Europa

Lenkijos aktyvistė Justyna Wydrzynska antradienį buvo pripažinta kalta dėl nėščios moters aprūpinimo abortą sukeliančiais vaistais, pranešė jos nevyriausybinė organizacija. Tai pirmoji tokia byla Lenkijoje. Lenkijoje galioja vienas iš griežčiausių Europoje nėštumo nutraukimo įstatymų ir visi abortai yra draudžiami, išskyrus išžaginimo ir incesto atvejus arba kai kyla pavojus motinos gyvybei ar sveikatai.

Europos Sąjunga, siekdama apriboti išorės įtaką, rengia įstatymą, pagal kurį nevyriausybinės grupės, konsultavimo firmos ir mokslo institucijos turėtų skelbti apie bet kokį finansavimą iš trečiųjų šalių, leidiniui „Politico“ antradienį patvirtino trys šaltiniai. Planuojamas įstatymas, kurio rengimas tik pradėtas, atkartoja panašius Australijos ir JAV įstatymus.

Švedų ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį pareiškė, kad tikimybė, jog Suomija įstos į NATO anksčiau nei Švedija, padidėjo, nes Stokholmas ir toliau susiduria su griežtu Ankaros pasipriešinimu. U. Kristerssonas žurnalistams sakė, kad pastarosiomis savaitėmis tapo vis aiškiau, jog Turkija yra pasirengusi ratifikuoti Suomijos paraišką, tačiau vis dar turi abejonių dėl Švedijos paraiškos, o tai reiškia, kad pirmasis gali būti ratifikuotas Suomijos protokolas.

Turėjome anksčiau ir atidžiau klausytis Baltijos šalių, įspėjusių apie Rusijos keliamą grėsmę, sako Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola. Taip ji kalbėjo Strasbūre antradienį viešint prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris kreipėsi į EP narius. „Turėjome atidžiau klausytis savo baltiškųjų draugų, bet padėjome veikti nuo pat vasario 24-osios. Norėčiau, kad mes tai būtume padarę ankščiau, pagaliau supratę, kad negalime pasitikėti V. Putinu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad saugumo siekianti Europos Sąjunga (ES) turėtų griežtinti sankcijas Rusijai ir į savo gretas priimti naujų narių. „Turime stiprinti sankcijas Rusijai tol, kol ši nenutrauks agresijos prieš Ukrainą, ir siekti, kad atsakingi už agresijos nusikaltimus asmenys susilauktų atpildo“, – Strasbūre kreipdamasis į Europos Parlamento (EP) narius antradienį teigė Lietuvos vadovas.

Italijos gynybos ministras pirmadienį apkaltino Rusijos samdinių grupę „Wagner“ skatinant nelegalią migraciją į Europą ir taip siekiant atkeršyti tokioms šalims kaip jo, kurios remia Ukrainą. „Sparčiai didėjantis migracijos iš Afrikos pakrančių reiškinys taip pat didele dalimi yra dalis aiškios hibridinio karo strategijos, kurią „Wagner“ divizija įgyvendina naudodamasi savo dideliu svoriu kai kuriose Afrikos šalyse“, – pranešime spaudai teigė Guido Crosetto.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Eliziejaus rūmuose priėmė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną ir darbo vakarienės metu pabrėžė Europos vienybės dėl karo Ukrainoje poreikį, pranešė prezidento kanceliarija. Priešingai nei dauguma Europos lyderių, V. Orbanas atvirai kritikavo Europos poziciją dėl karo Ukrainoje, kaltindamas ją paskelbus „netiesioginį karą“ su Rusija, ir ragino nutraukti ugnį.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius atleidžia šalies kariuomenės vadą Eberhardą Zorną, skelbia BILD. Leidinys teigia tai sužinojęs iš šaltinių Vyriausybėje. Anot leidinio, naujuoju kariuomenės vadu turėtų tapti 59-erių generolas leitenantas Carstenas Breueris. Vokietijos kariuomenės vadovas yra visų jam pavaldžių ginkluotųjų pajėgų karių viršininkas ir, kaip vyriausybės karinis patarėjas bei aukščiausias kariuomenės atstovas, priklauso Gynybos ministerijos vadovybei.

Sakartvelo prezidentė pirmadienį Briuselyje turi susitikti su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles'u Micheliu. Tai vyksta po to, kai šalies, kurioje kilo dideli provakarietiški protestai, valdžia atsisakė prieštaringai vertinamo „užsienio agentų“ įstatymo projekto. Praėjusią savaitę, po to, kai į gatves išėjo dešimtys tūkstančių pasipiktinusių demonstrantų, Sakartvelo vyriausybė atsisakė šio teisės akto, kuris, kritikų teigimu, priminė Rusijoje galiojančias taisykles.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį išreiškė pasididžiavimą, kad vokiečių antikarinis filmas „Vakarų fronte nieko naujo“ (All Quiet on the Western Front) pelnė keturis „Oskarus“, įskaitant geriausio tarptautinio filmo apdovanojimą. „Sveikinu su keturiais „Oskarais“!“ – O. Scholzas parašė tviteryje. „Tai didžiulė vokiečių filmo sėkmė, ja galima pagrįstai didžiuotis, – pridūrė Vokietijos kancleris.

Popiežius Pranciškus savo vadovavimo Katalikų Bažnyčiai 10-metį pirmadienį paminėjo tinklalaide, privačiai aukotomis mišiomis ir virtine interviu, kurių vienas išprovokavo diplomatinį ginčą su Nikaragva. „Atrodo, lyg [tai būtų nutikę] vakar“, – sakė 86 metų popiežius, kalbėdamas apie savo išrinkimą oficialiosios naujienų svetainės „Vatican News“ tinklalaidei. Iš pradžių pontifikui teko paaiškinti, kas išvis yra tinklalaidė.

Moldovai susiduriant su antivyriausybiniais protestais, Rumunija siūlo sukurti atskirą sankcijų režimą, kuris padėtų kovoti su bandymu destabilizuoti padėtį šalyje, sako Rumunijos užsienio reikalų ministras Bogdanas Aurescu. Taip jis kalbėjo pirmadienį viešėdamas Vilniuje, kur susitiko su Lietuvos diplomatijos vadovu Gabrieliumi Landsbergiu.

Vokietijos finansų priežiūros institucija pirmadienį pareiškė, kad JAV banko „Silicon Valley Bank“ (SVB) žlugimas nekelia jokios finansinės grėsmės Vokietijai, skunėdama nuraminti rinkas dėl užkrato baimės.

Kai pernai metais Rusija įsiveržė į Ukrainą, niekas nesitikėjo, kad ginti savo šalies stos patys įvairiausi ukrainiečiai: vieni tai daro tarnaudami kariuomenėje, kiti – palaikydami pilietinę visuomenę. Noras gintis, iš tiesų, yra pats svarbiausias veiksnys su agresija susiduriančioms šalims.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį paskelbė apie pradedamas derybas dėl prieigos suteikimo Europos gamintojams, siekiantiems eksportuoti itin svarbias naudingąsias iškasenas elektromobilių akumuliatoriams, pagal naują JAV programą, kuria siekiama skatinti žaliąją ekonomiką.

Belgijos ministras pirmininkas penktadienį pareiškė, kad Belgija, taip pat kaip ir kitos Europos ir JAV valdžios institucijos, draudžia naudoti „TikTok“ vyriausybiniuose telefonuose, nes nerimauja dėl kibernetinio saugumo, privatumo ir dezinformacijos.

Į Lenkiją atvyko pirmoji partija oro erdvės gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų raketų PAC-3 MSE, pranešė gamintojas „Lockheed Martin“. Apie tai penktadienį skelbia Lenkijos radijas ir naujienų agentūra PAP. „Lockheed Martin“ PAC-3 programos viceprezidentė Brenda Davidson sakė, kad PAC-3 MSE raketos leis Lenkijai gintis nuo įvairių šiuolaikinių oro erdvės grėsmių, įskaitant taktines balistines raketas, sparnuotąsias raketas ir orlaivius.

 Per šaudymo incidentą Jehovos liudytojų centre Hamburge žuvo aštuoni žmonės, o tarp žuvusiųjų, kaip įtariama, yra ir šaulys, penktadienį pranešė Vokietijos policija. Dar kažkiek žmonių buvo sužalota per ketvirtadienio vakarą įvykusį incidentą, kuris vis dar tiriamas. Policija žuvusiųjų skaičių paskelbė savo tinklalapyje. Vis dėlto dar nežinomas galimas šaulio motyvas. Pirmieji pagalbos skambučiai buvo gauti apie 21 val. 15 min. vietos (22 val. 15 min.

Į pensiją išėjęs NATO generolas Petras Pavelas ketvirtadienį prisaikdintas Čekijos prezidentu. Jis davė oficialią priesaiką per bendrą abejų parlamento rūmų posėdį Prahos pilyje. 61-erių vyras buvo išrinktas sausio mėnesį, kai antrajame rinkimų ture nugalėjo buvusį ministrą pirmininką, milijardierių populistą Andrejų Babišą.

Lenkija ketvirtadienį pranešė, kad pristatė Ukrainai dar 10 pažadėtų tankų „Leopard 2A4“, o kiti sąjungininkai irgi netrukus atsiųs saviškius. „Kalbame apie sunkiųjų tankų batalioną, kuris Lenkijos atveju jau pristatytas, o mūsų sąjungininkų atveju jie bus pristatyti Ukrainai labai greitai“, – žurnalistams sakė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

Lietuva ragina Europos Sąjungą (ES) pagreitinti pastangas bendromis jėgomis nupirkti papildomos artilerijos amunicijos Ukrainai, metus besigrumiančiai su Rusijos invazija. Kaip trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), šį klausimą neformaliame gynybos ministrų susitikime aptarė ministras Arvydas Anušauskas su Bendrijos kolegomis. „Turime prisidėti prie tarptautinės koalicijos pastangų ir skubiai suteikti Ukrainai reikiamą amuniciją.

Belgija ir Slovėnija trečiadienį pasirašė notą ir oficialiai prisijungė prie Lietuvos vadovaujamų Europos Sąjungos (ES) kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Sveikiname Belgiją ir Slovėniją prisijungus prie šios kibernetinio saugumo iniciatyvos. Prasidėjus karui Ukrainoje priešiška kibernetinė veikla dar labiau išaugo. Tokiais laikais mūsų bendros pastangos mažinti didėjančias grėsmes yra labai svarbios.

Nuo praėjusių metų balandžio, kai Baltarusija panaikino vizų režimą, šioje šalyje buvo sulaikyta 18 keliautojų iš Latvijos, trečiadienį pranešė Latvijos užsienio reikalų ministerija. Pasak ministerijos, baltarusių valdžios institucijos kaltina 18 keliautojų iš Latvijos įvairiais nusikaltimais Baltarusijoje. Nors Latvijos piliečiams vis dar leidžiama atvykti į Baltarusiją be vizų, latvių užsienio reikalų ministerija pataria nevykti į šią šalį.

Graikijos policija trečiadienį paleido ašarines dujas į padegamąsias bombas mėtančius protestuotojus prie parlamento Atėnuose, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris. Tai įvyko per didelį protestą, surengtą po praėjusią savaitę įvykusios gyvybių pareikalavusios traukinio katastrofos.

Vokiečių tyrėjai, tiriantys sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių, apieškojo vieną laivą, įtariamą atgabenus per incidentą panaudotus sprogmenis, trečiadienį paskelbė Vokietijos federalinė prokuratūra. Kratos vyko sausio 18–20 dienomis, dėl įtarimų, kad šiuo laivu galėjo būti transportuojami sprogstamieji užtaisai, 2022 metų rugsėjo 26-ąją sprogę prie dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje, sakoma pranešime.

Europos Sąjungos gynybos ministrai trečiadienį aptaria planus iš savo atsargų nusiųsti Ukrainai šaudmenų už 1 mlrd. eurų ir teikti bendras paraiškas siekiant nenutrūkstamo tiekimo. Ukrainos rėmėjos Vakaruose įspėja, kad Kyjivui labai trūksta 155 mm haubicų sviedinių, kurių ukrainiečiai kasdien panaudoja tūkstančius, kovodami su daugiau kaip prieš metus pradėta Rusijos invazija.

15-metis Lenkijos opozicijos parlamentarės sūnus Mikolajus Filiksas nusižudė po to, kai šalies radijo stotis padėjo atpažinti jį kaip pedofilo auką. Todėl dabar Lenkijos valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) neatsigina kritikos strėlių, skelbia „The Guardian“. „Lenkijos parlamentas antradienį per Mikolajaus Filikso laidotuves pagerbė jį tylos minute.

 Slovakijos ministro pirmininko pareigas einantis Eduardas Hegeris antradienį įkūrė naują politinę partiją po to, kai likus keliems mėnesiams iki rugsėjį numatytų visuotinių rinkimų pasitraukė iš ankstesnės partijos. „Dabar vadovauju naujai partijai, kuri vadinasi „Demokrati“ (Demokratai)", – sakė E. Hegeris žurnalistams ir pridūrė, kad tai centro dešinės judėjimas. Tarp partijos steigėjų taip pat yra keturi jo buvusios partijos OLaNO ministrai.

Per pratybas į šiaurės vakarus nuo Romos antradienį susidūrus dviem Italijos karinių oro pajėgų lėktuvams ore žuvo abu pilotai, pranešė italų ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Anot karinių oro pajėgų pranešimo spaudai, abu pilotai skrido mokomaisiais lėktuvais U-208 ir dalyvavo mokomojoje misijoje. Susidūrimo priežastis kol kas nežinoma. „Esame sukrėsti žinios apie dviejų oro pajėgų pilotų žūtį per nelaimingą atsitikimą mokymų metu netoli Gvidonijos“, – sakė G. Meloni.

Antradienį Prancūzijoje vykstantys masiniai protestai sutrikdė susisiekimą per Lamanšo sąsiaurį. Dešimtys skrydžių ir traukinių buvo atšaukti, o keltai vėluoja, prancūzų darbuotojams protestuojant prieš vyriausybės parengtą pensijų reformą. Prie protestuojančiųjų prisijungė ir skrydžių dispečeriai bei geležinkelių tinklo darbuotojai. Pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ atšaukė mažiausiai 18 skrydžių tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, o „British Airways“ – mažiausiai 13 skrydžių.

Sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos, sako Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.  Antradienį lankydamasis Pabradėje, jis žurnalistams pabrėžė, kad brigados dislokavimui Lietuvoje yra būtina infrastruktūra, įskaitant ir karių apgyvendinimą su šeimomis. „Galų gale, tai nėra klausimas, kas ko nori, ar kas ką suteikia, o tai, ką NATO nusprendžia suteikti“, –  sakė B. Pistorius.

Europos Sąjunga antradienį, Tarptautinės moters dienos išvakarėse, įvedė sankcijas šešių šalių, įskaitant Rusiją ir Afganistaną, pareigūnams dėl moterų teisių pažeidimų ir smurto. Naujienų agentūros AFP matytame dokumente teigiama, kad į sankcijų sąrašus įtraukti devyni asmenys ir trys subjektai, kuriems draudžiama išduoti vizas ir įšaldomas bet koks ES jų turimas turtas.

Šią savaitę vyksiančiose kasmetinėse NATO krizių valdymo pratybose CMX 2023 pirmą kartą dalyvaus pakviestųjų narių statusą turinčios Suomija ir Švedija, antradienį pranešė Vyriausybės kanceliarija. Pasak pranešimo, kovo 9-15 dienomis įvyksiančiose pratybose, kuriose dalyvauja Lietuva ir kiti NATO sąjungininkai, valdyti krizes treniruosis civilinis ir karinis personalas.

Vokietijos žadėtoji Lietuvai kariuomenės brigada pamažu virsta „vaiduoklių brigada“, rašoma vokiečių „Der Spiegel“. Šaltinių teigimu, Vokietijos valdžia nesutinka atsiųsti į Lietuvą tūkstančių vokiečių karių, vietoje to siūlo „greitą reagavimą“. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pernai į Lietuvą atvyko su didžiuliais pažadais: šalis suteiks visą brigadą Lietuvos gynybai, tuomet aiškino jis.

Ukrainos vyriausybei per neeilinį posėdį paskyrus naują Nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) direktorių, šalis įvykdė visas Europos Sąjungos rekomendacijas, siekiant pradėti derybas dėl prisijungimo prie bloko, sako premjeras Denysas Šmyhalis. Naujuoju šalies kovos su korupcija vadovu tapo 40-metis Semenas Kryvonosas. Du kitus kandidatus jam siūloma paskirti į kitus vadovaujamus NABU postus.

Estijos Reformų partijos valdyba, pirmadienį beveik dvi valandas aptarinėjusi padėtį po rinkimų, dar nepriėmė konkrečių sprendimų dėl derybų naujos koalicijos formavimo klausimu, bet partijos lyderė Kaja Kallas sakė, kad tikslas yra kuo greičiau suformuoti vyriausybę. Pasak K. Kallas, partijos vadovybė detaliai aptarė visų derinių, kurių yra bent keturi, privalumus ir trūkumus.

Estijos rinkimus laimėjusios Reformų partijos lyderė, premjerė Kaja Kallas portalui „Postimees“ pirmadienį sakė, kad jos tikslas dabar yra kuo greičiau pradėti derybas dėl koalicijos ir kad jos partija turi bendrų dalykų su visomis kitomis į parlamentą patekusiomis partijomis, išskyrus Estijos konservatorių liaudies partiją (EKRE). K. Kallas didelę savo partijos pergalę pavadino netikėtumu ir sakė, kad tikėjosi kitokių skaičių. „Dabar deriniai visiškai kitokie. Tikėjausi 32–34 mandatų.

Velionis lenkas popiežius Jonas Paulius II žinojo apie vaikų išnaudojimą Lenkijos katalikų bažnyčioje daug metų prieš tapdamas pontifiku ir padėjo tai nuslėpti, sekmadienį pranešė šalies privatus transliuotojas TVN. Žurnalistas tyrėjas Michalas Gutowskis teigė, kad Karolis Wojtyla, dar būdamas Krokuvos kardinolu, žinojo apie kunigų pedofilų atvejus Bažnyčioje. Pasak jo, jis perkėlė kunigus į kitas vyskupijas – vieną iš jų net į Austriją, – kad nekiltų joks skandalas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pabrėžia, kad bet kokių galimų taikos derybų su Rusija pagrindu turi tapti Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos teritorijos. Taip jis sakė interviu CNN. „Mano nuomone, [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui būtina suprasti, kad jam nepasiseks su savo invazija ir imperialistine agresija ir kad jis turi išvesti savo kariuomenę. Tai yra derybų pagrindas“, – sakė O. Scholzas.

Graikijos Larisos miesto stoties viršininkui sekmadienį, praėjus kelioms valandoms po to, kai ministras pirmininkas paprašė per traukinių katastrofą žuvusių žmonių šeimų atleidimo, buvo pareikšti kaltinimai, jis buvo sulaikytas. Gatvėse visuomenės pyktis dėl tragedijos veržėsi ir smurtu demonstracijose, protestuojant prieš ilgametį geležinkelių saugumo nepaisymą ir gedint aukų.

Estijos rinkėjai sekmadienį balsavo parlamento rinkimuose, galinčiuose sustiprinti kraštutinių dešiniųjų nacionalistus, per rinkimų kampaniją akcentavusius savo nepritarimą tam, kad Ukrainai toliau būtų tiekiami ginklai. Praėjusios savaitės apklausos rodo, kad rinkimus turi laimėti premjerės Kajos Kallas centro dešinės Reformų partija, bet jai tikriausiai reikės formuoti koaliciją, kad ji galėtų išlikti valdžioje. Už Reformų partiją turėtų balsuoti 24–30 proc.

Europos Komisija sekmadienį sveikino pirmąją tarptautinę sutartį dėl atviros jūros apsaugos ir pavadino ją istorine akimirka. „Istorinė akimirka mūsų pasauliniam vandenynui... Žengiame itin svarbų žingsnį jūrinės gyvybės ir bioįvairovės, kurios yra būtinos mums ir būsimosioms kartoms, išsaugojimo link“, – sakė už aplinką atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis sekmadienį paprašė per didžiausią šalies traukinių katastrofą žuvusių žmonių šeimų atleidimo. „Kaip premjeras visų, ypač aukų giminaičių, turiu [paprašyti] atleidimo“, – rašė jis pareiškime šalies gyventojams. Antradienį įvykęs traukinių susidūrimas, kai žuvo 57 žmonės, išprovokavo didžiulį pasipiktinimą, visoje šalyje protestavo tūkstančiai žmonių. Visuomenė piktinosi, kad vyriausybė nesugeba valdyti geležinkelių tinklo.

Autobusas, kuriuo 40 pradinių klasių moksleivių grįžo iš kelionės po Prancūzijos Alpes, šeštadienį nuvažiavo nuo miškingo šlaito ir įkrito į upelį, o vairuotojas ir jo partneris su sunkiais sužalojimais atsidūrė ligoninėje, pranešė pareigūnai. Aštuoniolikai vaikų ir vienam suaugusiajam buvo suteikta medicininė pagalba dėl nedidelių sužalojimų, sakė Koro miesto, kuriame įvyko incidentas, meras Fabienas Mulykas.

Šeštadienį, kilus masiniams protestams dėl avarijos, per kurią žuvo mažiausiai 57 žmonės, stoties viršininkas turėjo stoti prieš teismą. Po antradienio keleivinio ir krovininio traukinio susidūrimo visoje šalyje protestavo tūkstančiai žmonių, o visuomenė piktinosi, kad vyriausybė nesugeba valdyti geležinkelių tinklo. 59 metų Larisos miesto centrinėje Graikijoje stoties viršininkas prisiėmė atsakomybę už avariją, per kurią abu traukiniai kelis kilometrus važiavo tais pačiais bėgiais.

Berlynas paprašė, kad Vokietijos ginklų gamintojui „Rheinmetall“ būtų leista įsigyti senų šveicariškų tankų „Leopard“, garantuojant, kad jie nebus perduoti Ukrainai, penktadienį pranešė Šveicarijos gynybos ministerija.

Belgijos teisėjai penktadienį dar dviem mėnesiams pratęsė Graikijos europarlamentarės Evos Kaili, kaltinamos kyšių gavimu iš korupcinio tinklo, kurį, kaip įtariama, finansavo Marokas ir Kataras, kardomąjį kalinimą. Briuselio prokurorai pranešė, kad kitam europarlamentarui, kaltinamam šiame plataus masto tyrime, belgui Marcui Tarabellai, kardomasis kalinimas pratęstas vienam mėnesiui.

Vašingtone JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį priims Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, su kuriuo tarsis dėl tolesnės paramos Ukrainai po anksčiau kilusių nesutarimų dėl tankų tiekimo Kyjivui.  Pirmoji O. Scholzo kelionė į Vašingtoną nuo 2022-ųjų vasario sudaro galimybę JAV ir Vokietijos lyderiams pademonstruoti savo ryžtą remiant Ukrainą.

Bakingamo rūmai penktadienį pranešė, kad karalius Charlesas III su pirmaisiais valstybiniais vizitais kaip Jungtinės Karalystės monarchas vėliau šį mėnesį vyks į Prancūziją ir Vokietiją. Dviejų Europos valstybių ir artimų sąjungininkių pasirinkimas laikomas bandymu užmegzti ryšius po „Brexito“ ir pripažinimu, kad velionė karalienė Elizabeth II jautė prielankumą Prancūzijai. Vizitai vyks nuo kovo 26 dienos iki kovo 31 dienos, prieš gegužės 6-ąją įvyksiančią karūnaciją.