Estija tvirtina, kad jos siekis įsigyti naujų ginklų, pakeičiančių atiduotus ginkluotės komplektus, atitinka visas taisykles ir paprasčiausiai atspindi didžiulį šalies indėlį į karą. Tačiau pasiūlymo kritikai pažymi, kad Europos Sąjungos grąžinamų išmokų schema patirtų didelę įtampą, jei visos šalys, ypač didesnės, taikytų tokią pačią apskaitos metodiką kaip ir Talinas. Nors Lietuva ir Latvija taip pat suteikė panašią paramą Ukrainai – kurios vertė siekia maždaug 400 mln. eurų ar daugiau – jų reikalavimai fondui tomis pačiomis sąlygomis yra kur kas mažesni.
Pirmą kartą po istorinės Rusijos invazijos į Ukrainą, Europos Sąjungos šalims buvo iš dalies atlyginta už karinę pagalbą iš bendro fondo, vadinamo Europos taikos priemone, prie kurio valstybės narės prisideda atsižvelgiant į jų ekonomikos dydį.
Viešai Europos Sąjungos šalys giria šį fondą kaip solidarumo ženklą. Tačiau, kaip „Politico Brussels Playbook“ sakė septyni Europos diplomatai ir pareigūnai, užkulisiuose auga įtampa dėl pinigų sumų, kurias kai kurios šalys pasiima iš šio fondo. Šis susirūpinimas išaugo kiek anksčiau šį mėnesį vykusiame Europos Sąjungos diplomatų susitikime, kuriame Europos išorės veiksmų tarnyba – Europos Sąjungos užsienio tarnyba – pasidalijo duomenimis apie tai, kiek kiekviena šalis pernai gavo lėšų, kad pakeistų Ukrainai nusiųstą karinę įrangą. Sumos buvo susijusios tik su pirmąja grąžinamųjų išmokų dalimi, tačiau jos jau leido suprasti, kad Estija išsiskiria iš kitų valstybių.
Tik po pakartotinių klausimų Europos išorės veiksmų tarnyba įvardijo šalis, kurios paprašė kompensuoti Ukrainai išsiųstą ginkluotę ne pagal realią dovanotos karinės įrangos vertę, o pagal naujos ginkluotės pirkimo išlaidas, savo užrašus skaitė vienas susitikime dalyvavęs diplomatas.
Per šias diskusijas buvo pateiktas kaltinimas, kad viena šalis – Estija – rado visiškai teisėtą būdą pakeisti savo senas ginkluotės atsargas į naujas, remdamasi ne senos ginkluotės verte, o naujų ginklų kaina.
„Jie siunčia savo likučius į Ukrainą ir perka sau visiškai naują ginkluotę, kurią finansuoja Europos Sąjungos pinigais“, – apie Estiją sakė antrasis kalbintas diplomatas.
Tai, ką daro Estija, nėra neįprasta, tačiau jos gaunama kompensacija išsiskiria dėl to, kad ji reikalauja daug daugiau pinigų.
Remiantis įslaptintais Europos išorės veiksmų tarnybos duomenimis, kuriuos gavo „Politico“, pagal naujų ginklų kainą savo paramos prašymus apskaičiavo šešios šalys. Suomija pareikalavo 100 proc. kompensacijos pagal naujas pirkimo kainas, Latvija pagal tas pačias sąlygas – 99 proc., Lietuva – 93 proc., Estija – 91 proc., Prancūzija – 71 proc., o Švedija – 26 proc.
Pagrindinis kitų šalių skundas, kad Estija įgudo gauti labai dideles kompensacijas už seną įrangą. Iš viso Estija pateikė prašymą gauti 160,5 mln. eurų naujiems ginklams, o pagal standartinę 84 proc. grąžinimo normą, jai buvo grąžinta 134,2 mln. eurų.
Palyginimui, Švedija susigrąžino 7 mln. eurų, Suomija – 4,7 mln., Latvija – 59 mln., Lietuva – 31 mln., o Prancūzija – 28 mln. eurų.
Šie skaičiai buvo pateikti Europos išorės veiksmų tarnybos apžvalgoje, kurią gavo „Politico“. Pagrindinis ginčo sunkumas yra tai, kad nėra bendros sistemos, pagal kurią būtų skaičiuojama pakaitinių ginklų kaina. „Yra daug labai skirtingų požiūrių, o kiekviena šalis taiko savo metodiką“, – sakė vienas diplomatas.
Šalys gali reikalauti kompensacijų pagal tris skirtingas metodikas: pagal naujos ginkluotės vertę, pagal faktinę senos ginkluotės vertę, už kurią ji galėtų būti perparduodama rinkoje, ir pagal pradinę pirkimo vertę, kuri atitinka už šiuos ginklus sumokėtą kainą, kai buvo pirkta.
Diplomatai teigia, kad diskusijos dėl Estijos gautų kompensacijų atskleidė faktą, kad nėra aiškios metodikos, kurią sistemą naudoti.
Trečiasis diplomatas iš kitos Europos Sąjungos šalies patvirtino, kad Estijos metodika visos Europos Sąjungos buvo suprasta kaip akibrokštas. Tiesa, niekas nenorėjo viešai kritikuoti Talino, kad neparodytų jokio susiskaldymo.
Estijos, kaip išimties, statusas tampa akivaizdus, lyginant jos situaciją su kitomis Baltijos kaimynėmis: tiek Ryga, tiek Vilnius teigia paaukoję ginklų už panašią vertę. Estijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, šios šalies suteiktos karinės paramos vertė siekia 400 mln. eurų. Latvija sausį paskelbė skyrusi apie 370 mln. eurų, o Lietuva teigia, kad jos suteikta pagalba viršija 400 mln. eurų.
Štai Vokietija nurašė savo seną sovietinę ginkluotę, likusią dar iš Rytų Vokietijos laikų, ir reikalauja tik pradinės pirkimo vertės, o ne naujos įrangos kainos, pasakojo ketvirtasis diplomatas.
Estijos nuolatinės atstovybės prie Europos Sąjungos ir Estijos gynybos ministerijos atstovai spaudai laiku neatsakė į prašymą pakomentuoti.
Tačiau pareiškime, paskelbtame po „Politico Brussels Playbook“ publikacijos, Estijos gynybos ministerija teigė, kad šioje ataskaitoje yra „melo“, ir kad tai yra „piktybinis bandymas pakenkti pagalbos Ukrainai tiekimui ir sąjungininkų vienybei.“
„Europos taikos fondo kompensacijos deklaracija pagal naujos įrangos vertę visiškai atitinka taisykles ir yra taikoma tuo atveju, kai dovanotos įrangos gamyba buvo nutraukta, o pajėgumų atkūrimas yra svarbus krašto apsaugos požiūriu“, – rašoma Estijos pareiškime.
Estijos gynybos ministerijos atstovas „Politico“ patvirtino, kad Estija Ukrainai padovanojo 122 milimetrų D-30 haubicas. Šį modelį, pradėtą naudoti 1960 m., Estija jau buvo nusprendusi pakeisti dar prieš Rusijos invaziją. Anot atstovo spaudai, Estija pareikalavo naujos „panašių pajėgumų artilerijos“ kainos.