„Ši byla yra viena iš kelių, kurias Švedijos saugumo tarnyba tiria... dėl plačiai nuskambėjusio Korano sudeginimo“, – sakė Susanna Trehorning, saugumo tarnybos kovos su terorizmu padalinio vadovo pavaduotoja, ir pridūrė, kad įtariamieji yra susiję su tarptautiniu „islamo ekstremizmu“.
S. Trehorning sakė, kad antradienio areštai buvo įvykdyti po „plataus žvalgybinio ir tiriamojo darbo po protestų, kurie buvo nukreipti į Švediją dėl sausio mėnesį vykusio didelio atgarsio sulaukusio Korano sudeginimo ir kai tarptautiniu mastu buvo raginama rengti išpuolius“.
Švedijos transliuotojui SVT ji sakė, kad įtariamieji buvo „planavimo etape“ ir kad jie „negalvojo ką nors daryti čia ir dabar“.
Sausio mėnesį kraštutinių dešiniųjų aktyvistas iš Danijos gavo policijos leidimą surengti protestą prie Turkijos ambasados Stokholme, kur sudegino islamo šventąją knygą.
Tai supykdė milijonus musulmonų visame pasaulyje ir sukėlė protestus. NATO narė Turkija pareiškė, kad neleis Švedijai prisijungti prie karinio aljanso tol, kol Skandinavijos šalis leis rengti tokius protestus. Švedijoje tokias demonstracijas saugo žodžio laisvė.
Visos NATO narės turi ratifikuoti Švedijos stojimo prašymus savo parlamentuose.
Suomija, kuri narystės NATO siekė tuo pačiu metu kaip ir Švedija, prie Aljanso prisijungs vėliau antradienį, visoms 30 valstybių narių ratifikavus suomių stojimo paraišką, tačiau Švedijos narystę ratifikuoti delsia Turkija ir Vengrija.
Vasario mėnesį Švedijos policija nedavė leidimo protestams, kurių metu būtų deginamas Koranas, baimindamasi, kad jie gali išprovokuoti teroro išpuolius arba atakas prieš Švedijos interesus.
Švedijos administracinis teismas antradienį nusprendė, kad susirinkimų ir demonstracijų laisvė yra konstitucijos saugomos teisės, ir panaikino policijos sprendimą, teigdamas, kad susirūpinimas dėl pavojaus saugumui nėra pakankamas pagrindas apriboti teises į demonstracijas.
