Per derybas su Xi Jinpingu E. Macronas sieks tvirtai laikytis pozicijos Ukrainos klausimu ir siūlys „kitą kelią“, o ne tiesioginį konfrontacinį toną, kuris dažnai girdimas iš Vašingtono, prieš tris dienas truksiančią kelionę žurnalistams sakė jo biuro pareigūnas.
Prancūzijos lyderio tikslai apima Kinijos prekybos ryšių su Europa išsaugojimą ir subalansavimą, taip pat Prancūzijos interesų Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuriame Paryžius save laiko svarbiu veikėju dėl savo užjūrio teritorijų ir karinių pajėgų dislokavimo, apsaugą.
Vizito išvakarėse E. Macronas per pokalbį telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu aptarė savo kelionę į Kiniją ir paramą Ukrainai, pranešė Baltieji rūmai.
Anot vieno Prancūzijos diplomatinio šaltinio, abu lyderiai teigė norintys, kad Kinija padėtų paspartinti karo sprendimo paieškas.
Pokalbis parodė „bendrą Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų norą paskatinti Kiniją kartu su mumis paspartinti karo Ukrainoje pabaigą ir sukurti ilgalaikę taiką“, sakė šaltinis.
JAV ir Prancūzijos prezidentai taip pat tikisi, kad kinai „prisidės prie pasaulinių Šiaurės ir Pietų solidarumo pastangų“ ir parengs „bendrą darbotvarkę“ klimato ir biologinės įvairovės klausimais.
E. Macronas nusileido Pekine kiek prieš 15 val. 30 min. vietos (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku ir sostinėje susitiks su vietos prancūzais, o ketvirtadienį pradės derybas su Kinijos lyderiais ir vakare dalyvaus valstybinėje vakarienėje.
„Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atvyko į Pekiną ir pradėjo valstybinį vizitą Kinijoje“, – pranešė valstybinis transliuotojas CGTN.
Penktadienį jis vyks į Guangdžou pietų Kinijoje, kur susitiks su vietos moksleiviais, ir su savimi atsiveš didelę delegaciją, sudarytą iš aukščiausio rango politikų, verslo lyderių ir net įžymybių, įskaitant kompozitorių Jeaną-Michelį Jarre'ą.
„Nervų centras“
Apie 1,6 mln. Prancūzijos piliečių gyvena užjūrio teritorijose Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir už jo ribų – nuo Reunjono salos prie rytinės Madagaskaro pakrantės iki Naujosios Kaledonijos į šiaurės rytus nuo Australijos ir kelių dešimčių Ramiojo vandenyno salų Prancūzijos Polinezijoje.
Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas dėl didelio gyventojų skaičiaus, gausių gamtinių išteklių ir ekonominės galios tapo „planetos nervų centru“, – teigė Prancūzijos Senato ataskaitos apie šį regioną bendraautorius Cedricas Perrinas.
Prancūzija tikisi, kad jos didžiulė ekonominė zona ir 7 000 dislokuotų karių suteiks jai vietą prie derybų stalo, didėjant įtampai keliuose frontuose, taip pat ir dėl Šiaurės Korėjos, turinčios branduolinių ginklų, ir tarp Kinijos bei Jungtinių Valstijų dėl savarankiškos Taivano salos.
C. Perrinas mano, kad Prancūzija, norėdama, kad į ją būtų rimtai žiūrima kaip į regioninę veikėją, „turi iš naujo pareikšti tvirtą ir realistišką poziciją Kinijos atžvilgiu, ypač dėl būtinybės gerbti tarptautinę teisę“.
E. Macrono vizitas – pirmasis per pastaruosius ketverius metus – sutampa su trečiadienį Kalifornijos valstijoje įvyksiančiu Taivano prezidentės Tsai Ing-wen ir JAV Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy susitikimu.
Pekinas pareiškė, kad „atidžiai stebės situaciją ir tvirtai gins nacionalinį suverenitetą bei teritorinį vientisumą“, ir perspėjo respublikoną K. McCarthy, kad susitikdamas su Tsai Ing-wen jis „žaidžia su ugnimi“.
Kinija mano, kad savarankiškai valdomas demokratinis Taivanas yra jos teritorijos dalis, kurią vieną dieną ji susigrąžins – jei reikės, jėga. Pagal „vienos Kinijos“ principą nė viena šalis negali palaikyti oficialių diplomatinių santykių ir su Kinija, ir su Taivanu.
Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen, kuri pirmadienį Paryžiuje susitiko su E. Macronu koordinuoti pasirengimo, dalyvavimas yra aiškus ženklas, kad ši kelionė neapsiribos tik Prancūzija, bet apims visą 27 valstybių narių Europos Sąjungą.
Praėjusią savaitę pasakytoje kalboje U. von der Leyen perspėjo Pekiną dėl tiesioginės paramos karui Ukrainoje, tačiau atmetė galimybę, kad ES atsiribos nuo Kinijos.
