„Rytoj pasveikinsime Suomiją kaip 31-ąją narę“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams pirmadienį, NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje išvakarėse.
„Nuo rytojaus Suomija bus visateisė Aljanso narė“, – pareiškė jis.
Turkija ketvirtadienį tapo paskutine NATO šalimi, ratifikavusia Suomijos, po Rusijos invazijos į Ukrainą nusprendusios nutraukti savo karinio neutralumo politiką, narystę JAV vadovaujamame gynybos aljanse.
J. Stoltenbergas sakė, kad Turkija antradienį, kai NATO užsienio reikalų ministrai susirinks Briuselyje, perduos oficialius dokumentus JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui.
Antradienį po pietų prie NATO būstinės įvyks Suomijos vėliavos pakėlimo ceremonija.
Į NATO įstojus Suomijai, kuri turi 1 340 kilometrų sieną su Rusija, dabartinė Aljanso siena su jo Šaltojo karo laikų priešininke pailgės maždaug dukart.
Suomija ir Švedija, kurios yra artimos partnerės kultūriniu, ekonominiu ir politiniu požiūriu, kartu pateikė paraiškas ir planavo prisijungti prie Aljanso tuo pačiu metu. Jų paraiškos buvo priimtos per NATO viršūnių susitikimą pernai birželį.
Tačiau stojimą turi ratifikuoti visų šalių narių parlamentai, ir Švedijos stojimo procesas įstrigo dėl Turkijos ir Vengrijos pasipriešinimo. Turkų lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas kovą pareiškė, kad jo šalis neratifikuos švedų stojimo dokumentų, kol nebus išspręsti Ankaros ir Stokholmo ginčai.
Vengrija savo ruožtu paragino Švediją spręsti problemas ir „daugybę skundų“, dėl kurių parlamentas negali ratifikuoti šios Šiaurės šalies prisijungimo prie NATO.
Vis dėlto Švedija tikisi įstoti į Aljansą prieš jo viršūnių susitikimą, liepą vyksiantį Vilniuje.
Dauguma analitikų mano, kad Turkija dėl Švedijos kandidatūros balsuos tik po gegužę įvyksiančių visuotinių rinkimų.
