Prancūzijos prezidentas, trečiadienį atvykęs trijų dienų valstybinio vizito, leido suprasti, kad siekia atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į kaimyninę šalį.
„Žinau, kad galiu pasikliauti jumis, kad atvesite Rusiją į protą ir visus susodinsite prie derybų stalo“, – per dvišalį susitikimą Pekine sakė Prancūzijos vadovas.
Po šių derybų paskelbtame bendrame pareiškime abu lyderiai dar kartą pakartojo raginimą Kyjivui ir Maskvai kuo greičiau surengti taikos derybas.
Vienas susitikime dalyvavęs Prancūzijos diplomatas taip pat sakė, kad Kinijos prezidentas pareiškė, kad yra pasirengęs paskambinti Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, kai tam ateis laikas.
Tuo tarpu Prancūzijos valstybės vadovas „spaudė Xi Jinpingą neperduoti Rusijai nieko, kas būtų panaudota jos karui prieš Ukrainą“, pridūrė diplomatas.
Abi šalys taip pat dar kartą patvirtino, kad nepritaria branduolinių ginklų naudojimui konflikto metu.
Prasidėjus prezidentų susitikimui Pekine, CCTV pranešė, kad Xi Jinpingas sakė, jog šalių santykiai yra „teigiami ir stabilūs“, ir pridūrė: „Šiandien pasaulis išgyvena gilius istorinius pokyčius.“
„Pagrindinis vaidmuo“
Vizito metu E. Macronas sakė, kad Pekinas gali atlikti „pagrindinį vaidmenį“ ieškant taikos kelio šiame konflikte, ir palankiai įvertino Kinijos „norą įsipareigoti siekti sprendimo“.
Tuo metu Maskva pareiškė, kad nemato jokių perspektyvų Kinijai tarpininkauti sprendžiant konfliktą Ukrainoje, ir teigė, kad „neturi kitos išeities“, kaip tik tęsti puolimą.
„Kinija neabejotinai turi labai veiksmingą ir didelį tarpininkavimo potencialą, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Tačiau situacija Ukrainoje yra sudėtinga, kol kas nėra jokių politinio susitarimo perspektyvų.“
Tačiau E. Macrono vizitas į Kiniją, pirmasis nuo 2019-ųjų, vyksta didėjant Vakarų spaudimui Pekinui padėti siekti taikos Ukrainoje.
Pekinas oficialiai yra neutralus, o Xi Jinpingas niekada nepasmerkė Rusijos invazijos.
Nors neseniai jis nuvyko į Maskvą dar kartą patvirtinti savo sąjungos su Vladimiru Putinu, Xi Jinpingas net telefonu nesikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
E. Macronas, kurį vizito metu lydi Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, sakė, kad nori „būti balsas, kuris vienija Europą“ dėl Ukrainos, ir kad atvykimas į Kiniją kartu su ja padeda „pabrėžti šio požiūrio nuoseklumą“.
U. von der Leyen ketvirtadienį vykusiame susitikime su Kinijos premjeru Li Qiangu sakė, kad Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai pastaraisiais metais tapo sudėtingi.
„Svarbu, kad šiandien kartu aptartume visus šių santykių aspektus“, – sakė ji, ypač dabartinėje „nestabilioje geopolitinėje aplinkoje“.
Po E. Macrono derybų su Xi Jinpingu vyks trišalis susitikimas su U. von der Leyen ir galiausiai įvyks valstybinė vakarienė.
Penktadienį E. Macronas vyks į Guangdžou pietų Kinijoje, kur susitiks su vietos moksleiviais, ir su savimi atsiveš didelę delegaciją, sudarytą iš aukščiausio rango politikų, verslo lyderių ir net įžymybių, įskaitant kompozitorių Jeaną-Michelį Jarre'ą.
Įtampa Taivane
Vizitas vyksta didėjant Kinijos spaudimui Taivanui, kurio prezidentė Tsai Ing-wen trečiadienį Kalifornijoje susitiko su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy.
Tsai Ing-wen pasveikino derybas, sakydama, kad jos parodė, jog savarankiškai valdoma sala nėra izoliuota tarptautinėje arenoje.
Pekinas priešinasi bet kokiems oficialiems Taibėjaus ir likusio pasaulio kontaktams, tvirtindamas, kad yra tik „viena Kinija“.
E. Macronas trečiadienį žurnalistams sakė nemanąs, kad kinai „norėjo perdėtai reaguoti“ į Tsai Ing-wen ir K. McCarthy susitikimą.
Kinija ne kartą įspėjo abi šalis, kad susitikimas neturėtų įvykti, ir likus kelioms valandoms iki derybų vandenyse netoli Taivano dislokavo lėktuvnešį.
Ketvirtadienį Taivano nacionalinės gynybos ministerija pranešė, kad salą nuo žemyninės Kinijos skiriančiuose vandenyse aptikti dar trys karo laivai.
„Glaudžiai tarpusavyje susijusios“
Be derybų dėl Ukrainos, E. Macrono kelionė turi svarbų ekonominį aspektą, nes Prancūzijos vadovas siekia sutvirtinti itin svarbią prekybos partnerystę.
Vizito metu E. Macroną lydi daugiau kaip 50 Prancūzijos įmonių vadovų, įskaitant „Airbus“, geležinkelių įrangos gamintojos „Alstom“ ir energetikos milžinės EDF vadovus.
Ketvirtadienį „Airbus“ paskelbė, kad vadovas Guillaume'as Faury pasirašė susitarimą, pagal kurį Kinijoje atidarys antrąją galutinio surinkimo liniją, kuri padvigubins gamybos pajėgumus šalyje.
Azija tapo svarbia „Airbus“ ir jos JAV konkurentės „Boeing“ rinka, nes plečiantis viduriniajai klasei didėja kelionių oro transportu paklausa.
„Kadangi Kinijos rinka nuolat auga, mums labai prasminga aptarnauti Kinijos oro linijų bendroves ir galbūt kai kuriuos kitus regiono klientus“, – sakė G. Faury.
U. von der Leyen taip pat pažadėjo per šią savaitę vyksiančius susitikimus sumažinti didėjantį ES prekybos su Kinija deficitą.
„Mūsų ekonomikos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, tačiau ES prekybos deficitas didėja dėl diskriminacinės praktikos“, – pareiškė ji socialiniame tinkle „Twitter“.
JAV ragina Kiniją rinktis diplomatiją, o ne karinį spaudimą Taivanui
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paragino Kiniją rinktis diplomatiją, o ne karinį spaudimą Taivanui po to, kai Pekinas po salos prezidentės ir JAV Atstovų Rūmų pirmininko susitikimo dislokavo savo karinius laivus.
„Mes ir toliau raginame Pekiną sustabdyti karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą Taivanui ir vietoj to imtis prasmingos diplomatijos“, – žurnalistams teigė JAV valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.
