kaltinimais, kad jis, 2007 metais kandidatuodamas į prezidentus, priėmė neteisėtą rinkimų kampanijos finansavimą iš dabar jau mirusio Libijos diktatoriaus Muamaro Kadhafi. Buvęs dešiniųjų pažiūrų lyderis, kuris neigia kaltinimus, yra įsivėlęs į virtinę teisinių problemų.

Nuo 2019 metų dėl sukčiavimo ieškomas moldavų oligarchas Vladimiras Plahotniucas, ketvirtadienį buvo atskraidintas į Moldovą iš jį išdavusios Graikijos, matė naujienų agentūros AFP žurnalistas. Buvęs parlamentaras V. Plahotniucas pabėgo iš šalies 2019 metais, kai dėl jo veiklos buvo pradėti keli tyrimai, visų pirma dėl maždaug 1 mlrd. JAV dolerių (855 mln. eurų) dingimo iš trijų bankų. Į Kišiniovo oro uostą jis atskrido prieš sekmadienį vyksiančius svarbius Moldovos parlamento rinkimus.

Paryžiaus teismas ketvirtadienį nuteisė buvusį prancūzų prezidentą Nicolas Sarkozy dėl nusikalstamo sąmokslo, susijusio su kaltinimais, kad jis, 2007 metais kandidatuodamas į prezidentus, priėmė neteisėtą rinkimų kampanijos finansavimą iš dabar jau mirusio Libijos diktatoriaus Muamaro Kadhafi.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka siekia apgauti prezidentą Donaldą Trumpą tokiais veiksmais kaip kalinių paleidimas, trečiadienį Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos metu naujienų agentūrai AP sakė Lietuvoje gyvenanti baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Šį mėnesį D. Trumpas pagerino JAV santykius su A. Lukašenka, sušvelnindamas sankcijas mainais už tai, kad tris dešimtmečius prezidento poste esantis baltarusis paleido politinių kalinių.

Avarinės tarnybos reaguoja į rimtą incidentą Viltšyre, Anglijoje, po „didžiulio sprogimo“ pramoninio rajono sandėlyje, rašo „Sky News“. Policija, ugniagesiai ir greitosios pagalbos ekipažai buvo iškviesti į „Groundwell“ pramonės parką Svindone trečiadienį apie 19:30 val. Viltšyro policija pranešė, kad stengiasi evakuoti artimiausią teritoriją, tačiau kitiems netoliese gyvenantiems gyventojams evakuotis nebūtina.

Dronų skrydžiai, dėl kurių šią savaitę dvi naktis buvo uždaryti Danijos oro uostai, buvo sisteminga, hibridinė operacija, kurią vykdė „profesionalus veikėjas“, ketvirtadienį pareiškė gynybos ministras. „Nėra abejonių, kad viskas rodo, jog tai yra profesionalaus veikėjo darbas, kai kalbame apie tokią sistemingą operaciją daugybėje vietų beveik tuo pačiu metu. Tai aš vadinčiau hibridine ataka, naudojant įvairių tipų dronus“, – spaudos konferencijoje sakė Troelsas Lundas Poulsenas.

Maistas, kuris išgelbės bites nuo išnykimo – tokiu išradimu džiaugiasi prestižinio Oksfordo universiteto profesorė. Mokslininkė neabejoja, kad jos išradimas padės išsaugoti staigiai nykstančią bičių populiaciją, jos sukurtas žiedadulkių pakaitalas yra praturtintas visais mikroelementais, kurie yra būtini, kai bitės kovoja su ligomis ir kenkėjais. Bičių supermaisto receptą mokslininkai tobulino net 15 metų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Virš keturių Danijos oro uostų vėlai trečiadienį ir anksti ketvirtadienį pastebėta neatpažintų dronų, pranešė policija. Vienas šių oro uostų dėl to buvo uždarytas kelias valandas. Dronų pastebėta oro uostuose Olborge, Esbjerge, Sionderborge ir prie Skriudstrupo oro pajėgų bazės, sakoma policijos pareiškimuose. Juose nurodoma, kad po kurio laiko dronai patys nuskrido. Prieš dvi dienas dėl neatpažintų dronų kelioms valandoms buvo uždarytas Kopenhagos oro uostas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palankiai įvertino Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo aiškią žinią, kad jis pakeitė savo poziciją Ukrainos atžvilgiu. Duodamas interviu Prancūzijos žiniasklaidai, tokiai kaip „France 24“ ir „Radio France Internationale“ (RFI), prezidentas sakė, kad pasikeitusi D. Trumpo pozicija Ukrainos klausimu yra labai svarbus žingsnis, suteikiantis naują perspektyvą Kyjivui.

Slovakijos vyriausybė trečiadienį neribotam laikui atidėjo siūlomą konstitucijos pataisą, kuria būtų apribotos tos pačios lyties porų teisės ir sugriežtintos taisyklės dėl lyties keitimo. Pagal šią pataisą nacionalinė teisė taip pat turėtų viršenybę prieš Europos Sąjungos teisę. Vyriausybė pripažino, kad „neužsitikrino pakankamai balsų“, kad ginčytinas tekstas būtų priimtas parlamente, ir atidėjo jį neribotam laikui.

Portugalijoje dvi 81 metų senolės įtariamos sukėlusios virtinę miškų gaisrų. Jos sulaikytos. Senjorės įtariamos nepriklausomai viena nuo kitos sukėlusios mažiausiai 11 gaisrų, pranešime nurodo šalies kriminalinė policija. Šią vasarą atostogautojų pamėgtoje šalyje liepsnojo ypač dideli gaisrai.  Manoma, kad viena pensininkių birželio pabaigoje–rugpjūčio pradžioje Paredese šalies šiaurėje sukėlė iš viso penkis miškų gaisrus. Jie kilo regione, esančiame maždaug už 30 km į rytus nuo Porto.

Artėjant sekmadienį vykstantiems Moldovos parlamento rinkimams, internete plinta klastotės ir nepagrįsti kaltinimai šalies proeupietiškai prezidentei Maiai Sandu, o analitikai perspėja, kad valstybė tapo Maskvos informacinio karo Europoje „bandymų poligonu“. Sekmadienio rinkimai laikomi itin svarbiais sprendžiant, ar apie 2,5 mln. gyventojų turinti valstybė, nuo 2022 metų turinti Europos Sąjungos (ES) kandidatės statusą, stiprins ryšius su Bendrija, ar pasuks Maskvos link.

 Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje pasakė, kad jo šalis siekia nuolatinės vietos Didžiajame dvidešimtuke (G-20). K. Nawrockis atkreipė dėmesį, kad Lenkija yra viena iš JT steigėjų, dvidešimta pagal dydį pasaulio ekonomika ir šalis, per pastaruosius 30 metų sėkmingai perėjusi nuo planinės prie rinkos ekonomikos ir iš besivystančios valstybės virtusi išsivysčiusia.

Lenkijos šiaurės rytuose esančiame Olštyno mieste buvo evakuotas daugiabutis namas po to, kai teisėsaugos pareigūnai ten rado sprogmenų, siejamų su trimis jaunais vyrais, kurie anksčiau šiais metais buvo sulaikyti dėl įtarimų planavus masines žudynes, „įkvėptas“ norvego Anderso Breiviko nusikaltimų. Transliuotojas RMF24 pranešė, kad trečiadienį, į įvykio vietą atvykus policijai, ugniagesiams ir greitosios pagalbos tarnyboms, ryšium su šia byla buvo sulaikytas 19 metų vyras.